Jo Ekscelencijai Kauno Arkivyskupijos ir Vilkaviškio
Vyskupijos Apaštaliniam Administratoriui Vyskupui
Liudui Poviloniui,
Kun. Alfonso Svarinsko,
Viduklės klebono.
Pranešimas
Š.m. liepos mėn. 16-23 d. (Liurdo kongreso dienomis) Viduklės parapijos tikintieji vakarais rinkdavosi į savo šventovę ir tiesoje bei meilėje jungdavosi su visais kongreso dalyviais. Prie Dievo stalo suklupdavo apie 100 tikinčiųjų — ne tik senų, bet ir jaunų. Pirmąjį šių metų pusmetį išdalinta 26200 šv. Komunijų.
Bedieviams Viduklė — seniai krislas akyje. Kiekviena proga jie stengiasi įskaudinti kleboną ir tikinčiuosius.
1981 m. liepos mėn. 24 dieną tapo tragiška Viduklės parapijai: bedieviai išniekino švč. Sakramentą!
Rytą apie 8 vai. zakristijonas Petras Kačiušis, atidaręs bažnyčią, pastebėjo, kad atviras tabernakulis. Kirviu suskaldytos durelės ir išimta komuninė. Kairėje altoriaus pusėje, ant mensos, paliktas kirvis (darbininkai, remontuodami bažnyčią, buvo palikę ant pastolių) ir komuninės rūbelis. Tabelė paguldytė kniūbsčia. Dešinėje susėję — komuninės viršelis, kustodiumas ir paauksuota tacelė. Komunikantai išpilti tabernakuly ant korporalo. Atrodo, kad komunikantai buvo visi. Kitų nusikaltimo pėdsakų nebuvo. Aukų dėžutės nepaliestos. Paimta tik komuninė be viršelio.
Išeita pro vieną langą prie šoninių įėjimo durų. O kaip įeita? Galimas daiktas, kad piktadarys buvo pasilikęs bažnyčioje arba iš anksto buvo atkabintas kabliukas.
Atvykusi milicija apžiūrėjo visa, surašė aktą ir pažadėjo ieškoti kaltininkų. Lietuvoje jau daugely bažnyčių buvo išniekintas švenčiausias, bet piktadarių dar niekur nesurado. Pažėruose patys žmonės sulaikė nusikaltėlius. Belieka valdžiai tarti žodį.
Milicija teiravosi, kiek buvo padaryta nuostolių. Paaiškinau, kad šio nusikaltimo negalima įkainuoti rubliais. Niekas nematuoja rubliais motinos meilės, kario aukos ar piliečio patriotiškumo. Kuomet išduoda Tėvynę, neklausia, kiek padarė nuostolių rubliais, bet baudžia visu įstatymų griežtumu, net iki mirties bausmės. Taigi ir mes, katalikai, niekad neįvertinsime švenčiausiojo išniekinimo piniginiais vienetais, bet tvirtinsime, kad tai velniškas darbas ir didžiausias tikinčiųjų įžeidimas.
Viduklės ir aplinkinių parapijų tikintieji giliai įskaudinti šiuo įvykiu. Ir todėl sekantį sekmadienį Viduklės bažnyčioje bus permaldavimo pamaldos. Taigi, rugpiūčio 2 d. — gedulo, atgailos ir maldos diena. Kviečiame visus prisijungti prie vidukliškių. Prašome Jūsų Ekscelensija leisti įsivesti permaldavimo atlaidus kiekvienų metų liepos mėnesio paskutinį sekmadienį. Jie primins tikintiesiems apie padarytą baisią skriaudą, o ateinančioms kartoms — apie bedievių siautėjimą mūsų Tėvynėje.
Bedievybė, sėjama per keletą dešimtmečių, davė baisių vaisių. Pirmiausia ji pasireiškė fiziniu ir dvasiniu chuliganizmu, o dabar jau išsigimsta į satanizmą. Todėl reikia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vadovams padaryti reikiamas išvadas, visais galimais būdais protestuoti ir kunigams bei tikintiesiems nurodyti veikimo gaires naujoje situacijoje.
Mes, vidukliškiai, gyvensime 42-jo Tarptautinio Eucharistinio kongreso paskelbtu šūkiu: „Kristus — laužoma duona naujajam pasauliui!" Ir darysime visa, kad atnaujintume Kristuje Lietuvos veidą. Viduklė, 1981.VII.26.
(pas.) Kun. Alf. Svarinskas,
Viduklės klebonas
* * *
Š.m. rugpiūčio 26 d. į Viduklę atlyginimo už švč. Sakramento išniekinimą pamaldoms suplaukė daugybė jaunimo ir suaugusių iš įvairiausių Lietuvos kampelių: iš kalvotos Dzūkijos, nuo neramios Baltijos krantų, iš senojo Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ... Prigužėjo pilnutė bažnyčia žmonių. Iškilmę padidino atvažiavę svečiai kunigai. Pamokslo metu Viduklės klebonas kun. A. Svarinskas perskaitė laišką LKP CK pirmajam sekretoriui:
— Dar pernai rudenį Lietuvą apskriejo džiugi žinia: Prancūzijoje, Liurde, 1981 liepos 16-23 d. įvyks 42-sis Tarptautinis Eucharistinis Kongresas šūkiu: „Kristus yra laužoma Duona naujajam pasauliui!"
Kauno arkivyskupijos Kunigų taryba kreipėsi į vyskupą Liudą Povilonį, savo arkivyskupijos apaštališkąjį administratorių, prašydama paskelbti Lietuvoje 1981 m. Eucharistiniais metais. Prašymas buvo patenkintas, ir šie metai Lietuvoje buvo paskirti Eucharistinio Kristaus garbei. Parapijose rengiamos Eucharistinės dienos davė gražių vaisių. Deja, į Liurdą Kulto reikalų įgaliotinis P. Anilionis atrinko tik du vyskupus ir 6 kunigus. Be to, vyskupui Liudui Poviloniui pareiškė, kad dėl Liurdo Kongreso nebotų daroma jokių renginių. Nė vienas pasaulietis katalikas nepateko į Kongresą, nors vien Kaune apie 300 jaunuolių sudarė sąrašą ir įteikė vyskupui L. Poviloniui, su prašymu tarpininkauti gaunant vizas. Pakili Lietuvos katalikų nuotaika nepatiko bedieviams. Jie pradėjo Bažnyčią spausti net trimis kryptimis:
1) įvairiais būdais kompromituoti hierarchiją;
2) griežčiausiai bausti aktyvius katalikus, pvz. Mečislovo Jurevičiaus ir inžinieriaus Vytauto Vaičiūno teisminiai susidorojimai;
3) bažnyčiose išniekinti švenčiausiąjį Sakramentą.
Ir taip per paskutinius du mėnesius švč. Sakramentas buvo išniekintas:
birželio 17 d. Pažėruose (Kauno raj.). švenčiausias išplėštas iš tabernakulio ir išbarstytas ant žemės;
liepos mėn. naktį, iš 8 į 9 d. — Pagramantyje (Tauragės raj.). Negalėdami atplėšti metalinio tabernakulio, nuplėšė jį nuo altoriaus ir su švenčiausiuoju išnešė;
liepos 24 d. (po nakties) rastas išplėštas tabernakulis Viduklės bažnyčioje, švenčiausias išpiltas ant korporalo, o komuninė išnešta;
liepos 27 d. Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, neradę švenčiausiojo tabernakulyje, bandė įsilaužti į zakristiją, bet nepavyko — signalizacijai suveikus, piktadariai pabėgo.
Mes, Viduklės ir kitų parapijų tikintieji, susirinkę į permaldavimo pamaldas Viduklės bažnyčioje rugpiūčio 2 d., esame giliai įskaudinti ir reiškiame griežtą protestą prieš tokią bedievių sauvalę.
Prašome Tamstą, kaip Lietuvos kompartijos pirmąjį sekretorių, nutraukti piktą, lėkštą ir primityvią ateistinę propagandą prieš Bažnyčią ir tikinčiuosius. Visiems akivaizdžiai matoma, kad bedievybė Lietuvoje, per prievartą brukama jau kelis dešimtmečius, atnešė pasibaisėtinų vaisių. Pirmiausia ji pasireiškė fiziniu ir dvasiniu chuliganizmu, o dabar jau išsigimsta į satanizmą.
Imkitės visų priemonių, kad panašiems nusikaltimams būtų užkirstas kelias, kad Konstitucijos straipsnis apie pilną religijos laisvę būtų ne vien mirusi įstatymo raidė.
Mes, katalikai, išniekintose bažnyčiose kiekvienais metais skirsime vieną sekmadienį permaldavimui už švenčiausiojo Sakramento išniekinimą, ši šventė tikintiesiems primins jiems padarytą didelę skriaudą, o ateinančioms kartoms — bedievių siautėjimą mūsų Tėvynėje.
Viduklė, 1981.VIII.2. — Permaldavimo diena.
Tą dieną po šiuo laišku pasirašė 737 tikintieji.
Bažnyčioje jautėsi tikra atsiteisimo nuotaika, bet labiausiai visus sujaudino jaunimo permaldavimo procesija. 45 minutes prieš Sumą nuo didžiųjų lauko durų su gėlėmis rankose keliais pradėjo artėti į altorių maži vaikeliai, po jų — jaunimas, apsirengęs tautiniais rūbais ir prisijungę iš minios, o gale suaugusių būrelis. Nors atstumas praeiti keliais buvo nemažas, bet turbūt niekam šis kelias nebuvo ilgas. Prieš keletą dienų gal ta pačia vieta tamsoje sėlino žmogus su kirviu . . . Prisiartino prie altoriaus ... ir smogė kirviu į tabernakulį. Tas smūgis atsiliepė visų tikinčiųjų širdyse ir todėl dabar nesulaikomai biro žmonėms ašaros, matant, kaip baltai pasipuošę mergaitės ir berniukai keliais artinosi prie išniekinto altoriaus ir klojo gėles ant jo. Gėlių krūva augo ir augo, ir atrodė, kad tai jaudinančiai procesijai nebus galo. Jau laikas pradėti laikyti Sumą, o jaunimas vis eina ir eina. Pagaliau jau ir visas altorius buvo apklotas gėlėmis. Pasibaigus eisenai prisiartino kunigas klebonas, praskyrė skausmo gėles ant altoriaus ir padarė vietos laikyti šv. Mišias.
* * *
TELŠIŲ VYSKUPIJOS KURIJAI
Pagramančio parapijos klebono
Pranešimas
(Papildomas)
Su giliu liūdesiu pranešu, kad 1981 m. liepos mėn. iš 8 d. i 9 naktį nežinomi piktadariai įsilaužė į Pagramančio bažnyčią. Pirmiausia mėginta įeiti pro šonines bažnyčios duris. Jos prie užrakto išdraskytos. Bandymui nepasisekus išėmė bažnyčios priestato langą, įlindo pro jį, nuplėšė užraktą ir atstūmė skląstį. Po to įlindo į bažnyčią. Mėginta įsilaužti į zakristiją: plėšti užraktai ir su kirviu ar kitu geležimi daužytas pakabinamas užraktas — spyna, tačiau įsilaužti nepasisekė.
Didžiojo altoriaus medinis Tronas nuverstas, pjautas su pjūklu, laužtas su luomu; išplėštas metalinis tabernakulis su komunine ir švenčiausiu Sakramentu. Tabernakulis, komuninė ir švč. Sakramentas išnešti. Durys paliktos neužrakintos.
Prie altoriaus sugadinta apie 15 elektros lempučių, nupjauti kai kurie elektros laidai, nuverstos gėlės, nulaužta angelo statulos ranka. šv. Kryžiaus altoriaus tabernakulio spyna išplėšta ir numesta ant altoriaus. Sudaužytos dvi aukų dėžutės ir iš jų paimta apie 12 rublių.
Apie nusikaltimą pranešiau Tauragės milicijos skyriui 1981 m. liepos 9 d. 8 vai. 9 valandą atvykę pareigūnai apžiūrėjo bažnyčią. Ant išimto lango stiklo rado 4 rankos pirštų antspaudus, o ant dviejų kryžių — taip pat rankų pirštų antspaudus.
Medžiaginių nuostolių padaryta apie 1400 rublių, o dvasinių — neįkainuojami.
Iškilmingos permaldavimo pamaldos įvyks rugpiūčio 15 d. 17 vai.
Pagramantis, 1981.VII.19. (ppas.) Kun. Pr. Ružė,
Pagramančio parapijos klebonas
Permaldavimo pamaldos Pagramantyje.
1981 m. liepos 9 d. naktį piktadariai, įsibrovę į Pagramančio bažnytėlę, išniekino švč. Sakramentą. Neįstengdami atidaryti tabernakulio, jį išplėšė ir pagrobė. Po kurio laiko žmonės atrado išniekintą ir sulaužytą tabernakulį ganyklų pakraštyje, švč. Sakramento jame jau nebuvo.
1981 rugpiūčio 15 d. minios žmonių plūdo į Pagramantį permaldavimo pamaldoms.
Prie didžiųjų bažnyčios durų, ant laiptų, buvo paruoštas altorius. Dešinėje altoriaus — skaudus vaizdas: išniekintas, sulaužytas tabernakulis. 17 vai. prasidėjo permaldavimo pamaldos. Nuo didžiųjų bažnyčios vartų jaunimas keliais ėjo ir nešė gėles prie išniekinto tabernakulio.
šv. Mišias koncelebravo kunigai: Jonas Gedvilą, Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Vincas Vėlavičius, Adolfas Pudžemis, Vytautas Skiparis, Valentinas Šikšnys, Vytautas Kadys, Stanislovas Racevičius ir Pranciškus Ružė.
Pamokslininkai: kun. A. Svarinskas ir kun. J. Kauneckas kvietė visus susimastyti ir sugrįžti prie to, kas „amžiais lietuviui buvo brangiausia". Po šv. Mišių sekė procesija aplink bažnyčią, šv. Komuniją priėmė apie 1000 dalyvių.
Kun. J. Gedvilą trumpu žodžiu kreipėsi į tikinčiuosius, dėkodamas jiems už gausų dalyvavimą. Tą dieną bažnyčioje buvo apie 2000 žmonių, tarp jų daug jaunimo. Pamokslininkas iškėlė liepos 9 d. naktį įvykdytos nuodėmės išskirtinį sunkumą, kuri baudžiama ekskomunika, specialiausiu būdu rezervuota šv. Tėvui. (Bažnytinės teisės kodeksas, kanonas 2320).
Galiausiai procesija, — jaunimas, nešdamas kryžių, vėliavas, kunigai liturginiais rūbais, — sekant gausiai žmonių miniai, patraukė į tą ganyklos vietą, kur buvo atrastas sulaužytas tabernakulis. Į susirinkusius kreipėsi kun. A. Svarinskas, pažymėdamas, kad „Lietuva šiandien eina Golgotos keliu, po kurio neišvengiamai seks šviesus prisikėlimo rytas." Prie greitomis sukalto paprasto, neobliuotų lentų kryžiaus, sukalbėję švč. Jėzaus širdies litaniją ir pagiedoję „Marija, Marija", minia skirstėsi su tvirtu pasiryžimu būti gerais Bažnyčios ir Tėvynės vaikais.
Buvo paskelbta, jog švč. Sakramento išniekinimo diena bus minima kiekvienais metais, kad tą dieną žmonės galėtų labiau išreikšt savo meilę Euchairstiniam Jėzui ir kad toji diena primintų skaudžius laikus, kai tikintieji buvo persekiojami, o švč. Sakramentas niekinamas.
* * *
