TSKP CENTRO KOMITETO GENERALINIAM
SEKRETORIUI L.I. BREŽNEVUI
Gerbiamas Leonidai Iljičiau,
Kreipiuosi į Jus šiuo laišku, tikėdamasis, kad Jūsų asmeniškas įsikišimas padės rasti teisybę, kurios man nepavyko rasti atitinkamose instancijose.
1973 m. lapkričio 20 d. Valstybinio saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (KGB) darbuotojai iš mano buto paėmė daug religinio turinio knygų. Paimant knygas, buvo grubiai pažeistas LTSR Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 192 str., nes ne visos knygos buvo įtrauktos į kratos protokolą. Nė vienas iš maišų, į kuriuos buvo sudėtos paimtosios knygos, nebuvo užantspauduotas. Kai aš prašiau skundus LTSR KGB Pirmininkui ir LTSR Prokurorui, o vėliau TSRS KGB Pirmininkui, TSRS Generaliniam Prokurorui, man buvo pažadėta, kad knygos neturinčios ryšio su baudžiamąja byla (kokia byla? kokiam asmeniui keliama byla? — to aš iki šiol nežinau), bus man grąžintos.
Praėjus dvejiems metams, 1975 m. gruodžio 3 d. saugumo darbuotojas kapit. Marcinkevičius grąžino man dalį iš manęs paimtų knygų ir davė pasirašyti gaunamų knygų sąrašą. Kai aš paprašiau, kad man duotų šito sąrašo antrąjį egzempliorių, kapit. Marcinkevičius tai padaryti atsisakė, paaiškindamas, kad esąs parašytas tik vienas egzempliorius, nors iš tikrųjų antrasis egzempliorius buvo ant rašomojo stalo.Tuo būdu vėl buvo pažeistas to paties BP Kodekso 192 str., nes grąžinamų knygų sąrašas man buvo reikalingas tam, kad galėčiau patikrinti, ar gavau visas knygas, kurios buvo sąraše.
RELIGIJŲ REIKALŲ TARYBOS PRIE LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS ĮGALIOTINIUI K. TUMĖNUI
Nuorašas: KAUNO ARKIVYSKUPIJOS APAŠTALIŠKAJAM ADMINISTRATORIUI VYSK. L. POVILONIUI
Simno parapijos katalikų
Pareiškimas
1975 m. rudenį didelė Simno parapija neteko kunigo-vikaro, kuris valdžios įsakymu buvo iškeltas. Simno tikinčiųjų religinius poreikius aptarnauti liko vienas kunigas-klebonas. Kito kunigo mes negauname.
Lietuvoje jau yra 85 parapijos, neturinčios nuolatinio kunigo. Vien tik mūsų vyskupijoje nuolatinio kunigo neturi 5 parapijos (Lankeliškiai, Patilčiai, Išlaužas, Riečiai ir N. Uta).
Pernai, po ilgo laikotarpio, į kunigų seminariją, valdžiai leidžiant, buvo priimta 12 kandidatų, o per tuos metus Lietuvoje mirė 19 kunigų. Užpernai mirė 22 kunigai. Todėl valdžios skriauda Lietuvos tikintiesiems yra akivaizdi.
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Apaštališkajam Administratoriui
Vysk. L. Poviloniui
Jūsų Ekscelencija,
Šių metų kovo 10 d. Šlavantų klebonas kun. J. Zdebskis Vilniuje buvo milicijos organų sulaikytas ir, pasitelkus medicinos darbuotojų komisiją, apkaltintas esą girtas vairavęs automašiną. Kadangi J. Zdebskis yra visur žinomas kaip griežtas abstinentas ir kovotojas su girtavimu, šiame įvykyje tegalima įžiūrėti tik gerai apgalvotą pasikėsinimą prieš kunigo autoritetą. Niekas negali užtikrinti, kad, pavykus šiam bandymui, kuris nors iš mūsų nebūsime panašiai apkaltinti vagyste, ištvirkavimu ar kitokiais nusikaltimais.
Mes, kaimyninių parapijų kunigai, prašome Jūsų Ekselenciją į šį įvykį reaguoti, kad pažeistas kunigo autoritetas būtų atstatytas.
Pasirašė 5 Lazdijų dekanato kunigai
* * *
LTSR Saugumo Komiteto Viršininkui
Šlavantų parapijos (Lazdijų raj.) tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
1976.III.10 Vilniaus mieste VAI darbuotojas Jurevič sulaikė mūsų parapijos kunigą Juozą Zdebskį, vairuojantį automašiną ir pareiškė, kad jis esąs girtas. Pareikalavo vykti į psichiatrinę ligoninę nustatyti girtumo laipsnį.
1975 m. spalio 30 d. ankstyvą rytą, dar esant prietemai, Kaune, ties keltu į Aleksotą, nekantriai slampinėjo žudikas atlikti užduotį...
Stasė Lukšaitė mediniais laiptais lipo nuo Aleksoto šlaito žemyn, ėjo į bažnyčią. Žudikas, nutaikęs patogų momentą, kai arti nesimatė žmonių, lyg išalkęs plėšrusis žvėris puolė savo auką... Parbloškė ją, žiauriai sužalojo ir pabėgo, palikęs pusgyvę auką šalia laiptų gulėti kraujo klane...
Nuvežus į logoninę, mėginta gelbėti jos gyvybę, tačiau dėl per didelio sužalojimo ir nukraujavimo (beveik nerasta kūne sveikos vietos, ypač galvoje), lapkričio 5 dieną kilni siela iškeliavo... Ją priglaudė Tas, kuriam ji visą gyvenimą ištikimai tarnavo.
Palaidota lapkričio 7 dieną Viduklės kapuose.
Į amžino poilsio vietą ją atlydėjo daug žmonių ir būrys mažų vaikučių su gėlėmis rankutėse. Jie atnešė gėles tai, kuri juos labai mylėjo ir mokė.
(Nuotrupos iš jos laiškų)
"...Dėkinga tiems, kurių pastangomis aš čia patekau. Daug ką sužinojau, daug ką patyriau, ir viskas tik į naudą. Juk Gerasis Dievas geriausiai žino, ko man reikia"...
* * *
"Už šešių dienų bus pusė metų, kaip išvežė iš Vilniaus, o, atrodo, visa tai buvo taip neseniai, tarsi vakar. Ir viskas stovi akyse — mano „garbės" palyda, mano likimo draugai, kurių buvo daug (jie visi kriminalistai), o aš tik viena — politinė kalinė, paskutinis atsisveikinimo žvilgsnis į miestą, tiksliau į peroną ir visa kelionės romantika, kuri neaprašoma — ją reikia pačiam išgyventi, kad galėtum pajusti gyvenimą ir suprasti meilės reikalingumą ir vertę. Man yra galimybė tą romantiką išgyventi antrą kartą, — kai veš į ištrėmimą. O to gali man tik pavydėti, nors to nereikia — visa tai ne Tavo sveikatos žmonėms.
Ir kaip gera, kad mūsų gyvenimo laivelį vairuoja gerojo Tėvo ranka. Kai Jis prie vairo — niekas nebaisu. Tada, nežiūrint kaip sunku bebūtų gyvenime, mokėsi kovoti ir mylėti. Ir galiu pasakyti, kad 1975-ji metai praskriejo kaip akimirka, bet jie — mano džiaugsmas. Ačiū Gerajam Dievui už juos".
Vilnius. 1976 m. vasario 15 d. daugelyje Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių įvyko pamaldos už vysk. J. Steponavičių, prisimenant jo vardo dieną (vasario 16) ir 15 metų tremties sukaktį.
* * *
Vilnius. 1976 m. gegužės mėnesį JAV lankėsi KGB organizuota dvasininkų delegacija iš Tarybų Sąjungos. Joje dalyvavo du kunigai iš Lietuvos: Nekalto švč. Mergelės Marijos Prasidėjimo parapijos Vilniuje klebonas kun. Stanislovas Lydys ir Panevėžio vyskupijos kancleris kun. Vladas Rabašauskas. Kokią misiją jie turėjo atlikti, geriau galėtų spręsti užsienio lietuviai.
* * *
Vilnius. 1976 m. gegužės 5 d. Vilniaus geležinkelio stotyje, traukinyje Kaliningradas-Maskva, apie 22.30 vai. buvo sulaikyta Jadvyga Petkevičienė (gyv. Šiaulių m. Lenino 42-1), Šiaulių gimdymo namų med. sesuo Suėmimo operacijai vadovavo saugumo majoras J. Markevičius. Iš vagono J. Petkevičienė buvo nuvesta į Vilniaus transporto milicijos skyrių. Dalyvaujant dviems saugumiečiams ir milicijos vaikų kambario inspektorei Purickie-nei Angelei, padaryta smulki asmeninė krata. Kaip pareiškė maj. Markevičius, kratos tikslas — surasti antitarybinio turinio literatūrą, daiktus ir dokumentus, reikalingus bylai. Inspektorė Purickienė dviejų kviestinių (liudininkių) G. Sklerovos ir A. Lozenko — akivaizdoje išrengė sulaikytąją ir kruopščiai patikrino rūbus, avalynę, apžiūrėjo net kojų padus, bet nieko „antisovietiško" nerado. Maj. Markevičius tardė J. Petkevičienę, ko ji važiuojanti į Maskvą, priekaištavo už lankymąsi Vilniaus Aukšč. teisme S. Kovaliovo teismo dienomis, už susitikimus su maskviečiais ir pan. Taip pat išreiškė nepasitenkinimą sulaikytosios vyru Jonu Petkevičium, buvusiu politiniu kaliniu, dėl jo praeities ir dabarties.
Vilnius. Vilniaus 41-os vid. mokyklos VIId klasės mokiniai 1976 m. nutarė atžymėti Vasario 16-ąją. Buvo pasiūlyta šventės dieną ateiti į pamokas be pionieriškų kaklaraiščių, pasirišus tautines juosteles. Keli mokiniai prirašė ant namų šūkių — „Laisvę Lietuvai!" ir pan.
Mokinė Nagrockytė A. papasakojo apie klasės nuotaikas savo tėvams, o šie visas žinias perdavė saugumui, nes jie ten ir dirba.
Vasario 17 d. į 41-ąją mokyklą atvyko saugumietis Kazlauskas. Buvo tardoma VHd klasės vadovė Varnienė Nijolė ir visi mokytojai, tą dieną pravedusieji pamokas VII d klasėje (Živilė Baltaduonienė, Gražina Kazlauskienė, Janina Petkevičienė ir kt.). Labai aktyviai saugumui talkininkavo mokyklos direktorius Vytautas Banevičius ir užklasinio darbo organizatorė Petkevičienė.
Trimestro pabaigoje mokytojų tarybos posėdyje, šalia mokymo reikalų, buvo svarstomas dar ir šis klausimas. Mokiniai Vytautas Jusevičius ir Albinas Prakelis buvo tardomi paties direktoriaus visų mokytojų akivaizdoje. Aktyvesniems mokiniams buvo sumažintas elgesio pažymys, o klasės vadovei Varnienei Nijolei prašytas papeikimas už profilaktiškai neatliktą darbą.
Direktorius Vytautas Banevičius ir toliau aktyviai reiškiasi, pataikaudamas saugumui. Balandžio 18 d. (Velykų I d.) jis organizavo šeštadieninę talką. Kiek žinoma, visos Vilniaus mokyklos šią talką atliko balandžio 17 d. (šeštadienį), o 41-ajai mokyklai teko dirbti sekmadienį.
Panašų aktyvumą parodė ir užklasinio darbo organizatorė Janina Petkevičienė, atėmusi iš mokinės Simonaitytės dienoraštį ir jį perdavusį direktoriui, šis dienoraštį atidavė saugumiečiui Kazlauskui.