Rašo Gintautas Iešmantas:
Kreipimasis į Europos komunistų
partijų vadovus.
1980 m. gruodžio 15-22 dienomis Vilniuje, kartu su lituanistu P. Pečeliūnu ir docentu V. Skuodžiu, buvau teisiamas už tai, jog propagavau socializmą su žmogišku veidu, rašiau poemas ir eilėraščius, aukštinančius gėrį, laisvę, tiesą ir draugystę (kūriniai nebuvo išspausdinti) ir troškau, remdamasis Konstitucija, kad Lietuva išstotų iš TSRS, būtų nepriklausoma, laisva socialistinė valstybė.
Kreipiuosi į visus geros valios žmones, ypač į visus Europos komunistų partijų vadovus padaryti viską, kad mums būtų suteikta laisvė, prašant TSRS generalinį prokurorą peržiūrėti mano grupei sufabrikuotą bylą, dalyvaujant Europos šabų advokatams.
Šiauliai. 1980 m. kovo 11 d. į Šiaulių miesto vykdomąjį komitetą buvo sukviesti rajono bažnytinių komitetų atstovai. RRT įgaliotinis P. Anilionis, bandė įrodyti, kad Lietuvoje yra pilna tikėjimo laisve.
Šiaulių miesto šv. Petro ir Povilo bažnyčios atstovui paklausus, kodėl tiek mažai išleista katekizmų, įgaliotinis paaiškino, jog trūksta popieriaus.
Vykdomojo komiteto atstovė Gaurilčikienė gyrė (labai gaila, — Red. pastaba) Šiaulių miesto bažnyčiose esamą tvarką ir džiaugėsi, kad čia nepažeidinėjami sovietiniai nurodymai.
Kėdainiai. 1981 m. kovo 18 d. Kėdainių raj. pirmininko pavaduotojas A. Juškevičius išsikvietė rajono bažnyčių komitetų atstovus. Dalis narių atsisakė atvykti. RRT įgaliotinio pavaduotojas iškviestiesiems aiškino „Religinių susivienijimų" nuostatus". RRT atstovas įpareigojo bažnyčių komiteto narius, apylinkių tarybų deputatus būti atsakingais už šių nuostatų pažeidimus. Jiems liepė sekti kunigus, kontroliuoti jų sakomus pamokslus, prižiūrėti, kad šie nepažeidinėtų sovietinių įstatymų: nekatekizuotų vaikų, neleistų jų prie altoriaus patarnauti Mišioms ir t.t.
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO
KOMITETUI
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOS TARYBOS
PREZIDIUMUI
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBAI
Nuorašai: Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Pareiškimas
Šių metų vasario-balandžio mėnesiais Lietuvos TSR rajonų centruose buvo pravesta akcija prieš bažnytinę hierarchiją, šiai akcijai vadovavo Religijų Reikalų Tarybos įgaliotinis Lietuvos TSR Petras Anilionis.
Mes, Lietuvos R. Katalikų Bažnyčios Vyskupijų Kunigų Tarybų nariai, dvasiškijos rinktieji atstovai, randame būtina pareikšti štai ką:
1. Katalikų Bažnyčia yra Viešpaties Jėzaus Kristaus įsteigta. Jos santvarka hierarchinė. Bažnyčios Galva yra Romos Popiežius — šv. Petro įpėdinis. Popiežiui valdyti Bažnyčią padeda vyskupai, apaštalų įpėdiniai. Vyskupams padeda kunigai. Vyskupai parapijoms vadovauti skiria kunigus, kurie vadinasi klebonais. Klebonai duoda vyskupui priesaiką, kad bus rūpestingi parapijos ir jos bažnyčios administratoriai. O komitetai renkami iš tikinčiųjų Bažnyčios reikalui. Komitetams vadovauja klebonas arba jo pareigas einantis kunigas. Komitetas negali veikti be klebono, priešingu atveju užsitraukia bažnytines bausmes.
Grinkiškis. Kunigo Juozo Vaičekausko atsakymas įstatymų apie religinius kultus laikymosi kontrolės komisijos prie Radviliškio rajono Vykdomojo komiteto nariams.
Įstatymų apie religinius kultus laikymosi kontrolės komisijos nariai savo atvirame laiške kunigams Juozui Vaičekauskui ir Antanui Jokubauskui, išspausdintame rajono laikraštyje „Komunizmo aušra" 1981 m. balandžio 8 d., atsakydami į klausimą, kas valdo katalikų Bažnyčią, rašo: „Galime atsakyti jums, klebonai. Katalikų bažnyčią valdo patys tikintieji. Savo religiniams poreikiams tenkinti jie pasikviečia arba gauna iš vyskupijos kulto tarnautoją, kurio pareigos tik religinių apeigų bei ceremonijų atlikimas, ir daugiau nieko".
Pašilė (Telšių vyskupija). 1980.X.11. Pašilėje pradėjo Mišioms patarnauti mok. Algirdas Stonys. Po kelių dienų mokyt. Aranauskienė Algirduką pasistatė prieš visą klasę ir pradėjo iš jo visaip tyčiotis: „Ką tu ten gauni? Ar sotus pareini iš bažnyčios?" ir pan.
1981.III.8 prasidėjo gavėnios laikotarpis. Pašilio jaunimas susirinko pas bažnyčios sargą Antaną Saunorių giedoti Kristaus kančios apmąstymus — „Žemaičių Kalvarijos kalnus". Kitą dieną mokyt. Aranauskienė baugino ir barė mokinius, kurie buvo susirinkę giedoti, o mokinę Laimą Jurgelevičiūtę visokiais būdais išjuokė: „Kaip tau negėda! Taip gerai mokeisi ir išdrįsti eiti giedoti! Tu — begėde!" — šaukė mokytoja.