Šiauliai. „LKB Kronika" rašė, kad kun. J. Alesius dar Seminarijoje studijuodamas atostogų metu Lazdijų rajone neturėdavo ramybės, nes buvo nuolat atakuojamas KGB darbuotojų—Lazdijų KGB viršininko Žemaičio ir vieno čekisto iš Vilniaus.
1978 m. sausio 11 d. kun. Alesius, dirbantis Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje vikaru, buvo iškviestas į Šiaulių karinį komisarijatą, neva patikrinti karinės įskaitos. Komisarijate jo laukė saugumietis, kuris prisistatė esąs Romas Pietaris:
—Linkėjimai nuo Viliaus Šiaudinio.
—Nepažįstu jokio šiaudinio.
—Su juo kalbėjaisi Lazdijuose, jis iš Vilniaus saugumo. Dabar vėl susitikinėsim. Nurodysim, ką mums reikia pranešti.
—Ne, susitikti su jumis negalvoju, nes į politiką nesikišu.
—Ir kun. Svarinskas sako, kad nesikiša . . .
Kun. Alesius tiesiai pasakė saugumiečiui, kad KGB jam įkyrėjo. Jį, Seminarijos studentą, norėjo jėga priversti dirbti saugumo bendradarbiu. Net pieštuką kišo į rankas. Grasino: jei nepasirašysi, nebaigsi Seminarijos.
—Gaila, kad visa tai plačiai išplepėjai.
Varputėnai. 1977 m. balandžio mėn. šilkalnių kaime mirė Kuršėnų vidurinės mokyklos 11 klasės mokinys Petras Vozbutas. Tėvai nutarė sūnų palaidoti su bažnytinėmis apeigomis. Sujudo, sukruto mirusiojo motinos-mo-kytojos Vandos Vozbutienės bendradarbiai:
— Ką tu darai? Varputėnų mokyklai darai gėdą . . .
Pyko direktorius Juozas Daraška, dar daugiau nervinosi mokslo dalies vedėja Vanda Grybauskienė. Jie kalbėjo:
— Mes už tai tau nedovanosime!
Tikrai mokytoja Vozbutienė įvairiais būdais buvo terorizuojama, gąsdinama ir, nepakeldama savo bendradarbių agresyvaus elgesio, mokyklą apleido.
Reikia pastebėti, kad panašiais atvejais nedraugiškumą parodo ne tik fanatiškai nusiteikę mokytojai, bet ir kiti, kurie bijo užsitraukti švietimo skyriaus ir partijos komiteto nemalonę.
1978 m. liepos mėn. 18 d. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos darbuotojai atkreipė dėmesį į nervingai vaikščiojantį ilgametį ministerijos darbuotoją Henriką Lanzbergą. Priežasčių nenutuokė niekas. Ir tik kai į ministeriją atvyko Mokslinio-metodinio kabineto direktorius, darbuotojai sužinojo šiurpų įvykį: to paties skyriaus 21 metų darbuotoja Renata- Gavrilenkaitė pasikorusi prie savo meilužio Henriko Landzbergo durų. Meilužis, pasirodo, nedrįso nė virvės nutraukti, kad neliktų jo pirštų antspaudų. O netrukus ministerijos darbuotojai rado žuvusios darbo kambaryje ir priešmirtinį jos laišką. . .
Įvykis, atrodo, netikėtas. Bet ar taip iš tikrųjų?
H. Landzbergas jau seniai gyvena Kultūros ministerijos patalpose. Ir nebe pirmi metai iš jo kambario girdimi merginų klyksmai. Apie šio ištvirkėlio asmenines „išmones" garsas sklido ir už ministerijos ribų, bet tai nejaudino net pačių įstaigos vadovų.
Kišiniovas. Kišiniovo koplytėlė mažutė ir vienintelė katalikų priebėga Moldavijoje. Sekmadieniais ir šventadieniais ji pilnutėlė žmonių, kurie alpsta nuo tvankos ir ankštumo. Dažnai tenka kviesti greitąją pagalbą tačiau ši, kelis kartus atvykusi, atsisako suteikti pagalbą. Kartą paskambinus taip atsakė:
—Dievui meldžiatės, tegul Dievas ir gydo!
Žmonės renkasi melstis iš visos Moldavijos. Važiuoja autobusais su persėdimais po 100-200 km ir atvykę negali atlikti išpažinties, nes vienas kunigas nepajėgia aptarnauti visos Moldavijos katalikų. Tikintieji ne kartą kreipėsi į Religijų reikalų tarybos įgaliotinį Vikonskį, prašydami leidimo, kad Moldavijoje galėtų dirbti dar bent vienas katalikų kunigas. Įgaliotinis apie tai nenorėjo ir girdėti, atseit, ir su tuo vieninteliu kunigu tarybų valdžia turinti daug vargo, o kas būsią, jei Moldavijoje bus du kunigai.
Moldavijoje yra apie 40.000 katalikų. Dauguma jų, dėl kunigų trūkumo, jau apmiršę religinę praktiką, nors su pasididžiavimu laiko save katalikais.
1978 m. tikinčiųjų prašomas, kun. V. Zavalniuk kreipėsi į Rygos vyskupą, prašydamas jį suteikti Sutvirtinimo sakramentą Moldavijos katalikams. Moldavijos įgaliotinis Vikonskis sutiko leisti vyskupui teikti Sutvirtinimo sakramentą, jei tik neprieštarausianti Maskva. Buvo nutarti ši iškilmė būsianti birželio 4 d. Visi katalikai su džiaugsmu ruošėsi sutikti savo ganytoją. Kun. Zavalniuk išskirdo į Rygą palydėt vyskupą į Kišiniovą, bet paaiškėjo, kad Rygos religijų reikalų tarybos įgaliotinis apie tai „nieko nežinąs". Paskambinus į Maskvą, Religijų reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas Tarasovas atsakė, jog Maskva šitų reikalų nesprendžianti.
„AUŠRA" Nr. 11 (51). šiame numeryje išsamiai aprašomas Balio Gajausko teisminis susidorojimas Vilniuje. Daug žinių pateikiama apie politkalinio P. Paulaičio 30 metų kančios Gulage. Numeris dedikuotas B. Gajauskui ir P. Paulaičiui.
***
„DIEVAS IR TĖVYNĖ" Nr. 8. Numeryje yra keletas tikrai dėmesio vertų straipsnių: „Išdavystė" ir „Tarybinė konstitucija—epochos gėda".
Str. „Išdavystė" rašoma: „Siūloma visiems kunigams-išdavikams, kurie dar neprarado tikėjimo, nedelsiant išsiųsti saugumui raštiškus pareiškimus, kuriais kategoriškai atsisakyti tokio bendradarbiavimo".
***
LIETUVI, NEPAMIRŠK!
P. Plumpa, N. Sadūnaitė, S. Kovaliovas, O. Pranskūnaitė, V. Lapienis, B. Gajauskas, V. Petkus ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!
