Jurgita GUSTYTĖ-IVINSKIENĖ,
Žemaičių vyskupystės muziejaus
Informacijos skyriaus specialistė
Kalbos ir knygos metus palydint Žemaičių vyskupystės muziejus (įsikūręs Varniuose, Telšių r.) ir kultūrininkas Domininkas Petras Akstinas pakvietė besidominčius lietuvių raštijos istorija bei dalyvavusius leidžiant pogrindinę spaudą į parodą „Draudžiamoji spauda“, kurioje buvo eksponuojami 1940-1990 metais drausti lietuviški spaudiniai.
Parodą sudarė kultūrininko, knygų leidėjo, leidyklos „Atmintis“ direktoriaus D.Akstino privataus rinkinio ir Žemaičių vyskupystės muziejaus bibliotekos bei fondų retieji pogrindžio leidiniai ir grafikės Gražinos Didelytės spaudos atgavimo 100-iui sukurtos graviūros „Slaptakeliai. Slaptavietės. Slaptaknygės“.
D.Akstinas daugelį metų triūsė leidžiant knygas, buvo vienas iš spaustuvės „ab“ bendradarbių, JAV veikiančio „Į Laisvę“ fondo talkininkas ir knygų platintojas, surengęs ne vieną parodą Kaune, gimtuosiuose Druskininkuose, talkinęs tvarkant Marijonų biblioteką. Taip pat aktyviai tebedirba leidybos srityje: išleido 300 atvirlaiškių, knygų.
Sovietams okupavus Lietuvą 1940 metais, visa lietuviška kultūra buvo pajungta vienam tikslui – komunistiniam režimui ir šiai ideologijai propaguoti. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo sunaikintos kunigų seminarijų, vienuolynų, privačių mokyklų bei žymiųjų asmenų bibliotekos; sunaikinta per 250 pavadinimų leidinių.
1942 metais pradėti leisti ir antinaciniai pogrindžio laikraščiai, atsišaukimai, kurie buvo spausdinami trijose slaptose leidyklose. Tad galime teigti, jog tuomet prasidėjo antrasis draudžiamosios spaudos etapas Lietuvoje.
Šalyje ėmė kurtis įvairios pasipriešinimo organizacijos, leidusios ne vieną leidinį. Tarp jų populiariausi buvo ir didžiausius tiražus turėjo periodiniai leidiniai: „Į laisvę“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Laisvės kovotojas“. Tuo metu buvo išleisti ir sovietų valdžios uždrausti Maironio „Pavasario balsai“, B. Brazdžionio „Per pasaulį keliauja žmogus“, K. Bradūno „Vilniaus varpai“ bei kitų lietuvių autorių kūriniai.
Sovietams okupavus šalį antrąkart, buvo sunaikinti milijonai leidinių ne tik komunistų draudžiama religine ir tautine tema, bet ir emigravusių į Vakarus autorių kūriniai. Bibliotekų, leidyklų ir privačių asmenų knygos buvo kraunamos į sunkvežimius ir vežamos deginti. Laisvos minties reiškimas bet kokia forma tėvynės patriotams pasibaigdavo mirtimi arba tremtimi į Sibirą.
1944-1953 metais jau tik partizanai spausdino kitokius, ne sovietinį režimą garbinančius leidinius. Pirmieji partizanų spaudiniai pasirodė Žemaitijoje, čia buvo daugiau techninių galimybių. Pirmasis pokario pogrindinis leidinys buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Karinės-politinės žinios“. Vėliau Žemaitijoje buvo leidžiami laikraščiai „Maldos girioje“, „Laisvės balsas“. Partizanai rašė ne tik apie politinę situaciją Lietuvoje, bet ir pateikdavo Vakarų požiūrį į Baltijos valstybių aneksiją, spausdino partizanų poeziją, dainų, maldų rinkinius. Pirmųjų pokario metų partizanų spaudoje rašė ir anksčiau laisvoje Lietuvoje šį darbą dirbę žmonės, vėlesnių metų spaudinius rengė tik gimnazijas baigę žmonės. Jų vardų išliko nedaug, nes daugelis pasirašinėdavo slapyvardžiais.
Partizanai periodinius leidinius spausdino visoje Lietuvoje. Istorikų teigimu, okupuotoje Lietuvoje buvo leidžiami net 21 (kai kurių šaltinių teigimu 80) pavadinimo laikraščiai.
Nepaisant visų sunkumų, partizanai puikiai suprato, jog laisvas žodis – svarbiausias ginklas pasipriešinimo kovoje: tai ne tik tautos žadinimo, bet ir kovos liudijimo dokumentai.
Savita draustosios literatūros rūšis – tremties literatūra. Ištremti į Sibirą lietuviai rašė tautinius bei religinius kūrinius ant įvairiausių popierių, cemento maišų skiautelių ar net ant beržo tošies. Kai kuriuos kūrinius, slapčiomis pargabentus į Lietuvą, o vėliau patekusius į laisvus Vakarus, išvydo visas pasaulis. Sibire rašytos A. Dirsytės maldos „Marija, gelbėk mus“, pasiekusios laisvąjį pasaulį, buvo išverstos ir išleistos net dešimčia kalbų. Šios maldos tapo populiariausia lietuvių knyga užsienyje. Lietuvoje ši knygelė išleista tik nepriklausomybės metais – 2000-aisiais.
D.Akstinas išleido A.Dirsytės 43 laiškų rinkinį „Jūs manieji“. Šiuo metu A.Dirsytei pradėta beatifikacijos byla.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“
Kaip vysk. M.Valančiaus laikais, taip ir vėlesniais, 1960-1990 metais, didelę įtaką tautos sąmonės formavimuisi padarė Lietuvos dvasininkai, aktyviai gynę tikinčiųjų ir tautos teises. Kova už tikinčiųjų teises prasidėjo praėjusio amžiaus šeštame-septintame dešimtmečiais.
Tuo metu Lietuvos kunigai parašė ne vieną protestą, siekdami apginti tikinčiuosius, 1978 metais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Vėliau kunigų pavyzdžiu pasekė ir pasauliečiai. Istorikų teigimu, Lietuvoje egzistavo trys disidentų grupės: katalikai disidentai, liberalūs disidentai, būręsi apie „Aušrą“ ir „Alma Mater“, bei eurokomunizmo šalininkai, būręsi apie „Perspektyvų“ žurnalą.
1972 metais Lietuvoje buvo pradėtas leisti pogrindinis savilaidos kunigų bei seserų vienuolių rengiamas leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Pirmasis šio leidinio redaktorius buvo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ (dabar Kauno arkivyskupas), vėliau, 1983 metais, jį areštavus, šį darbą iki 1989-ųjų perėmė kun. Jonas Boruta, SJ (dabar Telšių vyskupas). Aktyviausi šio leidinio talkininkai – kunigai A.Svarinskas, J.Zdebskis, J.Kauneckas (dabar Panevėžio vyskupas), J.Lauriūnas, B.Antanaitis, P.Račiūnas, K.Žemėnas.
Šiek tiek didesnio formato nei paprastas mokyklinis sąsiuvinis „LKB kronika“ buvo rašoma spausdinimo mašinėle, vėliau dauginama elektrografiniu arba spiritinio rotaprinto būdu. Kunigų ir vienuolių parengtą „LKB kronikos“ dviejų šimtų tiražą vėliau dar įvairiais būdais daugindavo ir platindavo pasauliečiai. Šis sąsiuvinėlis Maskvos disidentų ir į Lietuvą atvykusių turistų pastangų dėka pasiekdavo Vakarus. Ten buvo profesionaliai išspausdinamas ir skaitomas įvairių radijo stočių laidose. Tai buvo vienintelis būdas perduoti „Glavlito“ necenzūruotą informaciją apie žmogaus ir tikinčiųjų teisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje Vakarų klausytojams, taip pat ir lietuviams, klausiusiems Vatikano ar Laisvosios Europos radijo laidų.
JAV lietuvių pastangomis „LKB kronika“ išleista dešimties tomų rinkiniu, išversta ir išleista keliomis užsienio kalbomis.
Iki 1989 metų „LKB kronikos“ išėjo 81 numeris. Daugelis aktyviausių šio leidinio bendradarbių ne kartą buvo areštuoti ir teisti. Paskutinieji teismai vyko dar 1984 metais. Tuomet nuteisti kun. Jonas Kastytis Matulionis, SJ, Romas Žemaitis, V.Lapienis.
Praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį ėjo ne tik „LKB kronika“, bet ir kiti religinį bei tautinį sąmoningumą skatinantys leidiniai: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Tiesos kelias“, „Lietuvos ateitis“, „Rūpintojėlis“, „Viltis“.
Kun. J.K. Matulionis, SJ, sovietmečiu sukūrė ne vieną religinį atviruką.
Leidėjai ir platintojai
Sovietų okupacijos metu Lietuvoje nuolat veikė pogrindinės spaustuvės: karo metu ir pokariu – miškuose, vėliau puikiai užmaskuotos – kaimuose ar miestų daugiabučiuose. Ar kas šiandien gali įsivaizduoti daugiabutyje iš antklodžių pastatytą „palapinę“, kurioje visą naktį sesuo vienuolė tarškina rašomąja mašinėle?
Ne viena pogrindžio spaustuvė buvo susekta ir sunaikinta. Vienintelė „ab“ spaustuvė sugebėjo sulaukti Lietuvos laisvės. Spaustuvę „ab“ Kauno rajono Salių kaime, savo namų kieme, 1980 metais įkūrė Vytautas Andziulis. Aktyviausi šios spaustuvės darbuotojai – Juozas Bacevičius ir Juozas Gražys. Pastarasis per metus įrišdavo ir išplatindavo per keturis tūkstančius knygų.
Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė buvo vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau šioje spaustuvėje išleista Adolfo Damušio studija apie sovietų genocidą, poetų Juozo Gražulio, Kęstučio Genio kūrybos rinkiniai, rezistenciniai atsišaukimai. Per visą savo gyvavimo metą pogrindinė spaustuvė „ab“ išleido 25 pavadinimų knygas. Dabar ši spaustuvė tapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padaliniu, kur eksponuojama spaustuvės įranga, išspausdinti leidiniai bei kiti su pogrindžio leidyba susiję daiktai.
Sunku dabar išvardyti visus, kurie prisidėjo rengiant ir platinant sovietmečio pogrindinę spaudą.
Telšiškius šiai veiklai subūrė tuomet Telšiuose dirbęs kun. Jonas Kauneckas. Ne vieną vakarą prie „LKB kronikos“ triūsė Faustas Meiženis, Zofija Remezienė, Stanislava Činskytė, Petras Bogdelis, Jonas Stankus, Stefa Bytautienė bei kiti.
Užsienio lietuvių veikla
Sovietų okupacija visiškai sunaikino Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą: gabiausieji ir talengiausieji krašto žmonės buvo nužudyti, ištremti, dvasiškai palaužti arba nuo visų šitų negandų pabėgo į Vakarus. Tačiau kad ir kur lietuviai buvo likimo nublokšti, atkakliai saugojo savo tradicijas ir kultūrą. Okupuotoje tėvynėje, Sibire, laisvose Vakarų valstybėse jie rašė, kūrė, vėliau platino ir skelbė visam pasauliui apie sovietų okupaciją.
1944-1989 metais religiniai ir tautiniai leidiniai profesionaliai buvo spausdinami tik Vakaruose. Ne vienas pogrindžio leidinys, rašytas Sibire ar okupuotoje Lietuvoje, vėliau buvo išleistas užsienyje gyvenančių tautiečių rūpesčiu. Vyko dalijimasis savo mintimis: iš Lietuvos į Vakarus ir iš Vakarų į Lietuvą. Taip Lietuvoje pogrindžio sąlygomis po dešimties – penkiolikos metų buvo išleisti B.Brazdžionio, K.Bradūno, A.Nykos-Niliūno, Oskaro Milašiaus poezijų rinkiniai.
* * *
Parodoje eksponuotos Žemaičių apygardos leidinių faksimilės, taip pat partizanų maldų ir pamąstymų knygelė „Rūpintojėlis“, išleista LLKS Žemaičių apygardos 1953 metais su paskutiniojo apygardos vado Vlado Montvydo dedikacija.
Lankytojus domino beržo tošies atvirukai, atsiųsti iš Sibiro. Taip pat Sibiro lietuvių rožiniai bei A.Dirsytės maldos „Marija, gelbėk mus“ devyniomis kalbomis, „LKB kronikos“ bei aštuntajame dešimtmetyje pogrindyje leisti „Rūpintojėlis“, „Aušra“, „Perspektyvos“, kunigams skirtas „Tiesos kelias“ bei kiti leidiniai, kurių tiražai būdavo vos po keletą šimtų egzempliorių. Eksponuojami ir spaustuvės “ab” leidiniai: Juozo Gražulio, Prano Genio poezijos knygelės, pirmoji šios spaustuvės knygelė –vysk. K.Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“.
Parodoje buvo pateikta ir sovietų valdžios uždrausta Kazio Inčiūros kūryba, rankraštis „Meilės posmai“ su autoriaus pastabomis. K.Inčiūros „Vincas Kudirka. 6 paveikslėliai“ buvo parengtas leidybai, tačiau sovietų valdžia leidinį uždraudė.
Taip pat eksponuotos Henriko Nagio 1960 metais Bostone leista poezijos knygelė „Mėlynas sniegas“, B.Brazdžionio „Vidudienio sodai“, pasiekusi Lietuvos skaitytojus tik po keturiolikos metų.
Svarbią vietą parodoje užėmė kun. J.K.Matulionio, SJ, kūryba – atvirukai, mintys apie kunigų S.Tamkevičiaus, SJ, A.Svarinsko areštus, eilėraščiai, skirti įvairioms religinėms šventėms pažymėti.
Seną rašomąją mašinėlę, kuria „LKB kronika“ buvo spausdinama Telšiuose, ir keletą eksponatų muziejuje surengtai parodai pateikė Faustas Meiženis ir aktyviausi kun. J.Kaunecko pagalbininkai – Zofija Remezienė, Stanislava Činskytė.
© 2005 "XXI amžius"
Šaltinis: 
