Raseiniškis
Kryžiais parimusi, medžiais godojanti,
Šimtmečius kenčianti, šimtmečius tylinti,
Tiek kart išduota, pirkta — parduota,
Raudanti, klumpanti, vėlei pakylanti.
Kraujuos paskendo vakaro saulė . . .
Rytmečio žvaigždės kulkomis lijo . . .
Kardai kapojo, žeidė apgaulė,
Laužė liepsnojo, žaizdos negijo . . .
O Tu stovėjai rūsti ir liūdinti,
Brolius išleidusi, brolius palaidojus.
Kardą paėmusi ėjai ir budinai
Sūnus į šventą kovą už laisvę.
Tu nenumirsi, Tu nevergausi
Brolius ir priešus žemėj užarusi . . .
Požemiuos pūdyti, kovų užgrūdinti
Mes Tavo vardą kaip maldą tariame:
TĖVYNE, LIETUVA!
* * *
