Šiandien buvo apklausta 13 liudininkų. Du liudininkai buvo išbraukti iš sąrašų ir paleisti namo.
Liudininkas Vaitiekūnas sakėsi pažįstąs tik Petronį, kuriam rišęs maldaknyges. Iš viso įrišęs apie 500 maldaknygių. Už vienos maldaknygės įrišimą gaudavęs po 40 kap. Įrišimo įrankius davęs Petronis.
***
Tamošiūnas teisme prisipažino rišęs Petronio maldaknyges „Jėzus ir aš". Viso įrišęs apie 2000 maldaknygių. Paskui Petronis atgabenęs daugiau maldaknygių, tačiau, kai sužinojęs apie kratas, jas sudeginęs.
***
Jasienė prisipažino, kad su Petroniu pažįstama 10 metų ir jam rišusi maldaknyges. Knygrišybos ją apmokęs kažkoks Andriejus. Teisėjas nurodė, kad tai Plumpa, tačiau Jasienė paneigė.
Teisėjo klausiamas, Petronis pasakė, kad tai buvęs Urbonas.
***
Liudininkas Česonis nepažino nė vieno iš teisiamųjų, tik kraštutinis (Petronis) kažkur matytas. Teisėjo paklaustas, kuo patarnavęs Petroniui, Česonis pasakė, kad kažkokiam Antanui jis yra įrišęs apie 1500 maldaknygių. Įrišimo įrankius atnešęs Antanas. Už įrišimą gaudavęs po 40 kap. už maldaknygę. Tačiau Česonis nepatvirtino, kad tas Antanas tikrai esąs Petronis.
Teisėjo paklaustas, iš kur gavęs LKB Kronikos 6-jį numerį, Česonis paaiškino, kad jo uošvė jį gavo iš kažkokios bobutės ir parsinešusi namo.
Česonis paklausė teisėją, kur jis turįs kreiptis, kad jam būtų grąžintos kratos metu paimtos knygos: „Jaunuolio pasaulėžiūra", „Jaunuolio religija" ir kt., o taip pat maldaknygės „Aukštyn širdis" ir „Melskimės", kurias jis yra pirkęs.
Teisėjas nurodė parašyti pareiškimą, ir, jei tos knygos nesančios daiktiniais įrodymais, būsiančios grąžintos.
***
Šatienė nepažino nė vieno teisiamojo. Kažkoks Petras jai atnešęs didelių ir mažų maldaknygių ir prašęs įrišti. Už įrišimą jai sumokėjęs 180 rub. Likusias ne-įrištas maldaknyges, apie 150, paėmęs saugumas kratos metu.
***
Liudininkas Girskis nepažino nė vieno teisiamojo, tik Petronis kažkur matytas. Šiam liudininkui Petronis buvo parašęs du laiškus, kai pasirodė jo knygelė „Už vienuolyno sienų". Petronis paaiškino, kad šis liudininkas yra buvęs jo mokytojas Italijoje. Girskis į Petronio užduotus klausimus atsakinėjo labai nenoriai. Teisėjas pareiškė, jog Petronio klausimai neturį ryšio su byla, ir Girskį paleido.
***
Vantelytė pasisakė pažįstanti Petronį ir Stašaitį. Stašaitis ją prašęs įrišti Petroniui maldaknygių, ką ji ir padariusi — įrišusi viso 500. Pinigų už darbą neėmusi. Įrišti pamokė kažkoks vyriškis. Teisėjas parodė į Plumpą, tačiau liudininkė paneigė. Stašaitis, teisėjo klausiamas, pasakė, kad Vantelytę apmokęs knygrišybos Plumpa.
Plumpa, teisėjo paklaustas, ar nepažįstąs šios moters, pareiškė, kad jau yra sakęs, jog teismui žmonių neišdavinės.
***
Volskienė paliudijo, jog ji rašoma mašinėle perrašė ant rotatoriaus vaškuočių LKB Kronikos 6-j į numerį, o knygą „Ieškau Tavo Veido" — ant popieriaus. Ji nepažįstanti to žmogaus, kuriam perrašiusi minėtus dalykus.
Teisėjas paprašė Stašaitį patikslinti Volskienės pasakojimą. Stašaitis negalėjo tikrai pasakyti, ar čia esanti ta pati moteris, su kuria tarėsi. Vaškuotės knygai „Ieškau Tavo Veido" buvusios juodos spalvos ir maši-šininkė galėjusi nežinoti, jog čia vaškuotės ir palaikyti jas paprastomis kalkėmis. Rašomąją mašinėlę atnešęs pats Stašaitis. Jis nežinąs tos moters adreso, tik galįs pas ją nuvesti.
***
Rūkas pažino Petronį, Patriubavičių ir Jaugelį. 1973 pavasarį Stašaitis pas jį atvežęs kažkokį aparatą, tačiau su juo dirbti nesisekę. Kartą Stašaitis su Jaugeliu pradėjo kažką spausdinti. Vėliau paaiškėjo, kad jie spausdinę LKB Kronikos 6-jį numerį. Jaugelis dar buvo atvažiavęs kelis kartus. Baigę spausdinti, viską išsivežę, išskyrus patį rotatorių.
Rūkienė liudijo panašiai, kaip vyras. Stašaitis ir Jaugelis sakę, kad dauginsią religinę literatūrą. Vėliau sužinojusi, kad buvo dauginta LKB Kronika.
***
Verbickaitė papasakojo, kad Jaugelis buvo atnešęs pasirašyti Memorandumą. Motina pasirašiusi, o jinai — ne, nes netikinti Dievą. Jaugelis įrodinėjęs, kad laikraščiai, radijas ir televizija mažai pasaką tiesos.
***
Kazlauskaitė irgi sakė, kad Jaugelis siūlęs jai pasirašyti po Memorandumu, tačiau ji nepasirašiusi.
Kazlauskas pasisakė po Memorandumu pasirašęs, tik dabar jau neprisimenąs, kas ten buvo rašoma. Tiek prisimenąs, kad Memorandume buvo rašyta apie kunigų skriaudas.
Po apklausos liudytojams buvo leidžiama likti teismo salėje.
