Kaunas. 1972.XII. 12 J. E. vysk. J. Labukas išsiuntinėjo Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos kunigams aplinkraštį, kuriame rašoma: „. . . įsakome Švenčiausią Sakramentą nakčiai tose bažnyčiose, kur nėra naktinių sargų, atnešti į zakristiją ir padėti į tinkamai įruoštą vietą.
Jokie bažnytiniai indai naktį bažnyčioje nepaliekami. Jie turi būti laikomi arba zakristijoje, arba dar būtų geriau, kad būtų laikomi klebonijoje."
Aplinkraštis prasirodė sąryšyje su padažnėjusiais bažnyčių apiplėšimais ir Šv. Sakramento išniekinimais.
Juodaičiai. Juodaičių klebonas kun. V. Pesliakas 1972 m. birželio mėn. gydėsi. Sugrįžęs į namus, sužinojo, kad nuo birželio vidurio jo ieško Raseinių rajono valdžia, reikalaudama atsiimti registracijos pažymėjimą ir kuo greičiausiai užimti Viduklės vikaro pareigas. J. E. vysk. Labukas paaiškino, kad Rugienis reikalauja jį perkelti į Viduklę, o J. E . vysk. Krikščiūnas pasakė: „Dirbai gerai, bet žinok, vyskupas Labukas nepaliks dėl tavęs dviejų vyskupijų ir nevažiuos į Žagarę." (Žagarėje gyvena ištremtas J. E. vysk. Steponavičius. — Red.)
J. E. vysk. Labukas įsakė kun. V. Pesliakui užimti Viduklės vikaro pareigas arba būsiąs suspenduotas: „Jeigu iki 1972 m. rugsėjo 20 imtinai nepradėsite eiti Viduklės bažnyčios vikaro pareigų, būsite ipso facto suspensus a divinis." (Bus uždrausta eiti kunigo pareigas. — Red.)
TELŠIŲ VYSKUPIJA
Palanga. Pokario metais Palangos gyventojai Astrauskai buvo ištremti į Sibirą ir ten iškentėjo 11 metų. Grįžę į Lietuvą, rado sugriautą tėviškę ir mirusius tėvus, kuriems 1971 m. pabaigoje Palangos kapinėse pastatė paminklą. Šalia tėvų kapo Astrauskai rezervavo dvi vietas sau, o paminkle užrašė savo gimimo metus. Brangų paminklą apiformino vienas gabus menininkas. Paminklu nesižavėjo tik Palangos miesto valdžia, kuriai paminklo apipavidalinimas priminė jų darbus: su trauktorium miesto parke nuverstą ir atiduotą metalo laužui meniška žalvarinę Kristaus statulą, ant Birutės kalno sunaikintas dvi Marijos statulas ir t. t. Astrauskų paminkle buvo pavaizduoti sulaužyti kryžiai, o lietuvaitė, sudėjusi rankas, meldžiasi — Gelbėk mus, Viešpatie!
Sofijai Astrauskienei raštu buvo pranešta, kad Palangos vykdomojo komiteto sprendimu 1972.IV.13, komunalinių įmonių kombinatas įpareigotas paminklą nugriauti. Moteris kreipėsi į Palangos Vykdomąjį komitetą, į miliciją, bet ten jai pasakė, kad paminklas blogai apiformintas, iš paminklo reikia išbraukti žodžius „Gelbėk mus, Viešpatie" ir panaikinti jos bei vyro įrašus. Astrauskienė nesutiko:
PANEVĖŽIO VYSKUPIJA
.jpg)
Saločiai.1972 m. gruodžio mėn. Pasvalio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stapulionis apsilankė Saločiuose. Neradęs klebono namuose, pats pradėjo „šeimininkauti" bažnyčioje, išimdamas iš skelbimų vitrinos paaiškinimus apie adventą.
Vėliau Saločių kleboną kun. Balaišį barė, esą jis gąsdinąs žmones, pranašaudamas šio amžiaus pabaigoje būsiančią pasaulio pabaigą. Stapulionio pavogtame iš skelbimų vitrinos paaiškinime apie adventą buvo paminėta, kad antrasis Kristaus atėjimas bus pasaulio pabaigoje.
Saločių klebonui Stapulionis įsakė nelydėti mirusiųjų į kapines.
Prienai. 1973.1.8 kun. J. Zdebskis buvo iškviestas į Prienų miliciją, iš kur su milicijos priežiūra buvo nugabentas į polikliniką patikrinti sveikatą — ar galįs dirbti fizinį darbą.
1973.1.26 kun. J. Zdebskiui buvo įteiktas griežtas įspėjimas, kad per 15 dienų įsidarbintų bet kokiame darbe — ne kunigo pareigose, kitaip prievarta būsiąs įdarbintas milicijos nuožiūra.
Civilinė valdžia leido kun. J. Zdebskiui eiti kunigo pareigas tik Telšių vyskupijoje. Kokiu pagrindu tai daroma, jei kun. J. Zdebskis civilinio teismo nebaustas nutrėmimu? Bažnytiniuose įstatymuose trėmimų nėra; be to, kun. J. Zdebskis bažnytiniams įstatymams nebuvo nusikaltęs. Pagal bažnytinę teisę jis priklauso Vilkaviškio vyskupijai ir neturi pareigos dirbti svetimoje vyskupijoje.
KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJA
Nemaniūnai, 1972.V.15 Prienų rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas K. Cerneckis Nemaniūnų kleboną kun. J. Matulaitį perspėjo, kad jis nesilaikąs tarybinių įstatymų, ir vertė pasirašyti tokį įspėjimą: „Yra žinoma, kad Nemaniūnų parapijos bažnyčioje religinėms apeigoms patarnauja vaikai ir paaugliai. Tuo pažeidžiami tarybiniai įstatymai. Įspėjame Jus neįtraukti vaikų ir paauglių religinėms apeigoms.
Be to, Jūs, neturėdami leidimo, išvykstate iš savo parapijos ir atliekate religines apeigas kitose parapijų bažnyčiose. Įspėjame, kad ateityje tai nesikartotų".
Į Nemaniūnų mokyklą atvykusi iš Prienų lektorė „švietė" mokinius ateistiniais klausimais. Vaikai mokykloje buvo bauginami, kad nedalyvautų procesijoje. Bailesnieji iš procesijos dingo, o kiti toliau uoliai lanko bažnyčią ir dalyvauja religinėse apeigose.