Nuorašas iš baudž. byl. Nr. 1-68/63 m.
Nuosprendis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vardu. 1963 m. gegužės mėn. 7 d. Kėdainių liaudies teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio liaudies teisėjo Olšausko ir liaudies tarėjų: 1. Čaplikienės, 2. Žaludienės, dalyvaujant prokurorui Leščinskui, visuomeniniams kaltintojams Žukui A. ir Ptašinskui K., advokatui Starkai, sekretoriaujant Stanevičienei, išnagrinėję viešame teisiamajame posėdyje, įvykusiame Ilsios vid. mokyklos salėje baudžiamąją bylą, kurioje Šaltis Algimantas-Anastazas, Vytauto, gim. 1944 m. V.2 d., LTSR Kėdainių m., lietuvis, nepartinis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, karo prievolininkas, anksčiau neteistas, niekur nedirba (mokėsi darbo jaunimo vakarinėje mokykloje 10-je klasėje), kilęs iš tarnautojų, gyv. Kėdainių m. Vilniaus g. Nr. 12, kaltinamas pagal LTSR BK 144 str. 1 d. Išnagrinėjęs parengtinio ir teisminio tardymo medžiagą, apklausęs teisiamąjį, liudytojus, išklausęs šalių kalbas ir teisiamojo paskutinį žodį 1. teismas nustatė: jog teisiamasis Šaltis, būdamas Kėdainių darbo jaunimo vidurinės mokyklos 10-tos klasės mokiniu, visuomenei naudingo darbo nedirbęs (nors yra fiziniai sveikas ir subrendęs jaunuolis), nežiūrint į tai, kad dar 1960 m. buvo saugumo organų perspėtas už moksleivių verbavimą į taip vadinamą „gyvąjį rožančių", t.y. skelbiamą tikėjimo į dievą ir religinių apeigų mokymą, bet Šaltis iš to reikiamų išvadų nepadarė ir toliau tęsia savo nusikalstamą veiklą. Taip teisiamasis Šaltis 1961 m. mokė moksleivių grupę religinių apeigų, ruošė juos komunijai. Maža to, 1962 m. vasarą, moksleivių atostogų metu, teisiamasis Šaltis, dangstydamasis į dievą skelbimu, organizavo Kėdainių rajone Bublių km. 9 moksleivių grupę, tame tarpe buvo pionierių ir spaliukų, kuriuos mokė katekizmo, poterių, platino vaikų tarpe religinę literatūrą, vykdė susirašinėjimą su suorganizuota grupe, ragino kai kuriuos moksleivius nestoti į pionierių organizaciją ir netikėti komunizmu. Teisiamasis Šaltis mokė virš paminėtą 9 asmenų grupę apie dvi savaites, o už mokslą ėmė pinigus po 1-2 rb. Apklausus teisiamajame posėdyje, teisiamasis Šaltis save kaltu nepripažino ir paaiškino, kad jis egzaminavo 9 asmenų mokinių grupę, mokė juos poterių ir ruošė juos pirmajai komunijai, bet pinigų iš mokinių neėmė, o kad negalima užsiiminėti tokia veikla, nežinojo. 1960 m. buvo saugumo organų perspėtas už mokinių mokymą religinių prietarų ir apeigų, bet ir ten buvo nekaltas.