Vilnius. 1982 spalio 11 d. nuo 8 iki 12 val. buvo padaryta krata Jono Sadūno, Marytės Sadūnienės ir Nijolės Sadūnaitės kambariuose. Nutarimą kratai daryti 1982.X.10 sankcionavo LTSR Vilniaus r. prokuroras N. Krempovski. Nutarime rašoma, kad LTSR prokuroro padėjėja R. Juciūtė, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 57-2-031-81 dėl šmeižto Vilniaus r. Vokės eksperimentinio ūkio direktoriaus Petro Dūkšto atžvilgiu ir nustačius, kad parengtinio tardymo duomenimis turi pagrindą manyti, jog pas pil. Sadūną Joną, Jono, gyvenančio Vilniaus m. Architektų 27-2, randasi rankraščiai, užpildyti Sadūno ranka, nutarė padaryti kratą su tikslu atrasti ir paimti Sadūno rankraščius.
Kratą vykdė R. Juciūtė ir, nepateikęs dokumento net nepasisakęs pavardės, civiliai apsirengęs vyriškis, neabejotinai Čekistas, dalyvaujant R. Juciūtės atsivestom kviestinėm — Untulienei Neonilai ir Rulevičienei Nijolei. Kratai vadovavęs čekistas neleido Sadūnui paskambinti į darbavietę, pranešti, kad negalės ateiti į darbą. Čekistas, tik po ilgų prašymų, leido Sadūnienei nuvesti 6 metų dukrelę į vaikų darželj. Kadangi jis vienos eiti neleido, tai Sadūnienę palydėti pasisiūlė kviestinė Untulienė, bet Juciūtė įsakė palydėti jos patikimai kviestinei N. Rulevičienei.
Jono Sadūno šeima
Kratą pradėjo daryti Jono Sadūno kambaryje. Čekistas ilgai vartė ir peržiūrėjo visus pašto siuntos kvitus, telegramas, religinio turinio knygas. Jis paėmė 78 registruotų laiškų, rašytų politkaliniams (jų tarpe 15 į užsienį) įteikimo pranešimus. Domėjosi visais laiškais, taip pat ir rašytais Nijolės Sadūnaitės. Po to liepė atidaryti duris į balkoną ir, ištraukęs tarp dėžių stovintį seną portfelį, jį atidarė, kur rado daržoves. Grįžęs į kambarį prašė atidaryti magnetofoną, po to su įniršimu atkėlė sofos viršų ir apžiūrėjo kas po ja yra. Nusivylęs, kad nieko nerado, čekistas paskambino telefonu:
— Tai aš. Mašina nereikalinga!
Baigęs kratą Jono Sadūno kambaryje, čekistas paėmė beveik visus Jono Sadūno ranka rašytus įvairius rankraščius, pareiškimų pašto viršininkui kopijas ir užrašų knygutę su adresais ir telefonų numeriais. Sadūnas prašė, kad knygutę su adresais ir telefonų numeriais jam paliktų, nes tai jam reikalinga ir siūlė kitas 4 užrašų knygutes, jo ranka prirašytas, bet Juciūtė užprotestavo:
— Mes žinome, ką darome! Imame, ką norime!
Marytės Sadūnienės kambaryje čekistas labai domėjosi dukrelės atvirukais, juos visus kruopščiai peržiūrėjo ir, ant vieno radęs paspalvotas linijas — žalią, geltoną, raudoną, vėl žalią ir užrašą Marija (tai dukrelės vardas), pakeltu tonu paklausė:
— Tai ką, nuo mažens dukrą mokote piešti buržuazinės Lietuvos vėliavą?! Paimti tą atviruką ir įtraukti į kratos metu paimtų daiktų sąrašą!
Sadūnienei ramiai paaiškinus, kad spalvų derinys neatitinka, čekistas suriko, kad tai tos pačios spalvos, bet atviruką paliko.
Nijolės Sadūnaitės kambary čekistas rado keliasdešimt Pirmajai komunijai atminti paveikslėlių ir pasipylė klausimai:
— Kieno jie? Kur gavot? Kam tiek daug? Kas juos daugina? Paimti visus!
Sadūnui paaiškinus, kad tai jo ir nusipirko juos, kad padovanotų savo pažįstamiems, kas nėra draudžiama, paveikslėlius paliko.
Čekistas klausinėjo — kur dabar yra Nijolė Sadūnaitė, ar ji čia gyvenanti ir t.t. Norėjo paimti dvi nuotraukas: J. E. arkivyskupas Teofilis Matulionis ir 9 kunigai 1933 m. sugrįžę iš sovietinių kalėjimų. Sadūnui užprotestavus, kad jie atėję ne nuotraukų, kuriomis domisi tik čekistai, bet jo rankraščių paimti, jas paliko.
R. Juciūtė norėjo paimti Nijolės Sadūnaitės storą sąsiuvinį su 20-ties užsienio valstybių keliais šimtais adresų (tų žmonių, kurie jai rašė į Sibirą), motyvuodama, kad keliasdešimt adresų yra užrašyta Sadūno ranka. Sadūnui užprotestavus, kad sąsiuvinys jo sesers — paliko.
Kratos vykdytojus labiausiai domino tai, kas aktualiausia čekistams — adresai, telefonų numeriai, su kuo pažįstami, religinė literatūra, paveikslėliai, laiškai, kvitai ir pan.
Paėmė dar kelis Nijolės Sadūnaitės laiškus, rašytus 1977 m. iš Mordovijos lagerio ir perrašytus Sadūno ranka. Čekistas suriko:
— Tai ką, dauginai Nijolės Sadūnaitės laiškus? Sadūnas atsakė, kad tie laiškai buvo ne jam rašyti, o
kitiems ir jis juos sau persirašęs.
* * *
š.m. spalio mėn. Juciūtė du kartus kvietė J. Sadūną tardymui, bet jis nuvykti negalėjo, nes sirgo pūliuojančia angina ir gydėsi namuose, o spalio 28 d. buvo paguldytas į ligoninę. Sekančią dieną (X.29), iš pat ryto — 9,40 val. R. Juciūtė skambino į ligoninę ir pranešė, kad lapkričio 1 d. ji atvažiuos į ligoninę Sadūno tardyti. J. Sadūnas prašė tardymą keletai dienų atidėti, nes blogai jautėsi — vargino temperatūra, bet tardytoja nenusileido.
1982.XI.1 15 val. 15 min. J. Sadūnas buvo iškviestas į skyriaus vedėjo R. Norgėlos kabinetą, kur rado belaukiančią R. Juciūtę. Ji į liudininko apklausos protokolą surašė dalį biografinių duomenų, klausė — kokie buvo santykiai su Vokės eksperimentinio ūkio direktoriumi Petru Dūkštu. Sadūnas atsakė, kad jie buvo geri. R. Juciūtė buvo atsinešusi vieną skundą, rašytą LTSR Vidaus Reikalų Ministrui. J. Sadūnas paaiškino, kad jis to skundo nerašęs.
R. Juciūtė citavo ištraukas iš skundų LTSR prokurorui, žurnalo „Šluota" redakcijai ir t.t. J. Sadūnas atsakė, kad jis minėtais adresais jokių skundų nerašęs. Jis rašė tik LTSR Liaudies Kontrolės Komiteto pirmininkui vieną pranešimą ir kitą, analogišką, Vilniaus r. DŽDT VK pirmininkui. Bet tai nebuvo šmeižtas.
Vėliau R. Juciūtė liepė iš laikraščio perrašyti ilgą straipsnį ant trijų neliniuotų ir vieno liniuoto lapo popieriaus.
Apie 18 val. Juciūtė išeidama liepė Sadūnui, sugrįžus iš ligoninės, jai tuojau paskambinti.
* * *
Vilnius. 1981 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus m. Lenino r. liaudies teismas nuteisė Eduardą Bulach, gyvenantį Vilniuje, Viršuliškių 71-8, pagal LTSR BK 211 str vieneriems metams laisvės atėmimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje Pravieniškėse.
1982 m. rugsėjo 9 d. Eudardui Bulach baigėsi bausmės atlikimo laikas, tačiau į namus jis negrįžo. Vilniaus m. prokuratūra rugsėjo 9 d., raštu Nr. 2077 pranešė E. Bulach žmonai Svetlanai Aleksejevnai, kad jos vyras rugsėjo 9 d. iš naujo areštuotas, įtariant jį padarius nusikaltimą, numatytą LTSR BK 199 str.
Prokuroras V. Markovas Svetlanai Bulach žodžiu paaiškino, jog vyras areštuotas už kažkokio laiško parašymą.
* * *
Vilnius. 1982 m. rugpiūčio 26 d. Saugumo komitete čekistas Julius Česnavičius tardė Valerijų Smolkiną. Jis buvo kaltinamas, kad šelpiąs politkalinių šeimas. Tarp kita ko, saugumietis J. Česnavičius išsitarė: „Vieni tavo draugai užsienyje, kiti — lageriuose, o būna, kad ir po mašina pakliūva", kaip pavyzdžiui kun. Bronius Laurinavičius . . ."
* * *
Garliava (Kauno r.). 1982 m. spalio 1 d., ieškant spekuliacinių prekių, buvo padaryta krata Jadvygos Bieliauskienės, gyvenančios Garliavoje, P. Cvirkos 41-2, bute. Kratą darė keturi civiliai apsirengę vyrai, prisistatę kaip buchaeso atstovai, kviestiniais buvo: Albina Dagilienė ir jos sūnus Algirdas Dagilis. Krata užtruko kūturias valandas, jos metu paėmė: rašomąsias mašinėles — „Robotron", „Erika", „Ukraina"; knygas — Šapokos „Lietuvos istorija" 11 etz., Brazdžionio „Per pasaulį keliauja žmogus", 8 egz., Gelgaudo „Lietuvos priešistorija"; „Lietuvos valstybės ženklo kilmė", Maceinos „Jobo drama" 8 egz. (nebaigta spausdinti), Kučinsko „Kęstutis", Pakalnutės „Gyva liepsnelė tarp delnų", pamokslai „Mokslas ir Dievas", pavienius lapus Liperto „Susitikimai su žmonėmis", knygą „Apie mąstymą", kreipimąsi į Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką vyskupą Liudą Povilonį, ranka rašytą Mečislovo Jurevičiaus kalbą teisme, laišką apie Romą Kalantą, keturias relikvijas su užrašais apie patirtas kalinių kančias, tarp jų lageryje nešiotą J. Bieliauskienės kalinio numerį ir kt. Milicijos j. ltn. S. Piešinas kratos protokole įrašė, jog spekuliacinių prekių nerasta.
Kratai pasibaigus, abu Bieliauskai buvo išvežti į Kauno r. Milicijos skyrių apklausinėjimui.
* * *
Nuo 1982 m. spalio 5 d. Garliavos I-oje vid. mokykloje prasidėjo mokinių tardymai, renkant prieš Garliavos gyventoją J. Bieliauskienę kaltinimus. Tardymai prasidėjo nuo mažamečių vaikų.
1982 m. spalio 5 d. į Garliavos I-os vid. m-klos direktoriaus Nausėdos kabinetą buvo iškviesti septintokai: Redas Brusokas, Antanas Račyla, Albertas Gvozdas. Čekistai įsakė vaikams rašyti pasiaiškinimus ir viską, ką žino apie J. Bieliauskienę; priešingu atveju, jei nepripažins, kad J. Bieliauskienė vadovauja tikinčiam Garliavos jaunimui, duoda skaityti religinių knygų, bus įmesti į rūsį, mušami, negausią geresnio pažymio už dvejetą, galiausiai pradėjo bauginti išvežimu į koloniją.
Mokiniui Antanui Račylai čekistai patarė, jei nenori susigadinti ateities, nepatarnauti Mišiose, o baigiantis tardymui paklausė, ar šis mokąs piešti Vytį ir čia pat liepė nupiešti. Paklaustas, iš kur išmokęs, A. Račyla aiškino, kad iš 10 litų monetos, tačiau tardytojas paėmė piešinį ir užrašė: „Piešti išmokino J. Bieliauskienė". Išleisdami vaikus, čekistai prigrasino apie pokalbius niekam nepasakoti.
1982 m. spalio 6 d. čekistai gąsdino vienuoliktoke Zitą Dėdinaitę, kad ji niekur neįstosianti, o už melavimą bus nubausta laisvės atėmimu dviems metams. Po jos į direktoriaus kabinetą buvo iškviestas 11-kas Mindaugas Babonas. Tardymo metu čekistas necenzūriškai keikėsi, bandė mokinį net mušti, po to išvežė į Kauno Saugumą, kur grasino įmesiąs į rūsį. Tą dieną į Kauno Saugumą tardymui buvo atvežta ir vienuoliktoke Daiva Naikelytė. Dešimtokui Valdui Tamošiūnui tardymo metu čekistai rodė sufabrikuotą kratos protokolą, kuriame buvo surašyta, jog pas Bieliauskus kratos metu rasta daug antitarybinės literatūros ir radijo siųstuvas. Tardytojas bandė įtikinti Tamošiūną, kad Bieliauskai baisiai pavojingi nusikaltėliai, ir kas nepadės jų išaiškinti, bus baudžiami kaip nusikaltimo bendrininkai.
1982 m. spalio 12 d. Garliavos I-je vid. m-kloje lankėsi čekistai iš Vilniaus. Buvo tardomi mokiniai: Rūta Kuraitė, VII kl., Viktorija Iščenkaitė, X kl., Vilė Aleknaitė, Nijolė Gečauskaitė, Petrusevičiūtė, pakartotinai tardomi septintokai — Antanas Račyla, Albertas Gvozdas, Aurelija Vimerytė, dešimtokas — Valdas Tamošiūnas, vienuoliktokai — Daiva Naikelytė ir Mindaugas Babonas (abu vėl buvo vežami į Kauno saugumą); Antanas Sutkaitis, XI kl., Slepkovas ir buvusi abiturientė Birutė Gluoksnytė — taip pat buvo išvežti į saugumo rūmus.
* * *
Garliava. 1982 m. spalio 29 d. 10 val. 7 asmenys vėl darė kratą pas Jadvygą Bieliauskienę. Po kratos J. Bieliauskienę areštavo ir išsivežė.
* * *
Garliava. 1982 m. spalio 29 d. 7 asmenys padarė kratą pas Garliavos gyventojus Naikelius. Krėtėjai sakėsi turį kratai orderį, bet šeimininkei neparodė. Krata užtruko nuo 10 iki 14 val. Čekistai smulkmeniškai pervertė kiekvieną sąsiuvinį — ieškojo pogrindinės spaudos ir dauginimo priemonių.
Po kratos J. Naikelienę išsivežė į saugumą tardymui. Čekistas Urbonas klausinėjo ją apie J. Bieliauskienę — ar ją pažįstanti, kuo ji domisi ir t.t.
Tuo pat metu buvo tardoma Naikelienės dukra, XI kl. mok. Daiva. Ją taip pat klausinėjo apie J. Bieliauskienę. Daiva atsisakė duoti parodymus.
* * *
Tauragė. 1982 m. rugpiūčio 20 d. 10 val. Tauragės bažnyčios vikaras kun. Antanas Beniušis buvo kviečiamas atvykti į prokuratūrą.
Rugpiūčio 20 d. rytą į bažnyčią rinkosi žmonės. Trumpai pasimeldus, maždaug 200 žmonių minia su kun. Antanu Beniušiu patraukė prokuratūron. Milicijos pareigūnai, pastebėję artėjančią minią ir kunigą, sunerimo . . .
Atvykusieji netilpo patalpose, dalis liko kieme. Vykdomojo komiteto pirmininkės pavaduotoja R. Ulbienė pakvietė kun. Antaną Beniušį užeiti pas prokurorą. Žmonės pareiškė norą eiti kartu su kunigu, o kun. A. Beniušis vienas eiti pas prokurorą atsisakė. Teko ieškoti salės, tačiau ir ji buvo per maža visiems sutalpinti, todėl nemaža dalis susirinkusių vėl liko už durų. Pavaduotoja R. Ulbienė bandė iš salės išprašyti susirinkusį jaunimą, tačiau niekas nesijudino iš vietų.
Savo kalboje pavaduotoja R. Ulbienė išreiškė nepasitenkinimą šių metų žemaičių Kalvarijos atlaidų metu kun. A. Beniušio sakytais pamokslais. Tikintiesiems kalbėti nebuvo leista.
Iš prokuratūros tauragiečiai kunigą parlydėjo į bažnyčią. Čia kun. Antanas Beniušis padėkojo visiems už parodytą širdies gerumą, kartu prašydamas nestokoti jos ir tiems, kurie dega neapykanta, ir juos, kaip šiandieną jį, palydėti malda ir auka.
* * *
