Šlavantai.
TSRS Prokuratūrai
Šlavantų parapijos tikinčiųjų
Pareiškimas
Mes, Šlavantų parapijos tikintieji, esame labai sukrėsti visų tų įvykių, kurių auka tapo mūsų klebonas kun. Juozas Zdebskis. š.m. spalio mėn. pradžioje aplink Šlavantų bažnytkaimį kursavo daug mašinų. Žmonės matė jas tai vienur, tai kitur stoviniuojančias, ir kažkokie įtartini tipai keisdavo net mašinų numerius, šitos mašinos visur sekiojo kleboną. Tomis dienomis neišaiškintomis priemonėmis — radiacija, cheminėmis medžiagomis ar kitokiu būdu buvo apdegintas mūsų klebonas ir su juo važiavęs inž. Vytautas Vaičiūnas. Resp. Kauno Klinikinėje ligoninėje kun. J. Zdebskiui buvo diagnozuota II laipsnio nudegimas.
Pastaruoju metu kažkodėl persekiojami Lietuvos kunigai: Luokėje buvo žiauriai nukankintas kun. Šapoka, Griškabūdyje, Kulautuvoje, Karmėlavoje kunigai buvo žiauriai kankinami.
Prašome Prokurorą šiuos įvykius išaiškinti ir imtis priemonių kad ateityje tai nepasikartotų.
Šlavantai, 1980 m. spalio mėn.
Pasirašė 684 asmenys.
Kun. Juozas Zdebskis
* * *
Kapsukas (buv. Marijampolė). 1980 m. lapkričio mėn. bažnyčios šventoriuje esanti švč. Mergelės Marijos statula buvo išniekinta labai nekultūringu būdu.
Kaip dar toli žengs ateistų neapykanta?
* * *
Kapsukas. Paskutiniu laiku Lietuvos tikinčiuosius sukrėtė vienas po kito sekę žiaurūs įvykiai: kun. Šapokos nužudymas, kun. J. Zdebskio sužalojimas, švč. Sakramento išniekinimai eilėje bažnyčių ir t.t. šių faktų akivaizdoje eilėje parapijų tikintieji kreipėsi į LTSR Prokurorą su pareiškimu, prašydami, kad būtų imtasi priemonių užkirsti kelią įsisiautėjusių ir niekeno nevaržomų nusikaltėlių veiksmams. Panašų pareiškimą nusiuntė ir Kapsuko parapijos tikintieji.
Kapsuko miesto Pedagoginės mokyklos ateizmo dėstytojas Pangonis liepė šios mokyklos mokinėms sekti asmenis, renkančius parašus po pareiškimais, ginančiais tikinčiųjų interesus, ir apie juos skubiai pranešti miesto Vykdomajam komitetui.
Susidaro įspūdis, kad ateistai panašiems nusikaltimams pritaria.
* * *
Prienai. 1980 m. lapkričio 7 d. Prienuose rasta primėtyta, o ant kai kurių partinių asmenų butų durų priklijuotų proklamacijų.
Agitaciniuose lapeliuose rašoma apie paskutinius skaudžius įvykius mūsų tautoje: kun. Šapokos nužudymą, kun. J. Zdebskio sužalojimą, švč. Sakramento išniekinimus ir kt.
Lapkričio 17 d. pas Prienų parapijos kleboną kun. Juozą Užupį atvyko saugumietis, pasivadinęs save Algiu. Čekistas pasisakė, jog jį atsiuntė LTSR Saugumo viršininkas ir supažindino kleboną su minėto turinio lapeliu. Atvykėlis liepė įspėti klebonui savo vikarą, kun. Antaną Gražulį, dėl būsimų galimų netikėtumų. „Mes įtariame, kad šis darbas yra suorganizuotas kun. A. Gražulio. Remiasi tuo, jog jis iš Prienų bažnyčios sakyklos apie šiuos įvykius kalbėjo tikintiesiems", — pareiškė saugumietis.
Tai jau trečias saugumo vizitas į Prienų kleboniją su panašiu įgaliojimu.
* * *
Kaunas. Kauno tikintieji rašė skundą LTSR Prokurorui, kad valdžia kišasi į Kunigų seminarijos vidaus reikalus ir jos įsakymu iš seminarijos buvo pašalintas klierikas Aloyzas Volskis.
1980 m. lapkričio mėn. Saulius Kelpša buvo iškviestas į Kauno m. Prokuratūrą ir jam buvo paaiškinta:
1. Klierikas A. Volskis nepagerbė minėjimo metu tarybinio himno.
2. Iššaukiamai elgėsi parengtinio tardymo metu Anastazo Janulio byloje ir davė melagingus parodymus.
3. Sveikino reakcingus kunigus.
4. Seminarijoje organizavo slaptus būrelius pašnekesiams.
Už visus šiuos nusikaltimus, aiškino prokuroras, Seminarijos vadovybė „pasitarė" su Religijų reikalų tarybos įgaliotiniu ir klieriką A. Volskį pašalino iš Seminarijos.
* * *
Valkininkai (Varėnos raj.). Š.m. rugpjūčio 12 d. į Valkininkų apylinkę buvo iškviestas kun. Algimantas Keina. Čia jo laukė Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis, raj. pirm. pav. Jakavonis ir apyl. pirrnininkė M. Markevičienė.
Pokalbio metu P. Anilionis kaltino kun. A. Keiną, kad 1980 m. liepos 6 d. atlaidų metu pas jį be leidimo buvo atvykęs svečias kunigas ir pasakė ekstremistinį pamokslą, įžeisdamas ateistus šiais žodžiais: „ateistai — muilo burbulai", „mokyklos išleidžia broką".
Įgaliotinis reikalavo pašalinti nepilnamečius vaikus iš bažnytinio choro ir nuo altoriaus. Be to, perspėjo, jog draudžiama katekizuoti vaikus (1980.VII.6 d. viena moteris 20-čiai vaikų paaiškino tikėjimo tiesas); kunigui bažnyčioje negalima rinkti aukų, prie bažnyčių statyti garsiakalbius, nesatsižvelgiant į tai, jog visi tikintieji į bažnyčią nesutelpa. Kun. A. Keiną kaltino ekstremistinių pamokslų sakymu, — priminė 1979 m. pasakytą pamokslą Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose. (Šiame pamoksle konkrečiais faktais buvo iškeltas tikinčiųjų vaikų persekiojimas mokyklose, kartu paaiškinta, jog be pagrindo LTSR prokuroras įspėjo kun. S. Tamkevičių ir kun. A. Svarinską).
Dar. P. Anilionis pyko, kam kun. A. Keina per Sutvirtinimo sakramentą Valkininkuose aiškino tikintiesiems, jog vysk. J. Steponavičius jau 20 metų kaip ištremtas be jokios priežasties, be jokio nusikaltimo, vien todėl, jog liko ištikimas Bažnyčiai ir nevykdė valdžios reikalavimo — pavaryti vaikus nuo altoriaus.
Bekalbant RRT įgaliotinis „pamokė", kad pamoksluose reikia dėstyti Evangeliją ir laikytis Vatikano II Susirinkimo nutarimų. Keista, bedievis moko kunigus, kaip sakyti pamokslus ir bara už visa, kas tik daroma, laikantis Evangelijos ir Vatikano II Susirinkimo nutarimų.
Įgaliotinis neužmiršo ir ankstesnių „kun. Keinos „nusikaltimų" prieš bedievius. Suminėjo visą eilę kaltinimų: dirbdamas Rieškutėnų parapijoje katekizavo vaikus, Valkininkuose ragino tikinčiuosius savo kaimuose žiemos vakarais susirinkti giedoti rožančių, graudžius verksmus, Marijos valandas; paprašė pensininkes nupinti vainiką bažnyčios papuošimui; advento ir gavėnios metu ragino tikinčiuosius susilaikyti nuo linksmų ir nebūtinų televizijos laidų ir t.t.
Baigiantis pokalbiui, kun. Keina paklausė P. Aniilionį, ar jis turįs teisę dirbti kunigo darbą pagal bažnytinę teisę, tikėjimo reikalavimus, LTSR Konstituciją ir tarptautinę teisę, pasirašytą TSRS tarptautinėse konvencijose.
Sekė atsakymas: „Aš įstatymo vykdytojas . . . Tarptautinės teisės mes nežinome. Jie ten susirenka, ginčijasi... jų ten reikalas. Mums nieko nėra paskelbta", štai kaip įgaliotinis žiūri į tarptautinius susitarimus.
Pabaigoje priminė: „Raštiškai nieko nepalieku, bet prisimink, kad mes turėjome su jumis pokalbį".
* * *
Šiupyliai (Šiaulių raj.). 1980 m. lapkričio 13 d. pas Šiupylių kleboną kun. Antaną Ylių atvyko Šiaulių raj. Vykd. Komiteto pirm. pav. Caparas ir Gruzdžių apylinkės pirm. Krikštanienė. Kunigui buvo perskaitytas Religijų reikalų tarybos įgaliotinio P. Anilionio įspėjimas, kad jis spalio 20 d., neturėdamas valdžios leidimo, Joniškėlyje atliko kulto apeigas ir pasakė netikusį pamokslą, tuo būdu pažeidė Religinių susivienijimų nuostatų 19-jį straipsnį. Kunigas A. Ylius savo ranka įrašė po įspėjimu: „Jokių apeigų neatlikau, o tik prie duobės tariau žodį".
N. B. Labai teisingai dauguma kunigų elgiasi, visiškai ignoruodami tokius įspėjimus (jų net nepasirašinėja).
* * *
Endriejavas (Klaipėdos raj.). 1980 m. birželio 18 d. į Endriejavo bažnyčią, rajono valdžios paraginti, atvyko apyl. pirm. Kokas, „Bolševiko" kolūkio partsekretorė Šernienė ir buvusios apylinkės sekretorė išvaikyti vaikų, besiruošiančių Pirmajai Komunijai. Neradę kunigo, užsipuolė zakristijoną Bronių Poškų, kad jis mokąs vaikus tikėjimo tiesų ir vertė jį ateiti į apylinkę pasirašyti po aktu. Zakristijonas eiti atsisakė.
* * *
Molėtai. 1980 m. lapkričio 24 d. Ona Pumputienė, gyv. Molėtų mieste, nuėjo į Molėtų ligoninę aplankyti ten besigydančios Banevičienės (iš šiaudiškių kaimo). Ligonė prašė kunigo. Vyr. gyd. Rimas Lideikis leido atvesti kunigą. Sugrįžusią į palatą Pumputienę pasitiko Vidaus ligų skyr. ved. Genė Kavaliūnienė. ši, perskaičius leidimą, jį suplėšė, smarkiai išbarė Oną Pumputienę, kam drįstanti prašyti tokio leidimo.
* * *
Didvyžiai. Žaliosios parapijos tikintieji per Vėlines meldėsi ant kapinių, nes jų bažnyčia paversta malūnu. Valdžia nesugalvojo, kaip šias pamaldas sutrukdyti. Spalio 13 d. Klausučių apylinkės pirm. Adomas Gudynas vertė Didvyžių parapijos komiteto pirmininką Juozą Matukaitį pašalinti iš Žaliosios kapinių suolus, tačiau šis atsisakė kištis į svetimos parapijos reikalus.
Kun. Antanas Lukošaitis lapkričio 13 d. gavo anoniminį laišką: „Nereikės švęsti ant tų kapų, — bus taip, kaip Griškabūdyje". (Griškabūdžio klebonas šiais metais buvo primuštas — Red. pastaba).
* * *
Vilnius. A. Terlecko teismo metu sirgo Šakalienės vaikas, ir motina kelioms dienoms buvo atleista nuo darbo, šakalienė, pasinaudodama proga, buvo atėjusi į teismą. Po teismo gyd. Niunko, išdavusi Šakalienei nedarbingumo lapelį, buvo verčiama jį anuliuoti, o kai atsisakė tai padaryti, buvo priversta išeiti iš darbavietės.
* * *
Vilkaviškis. 1980 m. liepos 18 d. Danutė Kelmelienė norėjo iš Vilkaviškio pašto pasiųsti sveikinimo telegramą TTG Katalikų komiteto nariui kun. V. Vėlavičiui. Pašto viršininkas pareikalavo iš teksto išbraukti kai kuriuos žodžius. Jį ypač baugino raidės — TTGKK. Be to, klausinėjo, kokio jaunimo vardu ji siunčiama, kur yra tas jaunimas? D. Kelmelienė į klausimus neatsakinėjo, o kai norėjo tekstą paimti atgal, viršininkas jo nedavė, pasakęs, kad jo dar reikėsią.
* * *
Adutiškis. Lietuvoškosios Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius š.m. spalio 22 d. pasiuntė protestą LTSR Prokurorui, kad 1980 m. rugsėjo 27 d. „Tiesoje" jo adresu buvo atspausdintas šmeižikiškas straipsnis. B. Laurinavičius rašo, jog Juliaus Sasnausko ir Antano Terlecko teismo metu buvo paklaustas, ar pasirašęs dokumentus (teisėjas suminėjo kelis numerius). Jis paprašęs supažindinti su dokumentų turiniu ir tada galėsiąs tiksliai pasakyti, tačiau teisėjas su dokumentų turiniu nesupažindino. B. Laurinavičius teigia, kad jis nepasirašydavo tų dokumentų, kuriuos atveždavo provokatoriai. 45 Pabaltijiečių memorandumo jis nepasirašė, nes niekas jo tai padaryti neprašė, tačiau po tuo memorandumu jo pavardė ir nefigūruojanti. „Niekaip negaliu suprasti, — rašo kun. B. Laurinavičius, — kuo remdamiesi „Tiesos" straipsnio autoriai priskyrė mane prie liudininkų, liudijusių, kad Pabaltijiečių pareiškime surašytos pavardės žmonių, kurie nieko nežino ir negirdėjo apie minėtą pareiškimą. Nenoromis peršasi mintis, kad straipsnio autoriai norėjo mane sukompromituoti ir apšmeižti prieš visuomenę". Savo pareiškime kun. B. Laurinavičius tvirtina, jog" J. Sasnauskas ir A. Terleckas esą nekalti, nes turėjo teisę ginti skriaudžiamuosius ir reikalauti, kad būtų panaikintas Stalino-Ribentropo paktas. Todėl „prašau LTSR Prokurorą užprotestuoti LTSR Aukščiausiojo Teismo nutarimą, kuriuo nubausti A. Terleckas ir J. Sasnauskas" — baigia savo protestą kun. Bronius Laurinavičius.
Kun. Bronius Laurinavičius
