LTSR Prokurorui
LKP Sekretoriui Griškevičiui
pil. Mečislovo Jurevičiaus, gyv. Šiauliuose, Žemaitės g.
Nr. 102-12,
Priežiūrinis skundas
Šiaulių m. liaudies teismo 1975.II.19 sprendimu mano ieškinys dėl grąžinimo į darbą buvo atmestas, šis sprendimas LTSR Aukščiausiojo teismo teisminės civilinių bylų kolegijos nutartimi 1975.III.18 paliktas galioti. Laikau, kad paminėtas sprendimas ir nutartis turėtų būti panaikinti: byla grąžinta nagrinėti iš naujo dėl šių motyvų:
Aš atleistas iš darbo už pravaikštas, tuo tarpu, mano nuomone, aš jų nesu padaręs. Pravaikšta yra neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties. Aš gi iš anksto pranešdavau, kad negalėsiu dirbti. Pas atsakovą dirbau nuo 1965.X.2. Per visą darbo laiką jokių drausminių nuobaudų neturėjau. Paskatinimų buvo ne vienas. Buvau laikomas geru darbininku. Pareikšdamas, kad negalėsiu dirbti, nurodydavau ir priežastis. Esu religingas žmogus. Religinių švenčių dienomis negalėdavau dirbti ir prašydavau nuo darbo atleisti. Sutikdavau už tas dienas atidirbti kitomis dienomis.
Lietuvos TSR Komunistų Partijos Centro Komiteto
Pirmajam sekretoriui drg. Griškevičiui
Sveikatos apsaugos Ministrui drg. Kleizai
Nuo Lietuvos tikinčiųjų
P a r e i š k i m a s
Šių metų kovo 10 d. Lazdijų rajono Šlavantų parapijos klebonas kun. J. Zdebskis buvo sulaikytas Vilniuje vairuojant automašiną. Sulaikė VAI darbuotojas ir pareiškė, kad kunigas girtas. Pareikalavo vykti į psichoneurologinę ligoninę nustatyti girtumo laipsniui.
Ligoninėje, nepadarius kraujo analizės, nežiūrint to, kad pats kunigas to reikalavo, buvo nustatytas aktas, pripažįstąs girtumą. VAI atėmė vairuotojo teises pusantrų metų laikotarpiui ir nubaudė 30 rub. pinigine bauda.
Kadangi kun. J. Zdebskis Lietuvos tikintiesiems yra gerai pažįstamas kaip kunigas ir kaip žmogus—jis visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų, todėl jo nubaudimą mes laikome sąmoninga pastanga kompromituoti ir persekioti kunigus.
Kaunas
1976 m. rugsėjo mėnesį Pluirienė aplankė savo vyrą Petrą Plumpą-Pluirą, kalintį Permės griežto režimo lageryje. Kartu su juo bausmę atlieka Šarūnas Žukauskas ir Sergiejus Kovaliovas. Kadangi Pluirienę į tolimą kelionę palydėjo kun. J. Zdebskis, tai lagerio administracija pareiškė didžiausią neapykantą ir leido žmonai pabūti su vyru vos 1 parą. Prieš pasimatymą su vyru, Pluirienė buvo kruopščiai iškrėsta. Kratos metu visiškai išrengė. į pasimatymo kambarį negalima įsinešti nei popieriaus, nei rašymo priemonės. Tualete taip pat nėra popieriaus.
Permės lagerio politiniai kaliniai tikisi, kad Tarybų Sąjungos vyriausybė amnestuos ir jiems iki galo neteks kalėti, kadangi visame pasaulyje amnestuojami politiniai kaliniai.
Kovaliovas už įvairius pareiškimus dažnai uždaromas į karcerį.
Pluirienė savo vyrui Velykų proga pasiuntė sveikinimą ant religinio paveikslėlio, tačiau lagerio adminstracija kaliniui jo nedavė. Žmona parašė skundą. Kai Plumpa-Pluira pareikalavo, kad jam būtų atiduotas religinis paveikslėlis, lagerio administracija jį uždarė į karcerį. Lagerio instrukcijoje apie tai, kas negalima siųsti, nėra pažymėta, kad draudžiama siųsti religinius paveikslėlius.
Arminai (Vilkaviškio raj.)
Arminų vidurinės mokyklos direktorė Irena Berentie-nė nesiliauja persekiojusi tikinčius mokinius už tai, kad jie lanko bažnyčią. 1976 m. lapkričio 20 d. ji sukvietė XI klasės mokinius ir tėvus, šiame susirinkime direktorė liepė religijos klausimu pasisakyti XI kl. mokinei Julijai Bušauskaitei. Direktorė priekaištavo, kad Bušauskaitė buvo vienintelė, kuri drįso atsistojus pasakyti: „Aš ėjau į bažnyčią ir eisiu, tikėjau ir tikėsiu". J. Bušauskaitė ir dabar patvirtino, kad ji einanti į bažnyčią. Direktorė kalbėjo, kad tarybinė mokykla esanti atskirta nuo bažnyčios ir Bušauskaitei reikią prisiminti, kad ji mokosi tarybinėje mokykloje, be to, pagrasino prisiminsią ją per egzaminus. Baigdama kalbėti, direktorė prikišo, kad Bušauskaitė ne komjaunuolė. J. Bušauskaitės motina pastebėjo, kad dėl komjaunuolių elgesio pačiai direktorei teko ne kartą raudonuoti. Kokiu pavyzdžiu gali būti komjaunuoliai, kurie naktimis užkabinėja žmones.
***
1976.XI.30 d. pro Arminų vidurinę mokyklą lydėjo mirusįjį. Laidotuvių procesijos priekyje matėsi kryžius ir gedulingos vėliavos. Direktorė J. Berentienė, pamačiusi kryžių, dairėsi, ar nesą procesijoje mokinių. Tuo pačiu metu direktorė pradėjo mokiniams aiškinti, kad, jeigu procesijoje yra nešamas kryžius, mokiniai tokiose laidotuvėse negali dalyvauti. Kai vienuoliktokas A. Bagdonas norėjo laidotuvių eiseną nusifotografuoti, direktorė griežtai uždraudė.