Lietuvoje ateistinė propaganda iš viršaus vis labiau aktyvinama. Komunistinio-okupacinio rėžimo aparatas ieško vis naujesnių ir subtilesnių darbo formų. Stengiamasi sudaryti įspūdį, kad ateistinės propagandos fronte nėra jokio spaudimo iš viršaus, kad pati ateistinė propaganda yra tik mokslinio charakterio ir vadovaujama marksistine metodologija.
1977-78 mokslo metų pradžioje vidurinių mokyklų direktoriai buvo įpareigoti detaliai išanalizuoti tėvų ir vaikų religinius santykius šeimoje ir už jos ribų. Kad nebūtų jaučiamas administravimas iš aukščiau, mokyklos vadovybė per ateistinę tarybą (tokios tarybos yra kiekvienoje mokykloje; jos susideda iš kelių narių, vadovaujamų direktoriaus statytinio pirmininko) mėgina įgyvendinti duotus nurodymus.
Vykdant nurodymus, reikia nustatyti ne tik šeimas ir mokinius, kurie tiki, bet ir kokiame laipsnyje tiki. Tėvų religingumas gali būti nustatytas klasės vadovo lankymosi metu namuose iš pokalbio su tėvais, pagal religinį atributiką bute ir kt. priemonių pagalba. Su mokiniais turi būti pravesti pokalbiai arba duodamos jiems užpildyti anketos, į kurias įtraukti tokie klausimai (jie gali varijuoti), kurių pagalba turi būti pateiktos žinios apie:
1) tikinčias šeimas,
2) šeimas, kurios skatina savo vaikus lankyti bažnyčią,
3) šeimas, kurios praktiškai netiki, bet lanko bažnyčią iš tradicijos,
1977 m. pabaigoje pasirodė mažas leidinėlis, išleistas savilaidos būdu, „Bažnyčia ir LKB Kronika", šio leidinėlio visi straipsniai vienaip ar kitaip puola „LKB Kroniką". Svarbiausi kaltinimai šie: „LKB Kronika" skaldo Bažnyčios vienybę, šmeižia, pakerta pasitikėjimą kunigais ir vyskupais, užgauna „galingos valstybės prestižą" ir t.t.
KGB koloborantams iki „LKB Kronikos" pasirodymo buvo ideali padėtis: buvo galima daryti viešiausią nusikaltimą, pvz., per spaudą skelbti netiesą apie tikinčiųjų „laisvę" Lietuvoje, „ginti taiką" Berlyne, ir niekas viešai nepasakydavo, kad taip elgtis negalima. „LKB kronika" daug kam sumaišė planus ir pasiryžusi juos maišyti ateityje.
„LKB Kronika" šia proga pareiškia:
Bažnyčios vienybę skaldo ne „LKB Kronika", o KGB ir jos kolaborantai.
„LKB Kronika" nekalba apie slaptus, asmeninius ne tik dvasininkų, bet ir valdžios pareigūnų nusikaltimus, o apie tuos, kurie viešajame gyvenime žinomi. Autoritetą gali išgelbėti ne veidmainystė, o pasitaisymas.
„LKB Kronika" neturi jokių asmeninių sąskaitų nei su vyskupais, nei su kunigais. Kai viešai suklydęs tarybinis pareigūnas, mokytojas ar kunigas pasitaisys, „LKB Kronika" jį pasveikins.
1) „LKB Kronika", Nr. 30 padavė klaidingą O. Pranskūnaitės adresą. Tikroji jos kalinimo vieta pateikta šiame numeryje.
2) „LKB Kronika", Nr. 29-30 rašė apie Kirdeikių parapijos kleboną kun. P. Kražauską, o ne Kražanską.
* * *
L i e t u v i, n e u ž m i r š k!
Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Ona Pranskūnaitė, Sergiejus Kovaliovas, Viktoras Petkus ir kt. neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!
