1. Priežastys, nulėmusios Komiteto įsikūrimą.
Atgijusi po sunkių Stalino valdymo metų Lietuvos Katalikų Bažnyčia vėl bandė ieškoti elementariausių teisių — teisės gyventi. Buvo pradėta bažnyčiose katekizuoti vaikus, leisti vaikams bei jaunimui patarnauti šv. Mišiose, adoruoti; pareikalauta, kad būtų grąžintos sovietinės valdžios atimtos bažnyčios . . . Kaip atsakas iš valdžios pusės už vaikų katekizavimą buvo suimti kunigai: Šeškevičius ir Zdebskis; į tikinčiųjų prašymus grąžinti Klaipėdos bei kitas bažnyčias buvo atsakyta patyčiomis arba kapų tyla, aktyviai bažnytinėse apeigose dalyvaujantys vaikai bei jaunimas — terorizuojami mokslo bei darbo įstaigose.
Tokia Bažnyčios padėtis negalėjo nejaudinti uolių, Dievui ir Tėvynei pasišventusių kunigų. Reikėjo rasti būdų užstoti nekaltai kenčiančius. Kažkas privalėjo, gindamas kitus, stovėti pirmose gretose. Taip 1978 m. lapkričio 13 d., Maskvos Krikščionių komiteto pavyzdžiu, Lietuvoje įsikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Pirmieji Komiteto nariai buvo kunigai: Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Vincas Vėlavičius, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis.
2. Komiteto veikla.
Per penkerius metus TTGKK yra parašęs virš 50 oficialių dokumentų ir protesto raštų, adresuotų įvairioms įstaigoms bei organizacijoms, tarp jų LTSR Prokurorui ir TSKP CK Generaliniam Sekretoriui. Kai kurie oficialūs Komiteto dokumentai pasiekė užsienį, kaip Unesko organizaciją. Pareiškimuose ginami valdiškų bedievių persekiojami tikintieji, terorizuojami vaikai ir jaunimas; prašoma išlaisvinti neteisėtai suimtus ir įkalintus asmenis; reikalaujama, kad ateistai nesikištų į Lietuvos Katalikų Bažnyčios vidaus gyvenimą, netrukdytų Kauno Kunigų seminarijai laisvai spręsti kandidatų į klierikus priėmimo ir dėstytojų parinkimo klausimus; prašymai grąžinti valdžios atimtas bažnyčias ir t.t.
3. TTGKK reikšmė.
TTGKK Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir visai tautai turi neįkainuojamos reikšmės, nors šiandien, praėjus penkeriems metams po įsisteigimo, dar sunku išsamiai nusakyti Komiteto reikšmę. Tai pirmoji kregždė, viešai išstojusi tikslu ginti nuo valdiškų bedievių persekiojamus ir terorizuojamus tikinčiuosius. Tikinti liaudis pasijuto nesanti viena. Nesavanaudiškos aukos pavyzdys negalėjo likti be atgarsio, negalėjo nedaryti teigiamos įtakos religiniam tautos atgimimui. Kunigų drąsus žingsnis, išėjimas į atvirą, viešą kovą su netiesa bei skriaudomis tą patį troškimą pažadino ir kitų doros bei sąžinės nepraradusių žmonių širdyse.
4. Sovietinės valdžios reakcija.
Normaliai žiūrint, valdžia turėtų būti dėkinga Komitetui už suteikiamą informaciją apie neteisėtus bedievių išpuolius ir sudarytą galimybę palaikyti normalius santykius tarp tikinčiųjų ir ateistų. Tačiau praktiškai reikalai susiklostė priešingai — Komitetas tapo pagaviu bedieviško režimo ratuose, — į jo darbą rimtai nebuvo pažiūrėta. Dar 1980 m., norint, kad Komitetas atsisakytų savo veiklos, LTSR Prokuroras, įspėdamas TTGK Komiteto narį kun. Sigitą Tamkevičių, pareiškė: „Komitetas — tai uodo zirzimas prie dramblio ausies." Iš tikrųjų tai tarsi šv. Rašte minimo piemenuko Dovydo kova su Galijotu. Vietoj to, kad būtų imtasi rimtai nagrinėti Komiteto dokumentuose nurodytus ateistų savivaliavimus tikinčiųjų atžvilgiu, valdiški bedieviai Komiteto narius pavadino apsišaukėliais, o jų darbą — šmeižtu, siekiančiu silpninti sovietinę santvarką.
1983 m. gegužės mėn. 6 d. žiaurus nuosprendis TTGKK nariui kun. Alfonsui Svarinskui ir kun. Sigito Tamkevičiaus areštas bei kitų Komiteto narių nuolatiniai tardymai, gąsdinimai areštu ir vertimas atsistatydinti iš Komiteto aiškiai byloja, jog valdžia visomis priemonėmis stengsis susidoroti su TTGK komitetu.
5. Dabartinės Komiteto perspektyvos.
Remiamas tikinčiųjų maldų ir lydimas Dievo palaimos — Komitetas egzistuoja. Šiuo metu Komitetą sudaro kunigai: Leonas Kalinauskas, Vincas Vėlavičius, Vaclovas Stakėnas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius. Du paskutinieji kunigai įkalinti ir dėl šios priežasties pilnai eiti savo pareigų negali.
Bedieviškos valdžios noras susidoroti su TTGKK yra labai didelis, juo labiau, kad tai vienintelė tokio pobūdžio organizacija visoje Sovietų Sąjungoje. Dėl šios priežasties Komiteto veiklos galimybės žymiai pablogėjo. Iškilo reali galimybė ir kitiems Komiteto nariams tapti elementariausių žmogaus teisių paniekinimo aukomis. Norėtųsi tikėtis, kad, išlaikęs 5-erių metų bandymus, TTGKK susiorientuos jam dabar ypatingai sunkiose sąlygose ir suras savyje jėgų toliau tęsti pradėtą beteisių gynimo darbą. Visa tikinti Lietuva prašo tolimesnės Dievo palaimos ją taip uoliai gynusiam ir sunkioj valandoj padrąsinusiam TTGK komitetui.
