S. Botagėlis

Tralia lialia lialia

Aš jums padainuosiu nūdienę dainelę. 
Tralia lialia lialia, tralia lialia lialia. 
Šioj daly planetos visi savo vietoj — 
Viršūnėn įkopia ir analfabetai. 
Kur riebesnį kąsnį apžiojęs partietis, 
O tas nepartietis gali pakentėti.

Kaip mums ir pritinka, gryniems demokratams, 
Gaunam nubalsuoti vieną kandidatą. 
Visoje Europoj esam paskutinis 
Viduramžių dvasios išlikęs draustinis.

Iš prekybos žydais gaunam kapitalą, 
Ir sykiu nuo žydų šalis apsivalo.

Tie mūsų teisėjai gan aukštos moralės — 
Jei šalis papirko, tai kita negali . . .

Prie gydymo veltui mes lengvai prieinam, 
Tik dažnai sumokam spekuliantų kainom. 
Bet jei kas nuo kurso partijos nuklydo, 
Tą jau visai veltui beprotnamis gydo.


Prekyboje žmonės greitai išponėja. 
O gal parduotuvės tik dėl pardavėjų? 
Užtai spekuliantai takto prisilaiko — 
Duoda dalį valdžiai . . . Valdžia juos palaiko.

„Raudonasis spalis" gamina daug broko, 
Bet geri pirkėjai ir už jj sumoka.

Masinis švietimas pas mus pirmaeilis. 
Dėka jo gausėja obskurantų eilės. 
Turime mokyklų visur ir visokių. 
Dauguma jas baigia mažai ką išmokę. 
Atrodo, ministrai galvoj tik ir turi 
Ko greičiau privesti švietimą prie nulio.

Kad masės negertų, nutarimus žeria — 
Jų niekas nepaiso. Kaip gėrė, taip geria. 
Paaugliai įkaitę sėdi karčiamoje, 
O mamos sukaitę asfaltą nešioja.

Kaimo klubų salės stovi nevalytos, 
Durys užrakintos, langai išdaužyti. 
Kultūros veikėjos duoda jausmams valią. 
Tralia lialia lialia, tralia lialia lialia.
1972 m.

 

Poema apie šventuosius


Buvo vienas iberžmogus — 
demagogas demagogų. 
Aukso amžių jis žadėjo, 
žmonėms žemėj tikrą rojų. 
Bet kai leteną uždėjo, 
pažadų atsižegnojo 
ir sukūrė savęs vertą 
rojų durtuvais aptvertą. 
Jį ir jo pridirbtą smarvę 
mes labiausiai turim garbint. 
Net pakvaišus šalis šventė 
šimto metų jubiliejų
ir pasiekė per tą šventę,stabmeldystės apogėjų -
nuo šamaniško jo kulto 
žmonių ausys net apkurto.

O po jo tvarkyt atėjo 
šventas tėveliukas Juozas. — 
Pirmojo darbų tęsėjas 
ir teroro virtuozas. 
Pirmas pagrindus sukūrė, 
o šis antra tiek pridūrė 
prie to pirmo ir išvystė 
Belzebubo karalystę. 
Šaly įvedė vergiją. 
Vergams primetė opiniją. 
O kad ponų nėr ko gaili, 
tai ir šiesiems lupo kailį. 
Tik sukčiausi pakalikai 
po jo čistkų sveiki liko. 
Juozas mėgo daug dalykų — 
kalbų mokslus, tvarkyt orą, 
bet labiausiai jam patiko 
klasta, smurtas ir teroras. 
Už terorą ir kolchozus 
šiandien turim garbint Juozą.

Ak, šventųjų, velniai žino, 
kiek mums Kremlius prigamino. 
Prietaringi tie žmogeliai 
be stabų gyvent negali.

Lenininis pamaldumas 
puošia sueigas piliečių, 
kai garbės prezidiuman 
politbiuro dvasias kviečia. 
Garkso šmėklos tartum gyvos, 
bet jas regi tik aktyvas.

Gimnazistės ir kursantės šlovin 
Zosę Komed'jantę. 
O įtartinų mergaičių 
užtarėja Melnikaitė.

Kur gamybos planai griūva, 
ten Stachanovas pribūva. 
Šiam gamybos korifėjui 
blaivios nuovokos nestinga — 
vienoj rankoj pyragėlis, 
kitoj rankoj jaučio rimbas.

Žinom sodininką seną — 
tai Mičiūriną Ivaną. 
Tarp nedaug gerų dalykų 
prigamino jis daug šlamšto. 
Tų gerųjų veik neliko, 
užtai šlamštą visur kamšo.

Kad apsaugotų nuo bado 
teko garbinti Zagladą. 
Kai iškilo bado šmėkla, 
Kremlius griebės fakus-makus. 
Liepė garbinti šią vėplą, 
kuo pridarė visiems juoko. 
Gavę kviečių iš Kanados, 
tuoj užmiršome Zagladą.

Žemdribystę kam kelt tenka, 
tas prisimena Lisenką. 
Mena jį kaip šventę vyrą 
biologijos globėją. 
Kai jį bosai karštai gyrė, 
biologai ... tik drebėjo.

Medicinoje aukščiausia — 
Timašuk pana švenčiausia. 
Pastebėjus žydų klastą, 
ji įspėjo visagalį, 
kad šis saugotus jų spąstų. 
Taip išgelbėjo jį šalį . . . 
Jai už tai šalis dėkojo. 
Psalmes reimeros giedojo. 
Žydus cypėn pasodino. 
,,Tak i nado sukinsynom". 
Ačiū rietenoms prie lovio 
vos-vos išsikerėplojo.

O mes reimeroms šį sykį 
blogo žodžio nesakykim. 
Nes juk burna nebūk durna 
mokėk loti — būsi soti. 
Mūsų autoriai galvoti. 
Šitą dėsnį vis sau murma 
ir šio dėsnio prisilaiko — 
rašo, kuria pagal laiką. 
Tokie raštai labai šlykštūs, 
užtat šefai jiems nešykštūs.


Komjaunimo giesmė

Tėvų garbingų ar skrebo vaikas, 
Bus jis protingas ar bus jis paikas, 
Tikras mokslinčius ar silpnaprotis, 
Pratęs kiekvieną klasę kartoti, 
Lietuvis, latvis, estas gruzinas, 
Doras jaunuolis ar chunveibinas — 
Kai tik jaunuolis, tai komjaunuolis.

Tikintis Dievą ir ateistas, 
Bukas marksistas ir nemarksistas, 
Vodkos gėrėjas ir abstinentas, 
Karštas mergišius ir impotentas, 
Bus jis barzdočius ir ilgaplaukis, 
Kaip ir beūsis bei plikis, laukis — 
Kai tik jaunuolis, tai komjaunuolis.

Baladė apie karalių

O karalius vis dar nuogas. 
Visa šalis mato. 
Prisikvaršinęs doktrinų, 
Žemėj rojų stato.

Agituoja, mitinguoja. 
Stengias kaip supranta. 
Rengia, puošia savo liaudį 
Utėlėtom skrandom.

— Ei karaliau, žmonės niurna! 
Liaudis nori ėsti. 
Ei karaliau, mesk tą rojų! 
Gana juokus krėsti. —

Bet karalius — donkichotas. 
Jis kitaip negali. 
Nusmukdytą krašto ūkį . . . 
Vėliavomis kelia.

1973 m.


Mūsų kandidatas

Draugai kolūkiečiai, 
į rinkimus kviečiam! 
Siūlom kandidatą 
draugą Čebatą 
į deputatus. 
Draugas Čebatas — 
tai geriausias batas 
už visus batus.

Draugas Čebatas 
tai kerzas batas! 
Aulas juodžiausias. 
Galva tamsiausia. 
Padas iš gumos. 
Vario vinučių 
blizga galvutės . . . 
Koks jo greitumas!

Toks ir kolūky geras bus. 
Eidamas per Kremlių nesuklups. 
Reikės — Ameriką pavys! 
Aplenks!
Gėdos nepadarys!

Jis nieko nežinos. 
Jis nieko nekalbės. 
Per posėdžius sėdės 
Ir tylės.
Partija su juo bėdos neturės.


Ei tu, Dominykai

Ei tu, Dominykai, 
Tu nežinai nieko, 
Išsirinkęs sau gyventi 
Netikusią vietą.

Kuboj Fidel Kastro, 
Čilėj Pinočetas, 
O tam vargšui Dominykui 
Nėr kur pasidėti.

Pas vieną botagas, 
Pas kitą bizūnas . . . 
Dominyko nabagėlio 
Dreba visas kūnas.

Vienur gauna lupti, 
Kitur gauna perti. 
Dominyką nabagėlį 
Abu gal' pakarti.


Visi kolūkyje be kvapo

Visi kolūkyje be kvapo 
darbuojas, kruta, pluša, mina — 
pirmininkas statos rūmus, 
sekretorius glosto limuziną.

Kad ir šaunusis komjaunimas — 
tos jaunosios kolūkio rankos — 
nors dieną ir skaniai pamiega, 
bet naktimis kultūrkę lanko.

Net ir pionieriai ūkį palaiko — 
šiemet privarvino iš nosies 
dešimt procentų daugiau, 
nei pernai per tą patį laiką.

Tiktai be darbo slampinėja 
ūkio pensininkai — seneliai. 
O gal šitaip jie laukia iš dangaus 
manos su keptais karveliais?

— Teks eiti, dėdulės, prie burokų. 
Kolūkiui darbininkų stinga. 
Nepiktnaudžiaukite mums senatve 
aprūpinta ir laiminga!

Apie kolūkius

Didis ar mažas kas tik ką gali 
„Tiesos" kolūky tempia į šalį. 
Akis primerkus žiūri Teisybė, 
Kaip švariai dingsta ūkio gėrybės.

* * *



„Vilties" kolūkiečiai viltimi gyveno. 
Vylėsi, tikėjo. Su viltim paseno. 
Ne viskas klojas pagal mūsų norus. 
„Vilties" kolūky spes est mater stultorum.

* * *


„Rytų aušros" kolūkis, 
kaip dera jam, nusmukęs. 
Vsiakij tuman podnimajetsia 
yz Vostoka.
Kaip iš rytų aušriečiams groja, 
taip šie šoka.

* * *


„Ateities" kolūky 
ateitis viena — 
nenusiaut guminių 
per dienų dienas.

* * *


„Jaunosios gvardijos" kolūkio 
jaunimas tik mauna iš ūkio. 
Paliko tik gvardija senių, 
kurie vos-ne-vos beviksena.
 

* * *


„Raudonojo artojo" vyrai 
padirba, parūko . . .
O dėl skaistesnio raudonumo 
patraukia „vaisiuko".
 

* * *



„Kelio į komunizmą" kolūkyje

Ganyklose barborytės galvas kelia 
ir javų laukuose usnys tiltais želia. 
Vai sunkus,- sunkus į komunizmą kelias, 
kai usnynai želia.

Palei fermas purvą braidom iki kelių 
Nuo guminių batų jau sąnarius gelia. 
Vai sunkus, sunkus į komunizmą kelias, 
kai sąnarius gelia.

Ūkio valdžios galvos ataskaitas velia. 
Ūkio valdžiai galvas pagiriomis skelia. 
Vai sunkus, sunkus į komunizmą kelias, 
kai galvas skelia.

Kur dar pasauly . . .

Vėliavos, ordinai, medaliai, 
vimpelai, gairelės, ženkleliai, 
sieniniai laikraščiai, vitrinos, 
stendai, šūkiai, garbės lentynos, 
lozungai, draugystė, plakatai, 
kasmet jubiliejiniai metai, 
garbės raštai ir soclenktynės, 
net ir „Iskros takais" eitynės, 
Uljanovskan komandiruotės . . . 
Vai, Jackau! . .
Kur dar pasauly gali tiek kvalioti?!

Nelygybės šaknys

— Tvarte paršai susipjovė.
— Dėl idėjos?
— Kur! Dėl lovio!
jų tradicinė kiaulystė 
griovė pagrindus draugystės. 
Kas stipresnis — tas vyresnis. 
Kas vyresnis — tas sotesnis.

Lygybė ir broliškumas 
kiaulių fermoj taip ir žuvo.

Iš kūrybos pasaulio

Kaip Biblija rašo 
Viešpats sukūręs žmogų 
į save panašų . . .

O žmogaus svajonė — 
sukurti naują žmogų . . . 
panašų į beždžionę.

Kvailys

Kartą reemigrantas Paleckį klausė: 
„Gal po rinkimų valdžia pasimainys?" 
Justa suriko jam į ausį: 
„Buvai ir palikai kvailys!"

Dar apie lygybę

Ir dvi kulkos nėra lygios, 
nors jos būtų vieno dydžio. 
Nuo Smetonos kulkos miręs 
šiandien Požėla didvyris. 
Poželienė tiktai bobė, 
nes ją Stalinas nuknobė.
(Poželienė — Katrė Matulaitytė)

Blindos ypač pasigendam

Baudžiavos rūsčioj gadynėj 
Tadas Blinda liaudį gynė. 
Spėjo šimtmetis praeiti, 
vėl į jį mintis mes.kreipiam. 
Išvaduotojai atėję, 
ponų tiek mums priperėjo, 
kad tarybinėj padangėj, 
Blindos ypač pasigendam.

Viešojoje bibliotekoje

Metais naujutėliai ant lentynų guli 
tomai
(kaip ir pats jų autorius)
storuliai.
Sako,
gal iš pagarbos raštų kūrėjui 
niekas jų rankose 
dar nepaturėjęs.

Žodis skeptikams

Ko šaukiate iki absurdo 
dėl tariamo dvasinio skurdo? 
Juk duota jums jūros degtinės 
ir Brežnevo raštų rinktinė.

Į kultūros aukštumas bekopiant

Prietarų visokių seniai atsikratėm . . . 
Tik metam po rublį ir tik kultūrėjam. 
Kolūkis kultūros namus mums pastatė, 
o į stiklo langus ir grotas įdėjo.


Patriotas

Tuo pat sugrąžindavo algą tėvynei, 
o pats badu mirė, vargšelis. 
Ir turto paliko vos seną vatinę 
su priseginėtais medaliais.
(gražinti algą tėvynei — pragerti)

Paskui vadą

Paskui vadą kalbėtoją 
žengia liaudis tylėtoja. 
Vadas kalbas jai porina 
kone kasdien istorines.

Pažanga

Vakar socializmas, 
šiandien komunizmas. 
Iki bambos brendam 
per biurokratizmą.

Vakar komjaunuolis, 
šiandien komunistas. 
Vakar tik gruobštuolis, 
šiandien aferistas.

Pernai lemiamieji, 
šiemet sprendžiamieji . . . 
Penkmečius užbaigsim 
nepavalgomaisiais.
1974 m.

Vice versa

Silkes su žarnom susūdom, 
derlių laukuose supūdom, 
vietoj duonos kramtom kerzą . . . 
Pas mus viskas vice   versa.

Gerovė

Mūsų puodai sklidini 
ir aruodai kaupini. 
Turim duonos trūkumų, 
bet kol kas jie laikini.

Rytų vėjui papūtus

Ir papūtus rytų vėjui 
veikiame pagal taisyklę: 
„perpus skeliame degtuką, 
litrą maukiame iš sykio".

Dalių sočiai negaminam, — 
trūksta plieno, trūksta laiko . . . 
O vėliau po visą šalį 
dalių gauti vyrus vaikom.

— Dega planas! Dega planas! — 
Griebiam, puolam, prakaituojam. 
Antrą aukštą dar tik statom, 
o jau pirmą remontuojam.

Demokratizacija

Vietoj vieno kadais pono — 
dešimtimis antiponų. 
Sėdi, rašo, laksto, stumdos . . . 
Ir užsnūsta, vėl nubunda . . .

Made in USSR

Didelio reikalo mums tai nėr 
rašyti: „Sdelano v SSSR" 
Remontuoti nusibosta — 
žinok — otečestvennogo proizvodstva.


Sic transit gloria mundi

Gyvą cituojam 
ir prieš jj klūpom. 
Spėjo numirti — 
tuoj kailį lupam.

Gigantomanija

— Sustambintam kolūky 
kaip jums tenai sekas?
— Didesnis kolūkis — 
didesnis bordakas.

Nauji ligos simptomai

Pilietį beprotnamin uždarė.
Sako, kam arbatą, ne degtinę geria.

TSKP

Mūsų idealas — TSKP — 
Būtyje melas, TieSa KaPe.

* * *