Kruvini bolševikų darbai
Kaip vanagas užpuola lizdelį, taip karo vanagas užpuolė Kabelių parapijos nuošalųjį Musteikos kaimą, miškų tankmėje prisiglaudusį prie Čepkelių raisto.
1944 m. birželis kvepėjo žiedais ir vystančia pradalgiuos žole. Iš Rytų atplaukdavo paslaptingas kovos pabūklų dudenimas, kuris kasdien vis stiprėjo. Žmonės neramiai laukė, kada nustos dejavusi žemė. Tikėjosi, kad karo viesulas, besiritantis į Vakarus, jų nepalies, nes toli keliai ir upės — juos paslėps ir apgins miškas. Bet įvyko kitaip.
Prieš pat Jonines, pasikinkęs arkliuką 15 km. žygiui, į Marcinkonis išsirengė Musteikos kaimo seniūnas Jokūbas Gaidys. Bet iš kelionės negrįžo. Rado žmonės miške negyvą, kulkos pervertą.
Aušo gražus Joninių rytas. Musteikiečiai jį pasitiko kiekvienas savaip: kas ruošėsi važiuoti į mišką samanų pasigrėbti, kas dalgį plakė Gudo šalin pasipjauti šieno. Saulutei gerokai pakilus, kaimą apsupo ginkluoti vyrai, atvažiavę arklių kinkiniais. Kalbėjo rusiškai, bet buvo girdėti ir lietuviška šnekta, tik su žydiška tartimi.
Pirmiausia užėjo į Prano Tamulevičiaus sodybą ir, radę jį namuose, nušovė. Paskui surinko trijulę: Miką Gaidį (50 m.), Miką Ilkevičių (35 m.) ir Petrą Gaidį (26 m.). Visus nusivarė į kaimo pakraštį, Petro Volungevičiaus sodybon, ir ten sušaudė. Užpuolėjai ėjo per pirkias, rinko visus, kas gyvas, ir varė į kaimo aikštelę, kur dabar stovi trys kryžiai. Surinkę juos gąsdino, visaip tyčiojosi, terorizavo. Paskui atskyrė vyrus, nusivarė už poros sodybų ir ten sušaudė: Karolį Ilkevičių (26 m.),mokytoją; Petrą Svirską (43 m.), Martyną Averką (70 m.), Vytautą Gaidį (19 m.), Simą Tamulevičių (75 m.), Joną Grigą (26 m.),nebylį; Joną Tamulevičių (50 m.) ir jo sūnus — Domą (28 m.) ir Petrą (24 m.).
Tada prasidėjo kaimo plėšimas: ėjo per sodybas ir rinko drabužius, drobes lovų paklodes, veltinius, maistą — mėsą, duoną, miltus, pieną, pjovė avis ir kiaules. . . Ir viską krovė į vežimus. Pabaigę plėšti, padegė šias sodybas: Petro Svirsko, Miko Ilkevičiaus, Edvardo Sakevičiaus, Juozo Grinkevičiaus ir Jono Gaidžio. Nuo šių užsidegė ir kitos sodybos.
Žuvusių nebuvo kur pašarvoti — pirkios pelenais pavirtusios. Buvo šarvojami išlikusiose pirkiose po du, po tris.
Po kelių dienų musteikiečiai, kurių dabar liko veik vienos moterys ir vaikai lydėjo savuosius į Kabelius — laidoti. Išsidriekė ilga graudi procesija. Per rugių lauką, per vasarojų plaukė keturiolika karstų. . . Raudos siekė gretimus kaimus — Ašašninkų ir Margionių. Prie bažnyčios pasitiko kun. Nikodemas Pakalka, Marcinkonių klebonas. Kabeliai jau neturėjo savojo klebono — kun. Pr. Čeglys neseniai buvo miręs. Mažoj bažnytėlėj suguldė visus ant žemės — vieni karstai pripildė pusę Dievo namų.
Netrukus miške buvo rastas dar vienas musteikietis išsukiotomis rankomis — sušaudyto Martyno Averkos sūnus Kostas (38 m.). Jo sūnelis tądien ganė miške avis ir pasakojo, kad nepažįstami dėdės klausė: „Kur tavo tėvas?". .
Žuvusių kapeliai jau baigia žole apaugti, laikas užgydo visas žaizdas, bet niekas ir šiandien negali pasakyti, kuo nusikalto šie taikūs žmonės, mylėję taikę ir darbe, gimtą žemę ir savo tikėjimą. Tyli apie juos šiandien istorija, tik dar likę artimieji prisimena ir kasmet birželio 24 dieną susirenka į Kabelių bažnyčią. . .
P. Alksnis
***
