R. KALANTOS MINĖJIMAS
Degančiom rankom jums dalinu
Kiekvienam po žariją.
Nebijokit ištiesti delnų —
Tegu žaizdos negyja.
Gruzdančiom lūpom ir tau tariu
Karštyje tirpstantį sakinį,
Kad anglėjančiais vyzdžiais matau
Nuo kapo nuristą akmenį,
Ir nesudegu čia liepsnoje,
Pavirsdamas dulke pilka —
Viršum Kauno ir Nemuno sklando dvasia
Nepasiekiama jokia kulka.
Kaip kasmet, gegužės septynioliktą dieną susirinko jaunimas Kauno miesto sodely R. Kalantą paminėti. Aplinkiniai pastatai sausakimšai prikimšti pareigūnų, trečia para sukeltų ant kojų.
Jaunimas Romo susideginimo vietoje pasodino gėlę, susikaupę pastovėjo ir išsiskirstė. Pareigūnų porelės slapta fotografavo. Gatvėje buvo suimti septyni jaunuoliai ir nuvežti į Milicijos valdybą. Pastaruoju metu KGB naudojasi kriminalinės milicijos „paslaugomis" ir patalpomis: politinių kalinių mažiau, o ir tardant galima sau daugiau leisti.
Sulaikytieji atsisakė duoti parodymus, kol jiems nebus pateikti kaltinimai ir kol jie nebus supažindinti, kas juos sulaikė ir kas tardo. Prisipažinti, kas jie tokie, valdžios pareigūnai pabijojo. Tik po 2 valandų nesėkmingų pastangų pulk. Baikauskas išdrįso kyštelt savo pažymėjimą. Kai nepadėjo kumščių argumentai, tąsymas už plaukų ir galvos daužymas į sieną (žinomas nešviesios atminties pulk. Martavičiaus „braižas"), vis tik prisiėjo pateikti kokius nors kaltinimus. „Įvyko nužudymas", „mašina nuvaryta", „mergina išprievartauta" — poškino inkognito veidmainiai tardytojai.
Dialogas neužsimezgė ir pakartotinų kvietimų metu. Nepadėjo nei gąsdinimai, nei saldūs apgaulingi „čiulbėjimai". Tai galutinai išvedė iš pusiausvyros pareigūnus. Nei bylą sudaryti, nei siūlo galo nusitverti.
Dviem atėmė pasus. Studijuojančius liepė išbraukti iš studentų sąrašų už grubų, elgesį su milicijos pareigūnais. Lyg suiimtieji būtų daužę milicijos pareigūnų galvas į sieną!
Dar ne taip seniai mūsų profesūra neskubėjo savo geriausių studentų, medalininkų braukti iš sąrašų po pirmo „pareigūnų" skambučio. Deja, laikas keičiasi. Dėstytojų eiles papildo ne galvojantis kūrybingas jaunimas, o standartinėmis kategorijomis operuojantys idėjiniai „aktyvistai", aparato paklusnūs vykdytojai, drebą dėl savo kėdučių, užsėstų toli gražu ne sugebėjimų dėka. Ar ne taip, KMI dekane Tamašauskai?
O mes galime didžiuotis jaunimu, kuriame gyva laisvės dvasia!
K. Viršulis
* * *
GARBĖ DŪDIEČIAMS!
Baltarusijoje, Gardino srityje, Vijos rajone (rusiškai Ivje) yra Dūdų bažnytkaimis (Vietine lietuvių tarme vartojama vienaskaita — Dūda). Dūdoje per metus būdavo keli atlaidai — didžiausi rugpjūčio 15 d. (Žolinė), į kuriuos suplaukdavo tūkstančiai žmonių net iš tolimų vietovių. Bažnyčios didžiajame altoriuje kabojo stebuklingas Marijos paveikslas. Kabo ir dabar, bet štai kas neseniai atsitiko . . .
Po Antrojo pasaulinio karo medinė Dūdų bažnytėlė dar kurį laiką veikė. Pamaldų laikyti atvažiuodavo Vijos klebonas. Vijos klebonui mirus, sekmadieniais ir šventadieinais žmonės rinkdavosi į bažnytėlę, patiesdavo ant altoriaus kunigo liturginius rūbus ir melsdavosi. Po kelių metų valdžia bažnyčią pavertė sandėliu. Taip buvo iki 1980 metų.
Prie bažnytėlės stovėjo medinė varpinė. Paskutinio karo metu žmonės varpus nuėmė ir užkasė žemėn. Prieš porą metų vietos valdžia leido žmonėms apgriuvusią varpinę atstatyti. Tikintieji atstatė, bet ilgą laiką negalėjo pakabinti varpų, nes tie žmonės, kurie juos paslėpė, buvo jau mirę. Vis dėlto varpai buvo surasti ir pakabinti. Dūdiečiai galvojo, kad leis veikti bažnyčiai, bet . . .
Pasklido gandai, kad valdžia ketina bažnytėlę griauti. Parapijiečius žinia sujaudino. Kiekvieną valdžios pareigūnų atvykimą žmonės stebėjo. Vieną dieną atvykę pareigūnai taikstėsi nuimti paveikslus. Subėgę tikintieji draudė tai daryti, ypač išplėšti Marijos paveikslą iš didžiojo altoriaus. Jie neleido griauti ir altoriaus. Kulminacinio taško pasiekta 1980 m. balandžio 23 d.
Tą dieną valdžios pareigūnai atvyko į bažnytėlę ir ėmė laužyti altorius. Subėgę žmonės pasiryžo neleisti. Tuomet atvažiavo traktorius, kuris turėjo altorius nugriauti. Važiuojant jam į bažnyčią, vyrų būrys traktorių atstūmė nuo bažnyčios atgal už vartų. Ir taip kelis kartus. Žmonės kalbėjo: „Mes statėme bažnyčią, todėl griauti neleisime". Pagaliau ėmė skambinti net varpais. Išgirdę varpų skambėjimą, subėgo daugiau žmonių iš apylinkės. Traktoriui važiuojant į bažnyčią, moterys gulė ant kelio po traktoriumi, šaukdamos: „Dievo Motinėle, gelbėk mus nuo tų šėtonų!" ir pan.
Milicija bandė kai kuriuos žmones areštuoti, bet minia išvadavo. Kai kurie buvo sumušti, bet vis likę nepasidavė. Pamatę, kad su minia sunku bus kovoti, valdžios pareigūnai pasitraukė. Nusivarė ir traktorių.
Kitą dieną, atvykę iš Vijos, valdžios atstovai pasikvietė bažnyčios komiteto narius ir atidavė jiems bažnyčios raktus sakydami: „Jeigu jau taip norite bažnyčios, tai ir turėkite". Dūdiečių džiaugsmui nebuvo galo.
Kadangi bažnyčios stogas buvo jau kiauras, tai žmonės, kurie turėjo skardos savo troboms dengti, atidavė bažnyčiai. Per porą savaičių bažnytėlė buvo perdengta. Dabar dūdiečiai tikisi, kad bus paskirtas ir kunigas.
Tačiau yra ir pesimistų, galvojančių, kad už pasipriešinimą būsią suėmimų. Kiti mano, kad kai bažnytėlė būsianti perdengta ir sutvarkyta, ją vėl pavers sandėliu. Gali būti ir šitaip. Parodys ateitis.
Tuo tarpu galima žavėtis paprastų žmonių prisirišimu prie tikėjimo ir tradicijų.
D. Batutis
* * *
MIRĖ Z. ŠIRVINSKAS
1980 m. sausio 13 d. mirė ilgametis politinis kalinys, pasirašęs memorandumą dėl Molotovo-Ribentropo pakto, Zigmas Širvinskas (g. 1925.XII.20).
Mirė po ausies būgnelio operacijos, kuri jam buvo padaryta 1979 m. gruodžio 28 d.
Tebūnie lengva šiam tauriam lietuviui Lietuvos žemelė.
* * *
NUSIKALTIMAS PRIEŠ DIEVĄ IR TAUTĄ
1979 m. gruodžio mėn. Kauno zonos akušerių-ginekologų susirinkime buvo rekomenduotas Kauno Medicinos instituto akušerijos-ginekologijos katedros, vadovaujamos prof. V. Sadausko, pasiūlytas ir Respublikinės Kauno klinikinės ligoninės Moterų konsultacijoje jau 1000 kartų atliktas naujas aborto metodas.
Anot susirinkimo dalyvių, šį metodą reikią kuo plačiau propaguoti, kad moterys, nesulaukusios 10 dienų mėnesinių, kreiptųsi į Moterų konsultaciją, kur ambulatorinėmis sąlygomis bus „išvalyta" gimda. Tokiais atvejais „ligonės" ambulatorinėje kortelėje bus pažymėta: „Menstruacinio ciklo sutrikimas".
1980 m. vasario mėn. RKKL vėl buvo aptartas šis naujas nėštumo nutraukimo metodas. Skelbta, kad Moterų konsultacijoje tokiu metodu jau atlikta apie 2000 abortų. Susirinkime dalyvavo Kauno, Vilniaus universiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
Šis metodas, medikų akims žiūrint, — didžiulis laimėjimas, duodantis didelį ekonominį efektą, visai nekenksmingas motinos organizmui. Prof. V. Sadausko nuomone, jį moteriai galima padaryti kas mėnesį . . . Dėl to „sumažės" abortų skaičius, bus ramios moterų sąžinės, nes čia bus „gydoma" liga.
Kodėl sąmoningai prisidengus klaidinga diagnoze, žudoma gyvybė? Ar čia ne apgaulė, ne šėtoniška klasta?
Jau laukiama Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimo, leidžiančio šį metodą įdiegti visoje Lietuvoje.
J. K.
