.jpg)
1985 m. kovo mėn. Vilniuje įvyko Vlado Lapienio teismas. Teisiamojo žmonai Elenai Lapienienei apie vyro teismą oficialiai nebuvo pranešta. Savo pastangomis susižinojusi apie įvyksiantį teisminį procesą, atėjusi į salę, rado ją pilna žmonių, laisvų vietų nebuvo. E. Lapienienei buvo atnešta papildoma kėdė ir taip pastatyta, kad nieko nematytų ir blogai girdėtų.
Teismo prokuroras — Murauskas, advokato teisiamasis atsisakė. Teismo procesas vyko vieną dieną. Pradžioje buvo perskaityta kaltinamoji medžiaga, kurią sudarė 7 tomai. Skaitė taip greitai ir tyliai, kad salėje nebuvo nieko girdėti. V. Lapienis buvo kaltinamas antitarybine propaganda ir šmeižtu.
Teisme liudininkais buvo: Ona Dranginytė, gyvenanti Kaune, pas kurią buvo suimtas Vladas Lapienis, ir mokytojas Juozas Puodžiukas. Liudininkė O. Dranginytė paaiškino, kad nežinojo, jog V. Lapienis yra ieškomas milicijos, o kokiu tikslu pas ją užėjo, nespėjo sužinoti. J. Puodžiukas liudijo prieš teisiamąjį, tvirtindamas, kad V. Lapienis jo sodo namelyje laikė savo knygas ir siūlė jas skaityti. Teismui užteko vieno liudininko, kad galėtų teisiamąjį apkaltinti antitarybine propaganda.
1976 m. rugpjūčio 1 d. per šv. Domininko atlaidus Palėvenės bažnyčia (Kupiškio raj.) šventė 300 metų jubiliejų. Pamokslą iškilmėse pasakė šioje bažnyčioje dirbęs kun. Pranciškus Masilionis. Jis trumpai paminėjo Palėvenės bažnyčios, prie jos įsikūrusio domininkonų vienuolyno ir jų vadovaujamos mokyklos bei knygyno istoriją, nušvietė ir kitų buvusių Lietuvoje panašių Palėvenei šventovių bei mokyklų, kaip Kaune Pažaislio, Vilniuje šv. Petro ir Povilo, šv. Mikalojaus, Bernardinų, Tytuvėnų, Linkuvos, Kražių reikšmę. Tai buvę meno ir mokslo židiniai, turėję lemiamos įtakos krašto pažiūrų ir papročių formavimuisi:
„Visa tai prirengė lietuvius toms kovoms ir kančioms, kurios jų vėliau laukė.
Visa tai lietuvius gaivino ir stiprino sunkiausiose valandose.
Visa tai lietuvius žadino išsilaikyti, vaduotis.
Visa tai lietuviams kėlė pasigrožėjimo, pasitikėjimo, net švento pasididžiavimo jausmus. Ir dabar tai yra mūsų tautos brangenybės, dovanotos protėvių, mus kviečiančios išsilaikyti tikėjime ir Tėvynės meilėje", — kalbėjo kun. P. Masilionis.
Klaipėda. 1985 m. pradžioje apkaitinti nelegaliu verslu buvo suimti klaipėdiečiai — Murauskas ir Jonulis. Gargžduose, privačiose patalpose, jie spausdino religinius paveiksliukus Kalėdų, Velykų švenčių progoms, Krikšto, sutvirtinimo, pirmos Komunijos dienai atminti, Žemaitijoje giedamus Kalvarijos Kryžiaus kelio kalnus.
Suimtieji laikomi Vilniaus kalėjime.
* * *
Rašo iš tremties grįžęs Sergiejus Kovaliovas:
„. . . Iš Magadano grįžau gruodžio pradžioje. Jau po dviejų savaičių tapau oficialiai apšauktas vietos milicijos kaip pasų režimo pažeidėjas, net gi valkata, nors nė karto namuose neišgyvenau pilnų 3 parų. Net ir mano žmona yra pavojinga įstatymų pažeidėja — leido pernakvoti nepriregistruotam savo vyrui.
Vilnius. Susipažinus su 1985 m. „Katalikų kalendoriumi žinynu", į akis krenta kai kurios klaidos ir skirtumai nuo praėjusių metų „Katalikų kalendoriaus žinyno". Pvz., bendrame Lietuvos vyskupų sąraše nėra pažymėta jų užimamos pareigos kaip anksčiau (t.p. adm.). Tai pažymima tik pradžioje kiekvienos vyskupijos dvasininkų sąrašo. Apie vyskupą Julijoną Steponavičių rašoma tik išvardinant Žagarėje esančius dvasininkus, o jo kaip Vilniaus apaštalinio administratoriaus titulas neminimas, nors praėjusiais metais jis buvo minimas santrumpa bendrame Vilniaus Lietuvos vyskupų sąraše. Taip padaryta RRT įgaliotinio Petro Anilionio nurodymu.
Vilniaus arkivyskupijos teisėjų sąraše turėtų būti ir kun. Donato Valikonio pavardė — faktiškai pareigas jis eina.
tačiau kalendoriuje pateiktame sąraše nepažymėtas. P. Anilionis tikriausiai todėl jo nemėgsta, kad sutrukdė pravesti nekanoniškai rinkimus į Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybą.
1984 m. išleistame „Liturginiame maldyne" nepažymėtas a.a. kun. Pranciškus Masilionis, kaip giesmės „Radau Bičiulį" autorius. Kun. P. Masilionis taip pat bedievių niekuomet nebuvo mėgiamas.