Kronikos 17 – ajame numeryje (1975 m.) plačiai aprašomas ses. Nijolės Sadūnaitės teismas. Per kratą pas ses. Nijolę buvo rasti du Kronikos numeriai, o trečias pradėtas dauginti rašomąja mašinėle. Devynis mėnesius suimtoji buvo terorizuojama, kad pasakytų, iš kur gavusi Kronikos numerius ir kas prašęs juos padauginti.
Ses. Nijolė nesigynė, kad norėjusi paskleisti Kroniką, nes ji rašanti tik tiesą apie negražią sovietinę tikrovę. Jos gynimosi kalba ir paskutinis žodis buvo ne gynimasis, bet kaltinimo aktas sovietinei valdžiai, kad jinai melu bando paslėpti vykdomą tikinčiųjų priespaudą.
Už pradėtą spausdinti Kronikos numerį Aukščiausias Teismas skyrė net šešerių metų bausmę. Akivaizdžiai norėta paskleisti žinią: štai kokio likimo susilauks visi, kurie išdrįs platinti Kroniką. Tačiau vaisiai buvo visiškai kitokie. Po šio teismo žmonės dar labiau pradrąsėjo. Ses. Nijolės nekompromisinė laikysena įkvėpė daugelį Lietuvos tikinčiųjų ginti savo tikėjimą.
Ses. Nijolės tardymo metu ir aš buvau iškviestas tardymui. Dvi dienas tardytojas Rimkus bandė įrodyti, kad aš lankęsis Sadūnų bute ir davęs ses. Nijolei Kronikos numerį ir prašęs jį padauginti. Tardytojas net žadėjo, jei prisipažinsiu davęs Kroniką dauginimui, ses. Nijolė tuojau bus paleista į laisvę. Klasta buvo daugiau kaip akivaizdi.
Verta atidžiai perskaityti ses. Nijolės ginimosi kalbą ir paskutinį žodį teisme. Tai pamoka, kaip reikia ginti tiesą ir nepabijoti, kad už tai teks nešti nelengvą nelaisvės kryžių.
Arkivysk. S,Tamkevičius
