RELIGIJŲ REIKALŲ TARYBOS PRIE LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS ĮGALIOTINIUI K. TUMĖNUI
Nuorašas: KAUNO ARKIVYSKUPIJOS APAŠTALIŠKAJAM ADMINISTRATORIUI VYSK. L. POVILONIUI
Simno parapijos katalikų
Pareiškimas
1975 m. rudenį didelė Simno parapija neteko kunigo-vikaro, kuris valdžios įsakymu buvo iškeltas. Simno tikinčiųjų religinius poreikius aptarnauti liko vienas kunigas-klebonas. Kito kunigo mes negauname.
Lietuvoje jau yra 85 parapijos, neturinčios nuolatinio kunigo. Vien tik mūsų vyskupijoje nuolatinio kunigo neturi 5 parapijos (Lankeliškiai, Patilčiai, Išlaužas, Riečiai ir N. Uta).
Pernai, po ilgo laikotarpio, į kunigų seminariją, valdžiai leidžiant, buvo priimta 12 kandidatų, o per tuos metus Lietuvoje mirė 19 kunigų. Užpernai mirė 22 kunigai. Todėl valdžios skriauda Lietuvos tikintiesiems yra akivaizdi.
1975 m. Helsinkyje vykusio saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Deklaracijoje, kurią pasirašė ir Tarybų Sąjungos KP generalinis Sekretorius L.I. Brežnevas, sakoma, kad „dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises, įskaitant ir minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę, nepaisant skirtingos rasės, lyties ar religijos"...
Mes, žemiau pasirašiusieji, Simno parapijos tikintieji, prašome Jus, Religinių reikalų įgaliotini, kurio tiesioginė pareiga tarpininkauti tarp valdžios ir Bažnyčios, padaryti žygių, jog:
1. Būtų panaikinta limitas kunigų seminarijai, kad patys vyskupai savo nuožiūra galėtų priimti visus jaunuolius, norinčius tapti kunigais, kad Simno bažnyčia gautų kunigą-vikarą, kuris jai labai reikalingas.
2. Išleistų bent mažą katekizmą. Toks katekizmas buvo išleistas tik prieš II Pasaulinį karą.
3. Išleisti didesniu tiražu maldaknyges ir šv. Rašto Naująjį Testamentą.
Pasirašė keli šimtai
Simno parapiečių
Simnas,
1976.IV.8.
