Visi, kas tik bando pasakyti teisingesnį žodį, kas į viešumą iškelia smurto ir sauvalės faktus ar mėgina ginti žmogaus teises, apšaukiami šmeižikais, ekstremistais, net užsienio agentais.
Parsidavėlių etiketė segama ne tik mūsų išeiviams, laisvame pasaulyje ginantiems Lietuvos laisvės bylą, bet ir čia gyvenantiems drąsiems vyrams ir moterims, drįsusioms pasipriešinti sauvaliautojams, įstatymų laužytojams, žmogaus teisių pažeidėjams.
Tačiau iš tikrųjų viskas yra kaip tik atvirkščiai. Tikrieji lietuvių tautos išdavikai ir svetimos imperialistinės valstybės agentai yra tie, kurie šiandien, tautai taip sunkiomis sąlygomis kovojant gyvybinę kovą, vykdo visus okupanto nurodymus, paklusniai talkininkauja visiems jo sumanymams, šmeižia Lietuvos praeitį, prievarta bruka svetimą ideologiją, luošina jaunimą. Ir tai daro ne tiek iš įsitikinimo, kiek už okupanto rublį. Už Judo grašius liejasi šmeižtų srautas ant Lietuvos Bažnyčios, niekinama praeitis, iškraipomi istoriniai faktai, garbinami "išvaduotojai" , persekiojami kunigai ir tikintieji, griaunami kryžiai, kurstomas nepasitikėjimas žmonėmis.
Kiek mokytojų šiandien negali nerimti, pamatę vaiką nueinant į bažnyčią, kiek žurnalistėlių įvairiose redakcijose laisto rašalą bandydami balta paversti juodu, o juodą baltu! Kiek paskaitininkų prievarta bruka svetimą ideologiją! Ir vis dažniausiai dėl rublio, dėl karjeros, geresnės vietos ar vardo. Net rašytojai ir poetai neišvengia pareigos pasmilkyti prie naujų dievukų aukuro.
(O kai kurie net didesnę savo kūrybos dalį paverčia tik šiuo smilkymu. Tai pats patikimiausias būdas užtikrinti greitą knygos pasirodymą, "aukštą" įvertinimą, gerus honorarus). Retas mokslinis straipsnis neturi tuščių ritualinių sakinių apie tarybinio mokslo suklestėjimą, tik dabar susidariusias sąlygas vystytis tai ar kitai mokslo šakai, partijos ir vyriausybės rūpinimąsi kultūra ir t.t. Visur linkčiojama, pataikaujama, meluojama, klaidinama. Ir visa tai galima vadinti tarnavimu savo tautai, savo liaudžiai, nacionalinei kultūrai?! O tie, kurie bando prieš visa tai kovoti, prie šintis švenčiausių žmogaus teisių neigėjams ir tautos kultūros vertybių žalotojams, vadinami atsilikėliais, šmeižikais ir imperialistų agentais.
Bolševikams juk įprasta viską versti aukštyn kojom. Jei okupaciją jie gali vadinti išlaisvinimu, prievartinį valstiečių įbaudžiavinimą savanorišku stojimu į kolūkius, beatodairišką ginklavimąsi ir brovimąsi į svetimus kraštus kova už taiką, jei gali net kruviniausių savo darbų išsiginti ir aukas vadinti žudikais, tai nieko jiems nereiškia parsidavėliais ir agentais pavadinti visus tuos, kuria iš tikrųjų nenori parsiduoti jiems patiems.
Aničas, Balsys, Laurinčiukas ir bet kuris kitas dabartinės rusiškos religijos apaštalas, kaltinantis savo teises beginančius
tikinčiuosius ar besisielojančius savo tautos ateitimi išeivius, yra tik pilstytojai iš tuščio į kiaurą, palyginus su tais, kurie ateina praktiškai vykdyti jų skelbiamų idėjų. Šalia nesiliaujančios, įkyrėjusios ir todėl mažą, palyginus, poveikį tedarančios propagandos stovi kitas, didelis ir galingas, nauja, net užsienine technika aprūpintas milžiniiškas saugumo aparatas. Jis veikia ne tik su tiesioginiais savo darbuotojais ir agentais, bei ir su jam pavaldžiais teismais, kalėjimais, net psichiatrinėmis ligoninėmis. Ši mašina veikia irgi be paliovos ir be sutrikimų. Ko neįstengia padaryti Pečiūra, Aničas, Balsys ar kiti "ideologai" savo plunksna ar liežuviu. ko nepalaužia Anilionis ar vykdomųjų komitetų pirmininkai administracinėmis priemonėmis, tą užbaigia saugumas "veiksmingesnėmis" priemonėmis. Saugumo rankose pačios "įtikinamiausios" propagandos ir agitacijos priemonės. Tai patikimiausias komunistinės ideologijos ramstis. Be šių priemonių, kaip supuvęs grybas susmuktų ne tik visa ideologija, politinė-moralinė partijos ir liaudies vienybė, tautų " draugystės", bet ir pati tarybinė santvarka. Kaip komunizmą plėsti pasauliniu mastu patikimiausia priemonė yra tarybiniai tankai ir raketos, taip viduje jį palaikyti - didžiulis ir visa apimantis saugumo aparatas. Šis aparatas triuškins ir mūsų tautą. Ką "ideologinio fronto" darbuotojai tik nori padaryti, bet neįstengia, ką jie tik pradeda, tą šis aparatas užbaigia. Po paskaitininkų ir žurnalistų ateina saugumo darbuotojai ir "ima jautį už ragų"...
Gaila, bet ir šiam darbui atsiranda talkininkų ir padėjėjų. Tai Judo kruvinų grašių vargai. Tai patys tikriausi užsienio agentai-vienos iš kruviniausių agentūrų agentai.
V. SILVYS