Karklėnai. 1970 m. Karklėnų vidurinės mokyklos mokinė J.J. pamaldų metu pagrodavo vargonais Pašilės bažnyčioje. Porą metų buvo ramu, bet paskui į mokyklą pradėjo plaukti skundai. Po pirmo skundo mokyt. Irena Saunorienė istorijos pamokos metu pareiškė: „Mūsų tarpe yra išsigimėlių, kuriems ne vieta tarybinėje mokykloje." Po kito skundo J. J. išsikvietęs direktorius įsakė liautis groti bažnyčioje, o mokymo dalies vedėja Irena Saunorienė, nusivedusi mergaitę su keliais kitais klasės mokiniais į chemijos kabinetą, pareiškė, kad jie būsią mokyklos ateistais. Pirmininke buvo išrinkta Aldona Butkutė, jos pavaduotoja — J.J. Tačiau abi mokinės griežtai užprotestavo, kad tokiame būrelyje nedalyvausiančios. Jadvyga kviečiama į direktoriaus kabinetą, kur jos laukė Kelmės rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Telyčėnas ir kažkoks nepažįstamas iš Vilniaus. Šis pilietis, tikriausiai saugumo pareigūnas, pradėjo pasakoti, kad girdėjęs jog J.J. grojanti bažnyčioje, kad jai bus užkirstas kelias į aukštąją mokyklą, kad jai ne vieta tarybinėje mokykloje. Mokinė iš apmaudo pradėjusi verkti, klausė, ką ji blogo padariusi. Tardytojas sakė, kad J.J. tikriausiai netikinti į Dievą, tik šiaip sau einanti pagroti. „Ne, aš tikiu ir mielai ten groju," pareiškė mergaitė.
PANEVĖŽIO VYSKUPIJA
Šeduva. 1972.VIII.27 Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų valdytojas kan. P. Bakšys teikė Sutvirtinimo sakramentą. Valdžia leido patalkininkauti tik dviems kunigams. Konfirmuojamųjų buvo apie 3000. Pervargęs nuo įtempto darbo, vos baigęs sakyti pamokslą, zakristijoje mirė Šeduvos dekanas Pakruojo klebonas kun. Juozas Ražanskas (g. 1910 m.).
Tą pačią dieną šiame miestelyje chuliganai plytgaliu primušė einančią į namus devocionalijų pardavėją senutę. Pargriuvusią užpuolikai apspardė ir, pasigrobę rožančius su pinigais, pabėgo. Senutė ligoninėje mirė.
Joniškėlis. Čia 1972.VIII.13 buvo Švč. Mergelės Marijos į Dangų Paėmimo atlaidai. Po jų šią apylinkę aplankęs Pasvalio rajono DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stapulionis išsikvietė kleboną kun. B. Jarecką su bažnytinio komiteto kasininku ir juos rūsčiai barė: „Kodėl buvo kviesta tiek daug kunigų ir klierikų? Kodėl klebonas leido pamokslą sakyti kito rajono kunigui? Kodėl klebonas leido per procesiją mergaitėms vilktis tautiniais drabužiais?" Tuo tarpu atlaiduose dalyvavo tik trys kunigai ir tiek pat klierikų. Stapulionis reikalavo, kad kunigas pažadėtų daugiau neduoti mergaitėms tautinių darbužių. Kai šis atsisakė taip padaryti, tai pavaduotojas privertė parapijos komitetą pasirašyti, kad tautinius drabužius iš bažnyčios pašalins. „Neprašytas svečias" norėjo net konfiskuoti tautinius drabužius, tik nerado bažnyčios raktų.
Visame Pasvalio rajone bažnyčiose per procesijas apsirengti tautiniais drabužiais yra uždrausta.
Krikliniai. 1971 m. pabaigoje Kriklinių klebonas kun. P. Masilionis prašė Pasvalio raj. valdžios leidimo aplankyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančius šeimos narius. 1972 m. birželio mėn. jis gavo neigiamą atsakymą.
Dėl tokio tarybinės valdžios elgesio niekas nenustebo. Atrodo, nė pats kun. Masilionis, nes kol kas į kapitalistines šalis yra išleidžiami tik visiškai valdžiai patikimi kunigai, kurie daugiau ar mažiau reikalų turi su KGB organais. Kriklinių klebonas „nuopelnų" tarybinės valdžios atžvilgiu neturi. Vos jam atvykus į parapiją, Pasvalio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stapulionis griežtai įspėjo: „Sėdėk bažnyčioje! Negastroliuok po parapiją." Rajono pareigūnams nepatinka ir kun. P. Masilionio pamokslai, kuriuose paliečiami aktualūs tikinčiųjų gyvenimo klausimai. Pavyzdžiui, Kriklinių kolūkio vadovybė tiems kolūkiečiams, kurie sekmadienį eina dirbti, moka dvigubai — po 10 rub. už darbadieni. Prieš Marijos Aplankymo atlaidus (VII.2) kolūkiečiams buvo paskelbta: kas atlaidų metu dirbs, gaus po vežimą šieno. Kadangi šieno sunku gauti, tai ne vienas kolūkietis susigundė ir atlaidų metu dirbo.
VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA
Prienai. 1972.VII.26 Prienų tikintieji nuvyko į Pravieniškių lagerį pasitikti į laisvę išeinančio Prienų vikaro kun. J. Zdebskio. Tačiau šis jau buvo paleistas. Mat, lagerio vadovybei buvo duotas įsakymas kun. Zdebskį paleisti iš vakaro, norint sukliudyti „politinę demonstraciją". Valdžios pareigūnai nuogąstavo, ką reikės daryti, jei kunigo pasitikti atvyks daug žmonių.
Parapijiečiai iškilmingai kun. J. Zdebskį sutiko rugpiūčio 27 d., sekmadienį. Kunigui po šv. Mišių grįžtant į zakristiją, vaikučiai barstė gėles. Šventoriuje vaikai ir suaugusieji sveikino buvusį kalinį. Gėlių buvo tiek daug, kad jos netilpo į kunigo rankas, tada žmonės jas klojo ant žemės.
Rugienis J. E. vysk. Labukui neleido kun. Zdebskį paskirti į Vilkaviškio vyskupiją. Praslinkus dviems mėnesiams kun. J. Zdebskis buvo paskirtas į Šilutę vikaro pareigoms.
Tai „kultūringas" ištrėmimo būdas — nori dirbti parapijoje — važiuok iš savo vyskupijos!
Kalvarija. 1972.VII.22 - 23 dienomis čia buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Iš vakaro Kapsuko rajono pareigūnai įsakė Kalvarijos klebonui nuimti lauke iškabintus garsiakalbius. Liepos 22 d. net nebuvo sakomi pamokslai, „kad valdžia nesupyktų". Sutvirtinimo sakramentą priėmė apie 4000 vaikų.
Dieve, pažvelk į Lietuvą, šiandien einančią skaudžiu kryžiaus keliu.
Teatneša ši sunki dalia ne pražūtį, o tautos prisikėlimą.
Per nusikaltimų debesis tepasiekia Tave, dangiškasis Tėve, mūsų atsiprašymo balsas, nes sunkūs nusikaltimai it pančiai prislėgė mūsų tautą.
Daugelis jos vaikų nebemato Tėvęs, Dieve, ir savo amžinojo tikslo.
Tepraeina greičiau ta kančios taurė pro mūsų tautą.
Kol tu, Viešpatie, pasilenksi prie savo kenčiančių vaikų, padėk kantriai ir ištvermingai pakelti priespaudos naštą, kuri temdo mums saulę ir skaudina širdį.
To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija. Garbė Dievui.