Telšių katedroje ir mažojoje bažnytėlėje tikintysis jaunimas aktyviai dalyvauja pamaldose: jaunuoliai patarnauja prie altoriaus, o mergaitės gieda arba adoruoja, jaunimo entuziazmas ir drąsa kelia ateistams didelį nerimą: Telšių mokytojai bandė „kovoti" su jaunimu grubiausiais būdais: kratė kišenes, atiminėdavo maldaknyges, mažino elgesį, neleido dalyvauti tikinčiųjų laidotuvėse, viešai išjuokdavo mokinius, vertė užpildyti anketas ir t. t. Kai žandarinės mokytojų priemonės nieko nepadėjo, atėjo pagalba iš Vilniaus . . .
1977.XII.12 į Telšius atvyko Religijų reikalų tarybos įgaliotinio referentas Raslanas.
„Mažoji lietuvių tarybinė enciklopedija" (MLTE) (t. III, p. 39) mini, kad Raslanas nuo 1940 m. dirbo Telšiuose administraciniu darbuotoju. Kokį darbą jis tuo metu dirbo Telšiuose?
Telšių gyventojai atpažino, kad tai buvęs NKVD darbuotojas, dalyvavęs vadinamoje Žemaičių kankinių byloje 1941 m. birželio mėn. naktį iš 24 į 25 d.
Knygoje „Žemaičių kankiniai" jis minimas kelis kartus (žr. p. 13, 14, 15 ir 20). (Apie buvusį tuo metu Telšių kalėjimo viršininką Vaitkų Antaną (MLTE, t. III, p. 657), taip pat rašoma kaip apie Raslaną: „1940-1941 m. adm. darbuotojas Telšiuose", nors po politkalinių kankinimo net jo kelnės ir batai būdavo aptaškyti krauju (žr. „Žemaičių kankiniai", p. 17). Ar ne tokio pat lygio nusikaltėlis yra ir Raslanas?
Vilnius
Religijų reikalų tarybos prie TSRS
Ministrų Tarybos įgaliotinis
Lietuvos TSR
1977 lapkričio 11 d.
..........rajono DŽDT
vykdomojo komiteto pirmininkui
Prašau iki 1978 m. sausio 15 d. pristatyti informaciją apie padėtį visų konfesijų religinėse bendruomenėse ir religingumo būklę rajone 1977 metais.
Pageidautina, kad informacijoje būtų nušviesta šie klausimai:
1. Religijos padėtis rajone, mieste, apibūdinant religinių bendruomenių veiklą, dvasininkų priemones, aktyvinant religinį gyvenimą, pamokslų turinį (pridedant turimų užrašytų pamokslų nuorašus), bažnyčių ir kitų maldos namų lankomumą; atsilankiusiųjų tikinčiųjų skaičių ir aptarnaujantį personalą (pagal pridedamą formą); gimimų, jungtuvių ir mirimų skaičių rajone, mieste.
2. Religinių bendruomenių bendra finansinė ūkinė veikla (pagal pridedamą formą).
3. Kultų įstatymų laikymosi kontrolės organizavimas; komisijų šių įstatymų laikymuisi kontroliuoti veikla; kultų įstatymų pažeidimų analizė ir priimtos priemonės pažeidėjų atžvilgiu.
4. Gauti skundai ir pareiškimai religijos klausimais; jų tematika ir nagrinėjimų išvados.
Telšiai. V-sios vid. mokyklos Xb kl. auklėtoja Rumbutienė neleido mokinių dalyvauti klasės draugo motinos laidotuvėse 1977.XI.21. Mokiniai nunešė vainikus tik ant kapų.
***
Šiauliai. 1978 m. balandžio 1 d. Šiaulių vid. mokyklos direktorius Snieškus išsikvietė IX kl. mokinės Dalios Judikavičiūtės tėvą ir bandė įtikinti, kad tikėjimas užkirsiąs Daliai kelią į aukštąją mokyklą. Direktoriaus nuomone, Dalia priklausanti kažkokiai „sektai" ir galinti „prisidirbti košės". Tėvui buvo priminta, kad dukra susidomėjo saugumo organai ir reikią jai išaiškinti, kad nepriklausytų jokioms „sektoms" ar bendruomenėms, kurios dažnai peržengia tarybinius įstatymus.
***
Šiauliai. 1977 m. spalio 18 d. Šiaulių VIII vid. mokyklos direktorė Jonaitienė pasikvietė į savo kabinetą XIb kl. mokinę Ireną Dapkutę.
—Kodėl nestoji į komjaunimą? Mama neleidžia?
—Ne. Pati nenoriu.
—Kodėl? Tu eini į bažnyčią? —Einu.
Mokinės „auklėjime" dalyvavo direktoriaus pavaduotojai—mokyt. Lukšienė ir mokyt. Martinaitis. Nusivylusi pokalbio rezultatais, direktorė su panieka tarė:
— Šešiolika metų dirbu, bet dar nebuvau sutikusi taip fanatiškai įsitikinusios mergaitės. Nesuprantu, kas per auklėjimas namuose.
Moldavija
Tikinčiųjų katalikų persekiojimas Moldavijoje vis nesibaigia, ypač Raškove. Čia sugriovus maldos namus— bažnytėlę, žmonės renkasi kas vakarą melstis į mažą butelį, buvusios bažnytėlės kieme. Čia dažnai lankosi vietinė valdžia ir vaiko besimeldžiančius, ypač vaikus ir jaunimą.
Kaimo tarybos pirmininkas Zan Matvejavič Bogoras ne kartą kvietė Valentiną Oleinik pasiaiškinti, kam ji namuose leidžia žmonėms melstis, bet jos vis nebūdavo namuose. Pagaliau pasitaikė proga. š. m. kovo 21 d. V. Oleinik, grįžtančią iš Rybnicos, gatvėje prieš kaimo tarybos raštinę sulaikė pirmininkas Bogoras ir iškoliojo necenzūriškais žodžiais, reikalaudamas uždaryti, jo žodžiais tariant, „bardak bogomolija". Oleinik jam atsakė, kad jį paduosianti teisman už įžeidinėjimą ir užgauliojimą. Valdžios atstovas gatvėje kolioja moterį vien dėl to, kad ji tikinti. Oleinik užgauliojimą girdėjo Pranė Sajevską.
Pirmininkas Bogaras iškvietė Petrą Pooribnoj ir Aleksandrą Prosianoj ir grasino nubausiąs pinigine bauda, jei toliau eis melstis.
Raškovas liko be Kalėdinės ir Velykinės išpažinties, — kunigui ten nuvažiuoti griežtai uždrausta.
1. „RŪPINTOJĖLIS". Gegužės mėn. išėjo 5-sis numeris. Straipsnyje „Vasario 16 aktas" rašoma: „Po Vasario 16 prasidėjęs Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpis yra šviesiausias periodas lietuvių tautos istorijoje. Jo neužtemdys niekas, —nei bandymai jį išbraukti iš Lietuvos istorijos, nei svetimiems dievams tarnaujančių pastangos jį pažeminti ir suniekinti . . ." Straipsnio autorius būkštauja, kad šiuo metu okupuotoje Lietuvoje smarkiai pakirsta lietuvių moralė ir tai veda tautą į pražūtį." . . . tautos moralės puolimo sulaikymas ir pakėlimas . . .— gyvybinės reikšmės klausimas, sprendžiąs tautai gyventi ar žūti". Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbiausias moralės ramstis yra religija".
K. Aušrys straipsnyje „Kur blogybių šaknys" pasakoja apie liūdnus moralinio žlugimo faktus. 1940 m. kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 0,8 1 degtinės, o dabar net po 17 litrų . . . alkoholikų dispanserizuota apie 22.000. Lietuvos psichiatrų nuomone, dispanserizuota tik trečdalis alkoholikų. Prieš 1940 m. Lietuvoje įvykdavo nuo 107 iki 250 žmogžudysčių; dabar Tarybų Lietuvoje kasmet nužudoma 4-5 tūkstančiai žmonių. Nusikalstamumas jaunimo tarpe pastoviai auga. Iki tarybinių metų abortų Lietuvoje per metus būdavo apie 15.000, o dabar maždaug 60.000. Kasmet išsiskiria 9-10.000 šeimų, perpildyti kalėjimai, venerikų ligoninės. „Besaikis girtavimas rodo, kad žmogus tarybinėje santvarkoje pergyvena sunkią dvasinę krizę". Autorius siūlo atsigręžti į religiją ir visomis jėgomis kovoti su alkoholizmu, kad išgelbėtume savo Tėvynę.
Nuo 5-jo numerio jaučiamas žymiai didesnis leidinio straipsnių aktualumas. Skaitytojai už tai tikrai liks dėkingi „Rūpintojėlio" leidėjams.