Baltarusija. Už keliolikos kilometrų nuo Druskininkų yra gražus ežerų kampelis, įsispraudęs tarp Pariečės ir Aziorų. Sulaukęs sekmadienio, nusprendžiau pasižvalgyti, paganyti akis, juo labiau, kad laisvam nuo procedūrų nebuvo kas veikti pačiuose Druskininkuose. Pakalbinęs draugą ir suradęs mašinėlę, atsidūriau Baltarusijoje, kur tarp pušynėlių įspūdingai mėlynavo vandens nemunėliai. Pakeliui užtikome dviejų ežerų suspaustą Naujosios Rūdos miesteliuką. Kiek gamta graži, tiek kiti įspūdžiai buvo slegiantys, visai neprimenantys šventiškos sekmadienio nuotaikos. Matėme dirbančių žmonių — piovė malkas, krovė šiaudus. Kiek sutikome miestelyje vyrų, visi buvo išgėrę. Ėjo porelė — kareivis su mergina, bet ne jis ją vedė, o ji tempė jį . . . Pastebėjome bažnyčią — medinę, neseną, gana impozantišką, iš lauko neblogai atrodančią. Panorome pamatyti iš vidaus. Paklausinėję suradome moterį, kuri atrakino mums. Išvydome liūdną vaizdą, lyg po karo. Zakristijoje spintų durelės išlaužtos . . . Altorių paveikslai nuplėšti, tabernakulis išlaužtas, tik sveika buvo virš didžiojo altoriaus Nukryžiuotojo figūra. Tos, matyt, nepajėgė nugriauti.

Moteris pasakojo, kad sekmadieniais susirenka žmonės — meldžiasi, pagieda. Ir tądien būta žmonių pasimelsti. Vietoj išplėštųjų senųjų paveikslų šoniniuose altoriuose kabėjo keli primityvaus skonio paveikslai, matėsi degintų žvakių likučiai.

Skaityti daugiau...…