BALIUI
Tu ąžuolas laukų tėvynės,
Tu aukuras neblėstančios kovos.
Tau okupantai laisvę vėl sumynė,
Tik negalės nulenkti Tau galvos.
Jie negalės — visi tą žino:
Žino žmona ir motina sena.
Jie tūkstančius lig šiol jau nukankino,
Jiems ir Tavęs kankinti negana.
Tačiau Tu jiems vistiek nenusilenksi!
Tiktai pabals plaukai ir veidas papilkės . . .
Tu ir toliau į laisvės tolius žengsi
Ir gyvybe mokėsi, jei reikės!
Draugai
NEPALŪŽKIT, ĄŽUOLĖLIAI!
Nepalūžkit, ąžuolėliai,
Nepalūžkit!
Nepabūkit Sibiro audrų! —
Ąžuolais išaukit
Ąžuolėliai, —
Aš kreipiuos į jus kaip sūnus
Tėvynės Motinos vardu.
Nepalinkit, ąžuolėliai,
Jūs tvirtieji,
Nenulenkite viršūnių niekada,
Nors niokotų ąžuolyną vėjai,
Ar vienumoj,
Brangieji, šaltų
Kankinanti širdies audra!
Neparkriskit, ąžuolėliai,
Neparkriskit,
Neatbaigę šios šventos kovos!
Vėliavą ir Kryžių,
Skirtą jūsų daliai,
Jūs padėkite ant aukuro
Tėvynės-Motinos savos.
Nepalūžkit, ąžuolėliai,
Nepalūžkit!
Nepabūkit! Sibiras ne amžinai
Ąžuolais išaugę, ąžuolėliai.
Dirbt Tėvynei grįšite
Rinktiniais
Dvasios milžinais . . .
V. Aisčiunas
1964.IX.27
