Iš Sigito Tamkevičiaus laiškų:
"Iš Staro-Sainakovo perkėlė į Krivošeiną. Gyvenu ant Obės upės kranto. Laiškanešio krepšį nešiojau tik dvi dienas, po to atėmė. Pašto viršininkas paaiškino, kad "upravlenija" neleidžia man dirbti ryšių mazge. Tą pačią dieną susiradau darbą sportinių prekių fabrike. Jame gaminamos ledo rutulio lazdos, o aš obliuoju jų kotus. Triukšmo ir dulkių galėtų būti mažiau — pilnos akys, ausys ir plaučiai. Žinoma, neįsivaizduokite, kad čia kažkokia nepakeliama našta. Dirba žmonės metų metais ir nieko neatsitinka. Be to per 5 metus buvau ir prie staklių, ir dulkėse ir... ko tik nebuvo. Ir ačiū Dievui, kad neužmiršau melstis, neužmiršau juoktis, neužmiršau, kad mane palaiko labai daug gerų žmonių, kuriems esu tiek daug skolingas už maldą, moralinę paramą. Pats darbas nėra sunkus, tik nuo 9 val. ryto iki 18 val. vakaro reikia prastovėt prie staklių. Lagery buvo patogesnis darbas prie staklių, net ir melstis buvo lengviau, o čia tik per "perekūrus" galima sukalbėt rožančių, pasimelst. Bet už tai šeštadienius ir sekmadienius turėsiu laisvus, lagery buvo laisvas tik sekmadienis. Už viską dėkoju Dievui, jis duoda visko pakankamai kiek reikia: ir sveikatos, ir jėgų, ir laiko, ir viso kito, tik mums nereikia Viešpaties duotų talentų užkasti į žemę. (...)
Kaunas. 1988 m. rugpjūčio 2 d. Kauno Tarpdiecezinėje Kunigų seminarijoje įvyko Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijos ir dvasininkijos simpoziumas. Simpoziumas prasidėjo himnu į Šventąją Dvasią. Buvo perskaityti du referatai: "Marija kunigo gyvenime" ir "Vilniaus arkivyskupo palaimintojo Jurgio Matulaičio pastoraciniai laiškai, pamokos", šv. Mišias koncelebravo kardinolas Vincentas Sladkevičius, vyskupai — A. Vaičius, J. Preikšas, J. Steponavičius, R. Krikščiūnas ir apie 30 kunigų. Jų metu vyskupų vardu žodį pasakė kardinolas Vincentas Sladkevičius (žr. 1 p.); su dėmesiu išklausę kardinolo žodį, kunigai išreiškė savo prielankumą ir pasitikėjimą dabartine hierarchija, piktinosi valdžios kišimusi į grynai Bažnyčios vidaus reikalus — grubiu Kauno Kunigų seminarijos administravimu bei kišimusi į kunigų skirstymus. Visi pritarė Lazdijų dekano kun. V. Jalinsko pasisakymui. Skaudu, kad kandidatus į Seminariją užbaigia rinkti valstybės atstovas. Ir šiais metais stojančiųjų į Seminariją sąrašas buvo nuvežtas į Vilnių... Mes privalom siekt, kad Bažnyčia nebūtų pajungta valstybės interesams, kad tie pajungimo čiulptuvai kiek galima sumažėtų. Jaunuolių priėmimas į Seminariją grynai dvasiškių reikalas ir dabartinė padėtis yra neteisinga. Turi būti galutinai nutrauktas stojančiųjų į Seminariją terorizavimas, reikalaujant pasižadėti bendradarbiauti su saugumu, šmeižiant pačią kunigystę ir kunigus. Tai Konstitucijos pažeidimas, kriminalinis dalykas ir taip besielgiantys turi būti žinomi ir nešti atsakomybę prieš įstatymus; gėda valstybei kuri Bažnyčią stengiasi tokiomis priemonėmis pajungti, — kalbėjo kun. V. Jalinskas. Neteisinga nuomonė, paskirstant kunigus, kreiptis į Vilnių. Tai taip pat Bažnyčios vidaus reikalas, ir niekas neturi teisės kištis į jos vidaus struktūrą. Dabartinėj padėtyje kunigui dažnai būna neaišku, kam paklusti: vyskupui, kuris pašventino, ar tai nematomai rankai, kuri laužo Bažnyčios struktūrą? — ne vieno kunigo skaudžią patirtį išreiškė kun. V. Jalinskas.
Gervėčiai (Baltarusija). Praeitais metais Gervėčių parapijoje, kurios didelėje dalyje gyvena etniniai lietuviai, liko nepaminėtas Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejus. Tikintieji dėjo pastangas Jubiliejų paminėti bent šiais metais. Jie kreipėsi į vyskupą Julijoną Steponavičių, prašydami pagalbos (Vyskupas J. Steponavičius yra gimąs Gervėčių parapijoje, Miciūnų kaime). Vyskupas prisidėjo prie tikinčiųjų pastangų, pats raštiškai prašė Gervėčių parapijos kleboną kun. Gvozdovičių tikinčiųjų prašymu pravesti Jubiliejaus pamaldas. Savo rašte klebonui tikintieji prašė:
— minėjimą pravesti 1988 m. gegužės 29 d. (per švč. Trejybės atlaidus), apie tai iš anksto informuoti tikinčiuosius, Jubiliejaus minėjimo pamaldas pradėti ne 11 val., kaip įprasta, bet 12 val., kad į iškilmes spėtų atvykti svečiai iš Lietuvos;
— Gervėčių bažnyčioje pakabinti palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paveikslą.
Parapijiečiai patys įsigijo palaimintojo paveikslą, pasikvietė iš Lietuvos svečią kunigą, kad šis iškilmių proga pamaldas galėtų pravesti ir pamokslą pasakyti jų tėvų ir protėvių kalba.
Gervėčių parapijos klebonas kun. Gvozdovičius leidimui iškilmėms gauti kreipėsi į vietos rajono valdžią. Kaip ir buvo galima tikėtis, valdžia leidimo nedavė. Negavęs leidimo, kun. Gvozdovičius Jubiliejaus minėjimo nerengė; palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio paveikslą pakabinti Gervėčių bažnyčioje taip pat atsisakė.