1970.IX.28 d. Varėnos raj. administracinių nuobaudų komisija nubaudė Valkininkų kleboną kun. Algimantą Keiną 50 rub. baudą už „Įstatymų apie religinius kultus" pažeidimą. Kun. A. Keina apskundė nuobaudų komisiją Varėnos liaudies teismui, prašydamas neteisingą nuobaudą panaikinti.
1970.XI.3 Varėnos raj. liaudies teismas išnagrinėjo kun. A. Keinos bylą. Teismo pirmininkas — liaudies teisėjas J. Burokas, atsakovas — Varėnos raj. DŽ DT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Visockis.
Teismas ieškinį atmetė dėl šių motyvų:
1. „1970.VII.4 Valkininkų bažnyčios zakristijoje buvo ruošiami trys vaikai Pirmajai Komunijai, kuriuos kolektyviai mokė pil. E. Kuraitytė."
2. „1970.VIII.30 kun. A. Keina viešai paskelbė, kad bus laikomos Mišios už mokinius."
Foto: K. Pranckevičiaus 3. „1970.IX.6 kun. A. Keina leido Mišioms patarnauti dviem nepilnamečiam berniukam."
Kiti motyvai mažiau svarbūs.
Tada kun. A. Keina kreipėsi į LTSR aukščiausiojo teismo pirmininką paaiškindamas, kodėl Varėnos raj. liaudies teismo sprendimą laiko neteisingu:
1. „pil. E. Kuraitytė vaikų nemokė, nes ji dirba bažnyčios šlavėja. Kai tėvai, neradę kunigo bažnyčioje, jos pasiteiravo, ko kunigas vaikus klausinėja, ši ir parodė katekizme reikiamus klausimus. Ar dėl to klebonas kaltas?"
2. „Rugpiūčio mėnesį, sumos metu (sekmadienį), tėvams paprašius, buvo laikomos Mišios už jų vaikus, kad jie būtų geri, darbštūs, pavyzdingi. Nuo kada pradėta skirti pabaudas už meldimąsi bažnyčioje kilniu tikslu? Melstis už tėvus ir vaikus yra kunigo pareiga."
3. „Nėra jokio įstatymo, kuris draustų nepilnamečiams patarnauti Šv. Mišioms. Berniukai atėjo savo noru, su tėvų sutikimu. Nei tėvų, nei vaikų, atėjusių į bažnyčią melstis, klebonas neturi teisės išvaryti. Kiekvienas meldžiasi, kur nori: prie durų ar prie altoriaus."
LTSR aukščiausiojo teismo pirmin. pavaduotojas Čapskis atsakė: „Iš pristatytų papildomų duomenų darytina išvada, kad komisija turėjo teisę jus nubausti už kulto įstatymo pažeidimą."
1971.XI.5 kun. Keina kreipėsi į TSRS prokuratūrą, kuri atsakė, jog klebonas nubaustas teisingai. Prokuratūra praleido pro pirštus faktą, kad Varėnos raj. administracinių nuobaudų komisija, norėdama kleboną nubausti, net datą suklastojo: iš tikrųjų aktas dėl trijų vaikų „mokymo" buvo surašytas 1968 m., o komisija parašė 1970 m. datą, nes žinojo, kad bauda negali būti skiriama vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo dienos.
1971.X.4 ta pati Varėnos raj. vykdomojo komiteto komisija antrą kartą nubaudė Valkininkų kleboną 50 rub. bauda už tai, kad jis leidžia nepilnamečiams patarnauti Šv. Mišiose. Komisijos posėdžio metu kun. Keinai nebuvo leista net pasiaiškinti.
Klebonas vėl kreipėsi į liaudies teismą, siekdamas baudos panaikinimo. Pirmas teismo posėdis buvo 1971. X1.15 Varėnoje. Kun. Keina paaiškino, kad jis vaikų neorganizavo ir patarnauti Šv. Mišioms jų nemokė — vaikai ateidavo savo noru ir leidžiant tėvams. Klebonas nurodė, jog LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo 1966.V.12 dienos įsakas nedraudžia nepilnamečiams patarnauti per pamaldas ir kad jis buvęs nubaustas remiantis kaip tik šiuo įsaku. Sulig LTSR Konstitucijos 85 str. ir CKP 8 str. teismas turi klausyti tik įstatymo, o ne kažkokių instrukcijų.
Kadangi nebuvo raštiškų įrodymų, kad klebonas organizavo vaikus patarnauti Mišioms, teismo posėdis buvo atidėtas.
Antras posėdis įvyko 1971X11.7. Teismui buvo pateikti du raštiški liudijimai, kad kun. Keina orgniza-vęs vaikus patarnauti prie altoriaus.
Klebonas parodė, kad berniuko Vyto Kazlausko liudijimas netikras, nes jis parašytas J. Visockio ranka, o parašas išgautas vaiką gąsdinant elgesio sumažinimu. Ir pats berniukas verkdamas teismui paliudijo, kad jis buvo bauginamas ir dėl to pasirašė J. Visockio parašytą raštą.
Kitas raštiškas liudijimas buvo Valkininkų vidurinės mokyklos direktorės ir dviejų mokytojų skundas prieš kleboną, kad ji užsiimąs su vaikais ir todėl trukdąs ateistinį auklėjimą. Kun. Keina paaiškino, kad skundas yr suklastotas, nes vienas nurodytų mokytojų skundo nepasirašė, o jo parašas yra padirbtas. Klebonas dar pastebėjo, kad instrukcijos, kuriomis remiantis jis buvo nubaustas, neturi įstatymiškos galios, nes jos niekur nepaskelbtos, o ant jų viršelio net yra užrašas: „Spaudoje neplatinti."
Teisme kalbėjusio prokuroro kalba daugiau buvo panaši į ateistinę paskaitą su piktų grūmojimų atspalviu. „Kas bus, jei tėvai patys mokys vaikus?" klausė jis piktai, tuo pabrėždamas tėvų beteisiškumą auklėjant savo vaikus.
Teismas patvirtino, jog klebonas nubaustas teisingai. Vienintelis „įrodymas" — priversto vaiko liudijimas, kurį jis verkdamas teisme atšaukė.
Tikinčiųjų buvo prisirinkusi pilna salė. Teismo metu žmonės verkė, negalėdami likti abejingais klastos ir apgaulės liudininkas. Išgirdę teismo sprendimą, visi taip pasipiktino, kad valdininnkai dėl visa ko iškvietė net miliciją.
* * *
Kadangi klebonas ir po antrojo teismo sprendimo nenušalino vaikų nuo altoriaus, tai Valkininkų parapijos vykd. komiteto pirmininkui buvo atsiųstas iš rajono raštas, kuriame gąsdinama, kad gali būti uždaryta Valkininkų bažnyčia, jei kun. A. Keina ir toliau pažeidinės kulto įstatymus.
Jokie gąsdinimai, teismai ir kt. persekiojimai negali palaužti tų, kurie pasiryžę Dievo labiau klausyti, negu žmonių.
