Kauno medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas doc. A.Leonavičius 1983 vasario 11 d. "Kauno tiesoje" rašo, jog "...Religijos esmė ir egzistavimas nesuderinami nei su brandaus socializmo sąlygomis, nei su socialistiniu gyvenimo būdu."
Įdomu, kokiam "gyvenimo būdui" parašyta TSRS Konstitucija, kur 52 str. parašyta, kad "kiekvienas TSRS pilietis turi teisę išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios"?.. Ar doc. A.Leonavičius čia išreiškė oficialią Kremliaus valdovų, ar savo subjektyvinę nuomonę? Ar jis taip kalba iš didžiulės neapykantos religijai ir tikintiesieme, ar, paprasčiausiai, "dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto"?..
Dar labiau nustebęs A.Leonavičius, jog "tebėra religingų žmonių tarp aukštos kvalifikacijos specialistų." Jam keista, kad "...išsimokslinę žmonės, studijavę ne vien gamtos, technikos, visuomenės mokslus, bet ir mokslinio ateizmo pagrindus, idealistiškai aiškina visuomenės gyvenimo reiškinius". Matyt, mokslinio ateizmo argumentai nelabai argumentuoti, kad net saviems nebepajėgia įrodyti religijos žalos. Todėl A.Leonavičius toliau skundžiasi, kad "... dar per anksti į religiją nekreipti dėmesio, neteisinga manyti, kad vien socialinė raida, vien mokslo pažanga savaime panaikinę religiją".
A.Leonavičius, matyt, norėtų kitokiais būdais ir priemonėmis sugriauti religiją, nes aiškins, kad "ateistinio auklėjimo paskirtis -ruošti studentą gyvenimui, išmokyti jį būti ne abejingu, pasyviu stebėtoju, o aktyviu kovotoju"; turėtume visuomeninėje veikloje diferencijuoti, kur ateistas-kovingas bedievis, o kur vien netikintis žmogus. Kažin ar ne tų kovingųjų ateistų veiksmingi metodai,- tai apiplėšti ir nužudyti kunigai, išniekintos bažnyčios, "kiaulių marai" Šiluvos atlaidų metu, kryžių bei Pasruojės Panų kalno nusiaubimai ir daugybė panašių represinių aktų?
Tačiau kaip išugdyti tuos kovingus ateistus, jeigu, pasak A.Leonavičiaus, dar daug studentų yra religingi, nemaža dalis dar švenčia religines šventes, o visuomeninėje veikloje galėtų dalyvauti dar 78,4% dabar dar nelabai aktyvių studentų, kurie yra nusivylę visuomenine veikla.
Taigi, matome, kad religija, tai ne vien tamsių, gyvenimo užguitų, prietaringų žmonių reikalas. Dabartiniai jaunieji mokslininkai ir studentai jau socialistinio gyvenimo būdo produktas. Jiems negalima primesti buržuazinės praeities poveikio, nes jie nuo lopšelių-darželių ligi aukštųjų mokyklų auklėti marksistiškai leninistine ateizmo dvasia.
Prisipažinkite, draugai ateistai, kad jūsų visi "moksliniai izmai" - seniai susibankrutavę, kad peršate ir ginate seniai jau sukritikuotas- ir paties gyvenimo atmestas tiesas. Šiandieninis dorasis jaunimas ir pats sugeba atskirti tikrąją tiesą nuo jūsų rimbu brukamos tiesos, draudimą žudyti negimusią gyvybę nuo jūsų "šeimos planavimo”, blaivybės veiklą nuo jūsų popierinių priemonių prieš alkoholizmą, tvirtą ir padorią šeimą nuo "vienišų motinų" privilegijuotos padėties.
Iš vienos pusės skelbiama -"Žmogus žmogui - bičiulis, draugas, brolis", iš kitos - neapykanta ne tik priešui, bet ir kitaip galvojančiam; skelbiama "Viskas žmogui, viskas žmogaus gerovei",o paneigiamos tam žmogui net pagrindinės teisės, net labdaringa veikla!..
Tai kaip visa tai pavadinti: demokratija ar diskriminacija?
A. VIRŽINIS