Paskutinis žodis
Aukščiausio teismo pirmininke, tarėjai, valstybiniai darbuotojai ir kalėjimo sargai, šio jūsų posėdžio aš nesutrukdysiu per daug ilgai.
Kaltinamajame akte parašyta esą aš organizavau neleistinus veiksmus. Ne, aš nieko neorganizavau, aš gerbiu visa, kas šventa ir kilnu mūsų tautoje.
Sena tiesa kalba, kad norint kovoti su nusikalstamumu — piktžolėmis, reikia ieškoti dirvos, kurioje jos veisiasi, ir naikinti jų šaknis.
Mūsuose kažkodėl elgiamasi priešingai — renkami nusikaltimo vaisiai, sandėliuojami, tiksliau sakant, nokinami; po to, išvežti į dar neužterštą dirvą, barsto savąsias blogio sėklas.
Šių metų kovo 25 d. aš, kaip pavojingas visuomenei žmogus, buvau suimtas ir patalpintas Lukiškio nusikalstamumo vaisių sandėlyje.
Šiandien, stovėdamas Aukščiausiojo teismo akivaizdoje, aš noriu bent trumpai papasakoti apie tą dirvą, kurioje išaugo mano „nusikalstamumo" šaknys.
Lietuvos KP CK pirmajam Sekretoriui P. Griškevičiui
LTSR Ministrų Tarybai
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupams
Lietuvos katalikų
Pareiškimas
LTSR Konstitucija skelbia: „Bažnyčia Lietuvos TSR atskirta nuo valstybės" (50 str.). Spauda, radijas, televizija ir agitatoriai liaudžiai nuolat skelbia, kad tarybinė valdžia nesikiša į Bažnyčios vidaus reikalus. Deja, dabartinė tikrovė mums, Lietuvos katalikams, kelia labai didelį susirūpinimą.
Mums visiškai neaišku, kas šiuo metu yra tikrasis Kauno Kunigų seminarijos šeimininkas: Lietuvos vyskupai ar Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaiga? Pagal Bažnyčios įstatymus, Kunigų seminarijos reikalus turėtų tvarkyti vyskupai, o iš tikrųjų juos labai dažnai tvarko tarybinės valdžios pareigūnai.
1980 m. rudenį Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaiga neleido priimti į Seminariją 17 kandidatų. Kiekvienais metais Kunigų seminarijos vadovybė turi pasiųsti Religijų reikalų tarybai stojančiųjų į seminariją kandidatų sąrašą, o ši — kai ką patvirtina, kai ką atmeta. Argi Kunigų seminarija ruošia partinius darbuotojus, kad valdžios pareigūnai taria lemiamą žodį, kas gali joje mokytis, o kas ne?
1981 m. rugpiūčio 8 d. 20 vai. du piktadariai mirtinai peiliu sužalojo Pamūšio kleboną Leoną Mažeiką ir jo šeimininkę-seselę vienuolę Teklę Martinaitytę. Nužudę kunigą, nusikaltėliai, nieko nepaėmę, pasišalino. Atvykę milicininkai neskubėjo ieškoti nusikaltėlių, o tikrino stalčius ir skaičiavo pinigus. Bevežant į ligoninę klebonas mirė — jam buvo supjaustyti viduriai, o jo šeimininkė mirė ligoninėje.
Laidotuvės buvo numatytos trečiadienį, bet netikėtai, vyskupo įsakymu, atkeltos į antradienį. Pamokslininkai taip kalbėjo, kad nežinantis tikrovės galėjo pagalvoti, kad kun. Mažeika nėra nužudytas, o mirė natūralia mirtimi. Laidotuvėse dalyvavo apie 100 kunigų. Po laidotuvių išsitiesė ilga tikinčiųjų virtinė nuo bažnyčios iki klebonijos — žmonės nors trumpam norėjo pažvelgti į tą kraujo klaną, kuriame užgeso kunigo gyvybė.
„Gimtajame krašte" (1981.IX.3) straipsnyje „Nusikaltėliams pagal įstatymus" verkšlenama, jog užsienio radijo stotys šmeižiančios tarybinius teisingumo organus, esą jie neiešką nusikaltėlių, nuo kurių yra nukentėję dvasininkai.
1981 m. liepos 3 d. iš tremties buvo paleistas kovotojas už tikėjimo laisvę Vladas Lapienis. Tremtinys grįžo fiziškai išvargęs, bet stiprus dvasia.
* * *
1981 m. liepos 30 d. į laisvę išėjo Povilas Buzas, praleidęs pusantrų metų griežto režimo lageryje už dauginimą religinės pogrindžio spaudos.
* * *
Mečislovas Jurevičius bausmę atlieka Kapsuko griežto režimo lageryje.
Jo adresas: 234500, Kapsukas OČ 12/3 Būrys 5, brigada 51
Jurevičius Mečislovas, Jurgio
* * *
Inž. Vytautas Vaičiūnas po teismo buvo nugabentas į Pravieniškių lagerį, o po kelių mėnesių etapuotas į Rusijos gilumą. Adresas kol kas nežinomas.
Vilnius.
Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetui
Prieš 20 metų Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius buvo ištremtas į Žagarę be jokio teismo, nenurodant kuriam laikui ir už ką.
Toks Vyskupo nutrėmimas neduoda niekam nė mažiausios naudos, o neša tik žalą.
Jis kelia ne tik tikinčiųjų didelį nepasitenkinimą, bet kompromituoja ir pačios tarybinės valdžios organus viso pasaulio akyse, suteikia progą kitų šalių tikintiesiems šnekėti apie tikinčiųjų persekiojimą.
Yra pasaulyje ir komunistinių valstybių, kuriose tikintieji tokių faktų nežino savo kraštuose, kaip pvz., kaimyninėje Lenkijoje, Vokietijos demokratinėje respublikoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje ir kitose šalyse.
Todėl mes, Vilniaus arkivyskupijos tikintieji, iš naujo kreipiamės į Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetą, nuoširdžiai prašydami leisti seneliui vyskupui Julijonui Steponavičiui grįžti į Vilniaus arkivyskupiją ir iki gyvenimo pabaigos eiti savo kaip vyskupo pareigas.
Antašava (Kupiškio raj.). 1981 m. sausio 25 d. Antašavoje buvo laidojamas tragiškai žuvęs berniukas. Bažnyčioje prie karsto garbės sargyboje stovėjo 4-B klasės mokinės. Kapinėse VIII kl. mok. Virginija Lukoševičiūtė paskaitė religinio turinio eilėraštį.
Netrukus po laidotuvių mokyt. Dlutskienė, išsikvietusi mok. Lukoševičiūtę į mokytojų kambarį, iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais. Įsikarščiavusi mokytoja šaukė: „... žemini tarybinės mokyklos garbę, parašysim blogą charakteristiką ir tu niekur neįstosi!"
Duotą pažadą mokyt. Dlutskienė ištesėjo. Mokinei išduotoje charakteristikoje įrašyta: „(...) joje nesusiformavo materialistinė pasaulėžiūra".
Ukraina
1946 m. vasario mėn. Vakarų Ukrainoje sovietinės valdžios pastangomis buvo oficialiai lividuota graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčia. Pirmiausia buvo suimti visi unitų vyskupai su Lvovo metropolitu Juozapu Slipi. Antikanoniškai sušauktas bažnytinis susirinkimas, kuriame nedalyvavo nė vienas unitų Bažnyčios vyskupas, o tik keletas valdžiai parsidavusių kunigų bei valdžios parinkti tariamai tikinčiųjų atstovai — pasauliečiai. Tas susirinkimas (sobor) nutarė prijungti graikų apeigų katalikų Bažnyčią prie Rusų Cekvės. šį aktą sovietiniai šaltiniai vaizduoja kaip tikinčios liaudies priimtą sprendimą ir įžūliai tvirtina, kad neliko tikinčiųjų, ištikimų unijai su Romos Katalikų Bažnyčia.
Kad tai yra grynas melas, liudija įvykiai po šių metų Rusų Pravoslavų Cerkvės iškilmingai paminėto „susijungimo" 35 metų jubiliejaus.