O Viešpatie, sugrįžtu pas Tave,
Tamsioj nakty paklydus.
Priglausk kaip tikrą dukrą vėl mane,
Skaudžias žaizdas išgydęs.
Priimk atgal, o Viešpatie brangus,
Leisk su Tavimi sueiti.
Aš žemėj palieku visus draugus -
Tavy turiu tik viltį.
Juk Tu žinai, kad laimė tarp žiedų...
Širdy man buvo gera, gera...
Bet melas išvogė man daug turtų,
Įpiršęs nuodingąjį nektarą.
Jis nunešė kryželį paslapčia,
Man nuo širdies pavogęs.
Joja ir kūdikio karšta malda
Paliko be pastogės.
Gyvenimas atrodo tuštuma,
Lyg tamsi juoda naktis...
Vėl netikėtai palietei mane
Malonės savo spinduliu.
Dabar vėl grįžau, Dieve, pas Tave,
Tamsioj nakty paklydus,-
Priglausk kaip tikrą dukrą vėl mane,
Skaudžias žaizdas išgydęs.
Pastaba. Šį eilėraštį improvizavo S.NĖRIS prieš mirtį. Jį užrašė ją slaugiusi medicinos sesuo, nes pati poetė jau nepajėgė rašyti.