Seniau tarybinio leidimo knygą į Vakarų kraštus galėjai pasiusti laisvai iš bet kurio pašto. Tiesa, niekas nelaidavo, kad, nors ir registruota, banderolė nueis. Be to, ne kiekviename pašte atsirasdavo pakenčiamesnio popieriaus banderolei įvynioti. Bet galėjai turėti ir savo.
Dabar jau antri metai siuntimui į užsienį tokia tvarka: turi gauti leidimą. Leidimus duoda Kultūros ministerija Vilniuje. Viršininkas tam reikalui sėdi ne ministerijoje, o Gorkio gatvėj 49. mažame kambarėly kieme. Nėra jokios iškabos, jokio skelbimo. Turi lyg uoste suuosti.
Sulaukęs savo eilės (norinčių siųsti vis dėlto atsiranda), parodai knygas. Jeigu jos leistinos (yra ir neleistinų), rašo leidimą: siuntėjo vardas, pavardė, adresas. Lygiai ir adresato vardas, pavardė, adresas, knygos pavadinimas. Iš karto galima siųsti tris knygas, vis tiek ar visos jos siunčiamos vienam asmeniui, ar ne vienam. Jei norėsi pasiųsti daugiau, ateisi ar atvažiuosi leidimo kitą kartą. Leidimas būtinas aliai leidinėliui, kelių ar keliolikos puslapių žurnaliukui ir atvirukų rinkinėliui.
Su išrašytuoju leidimu eini taupomąją kasą ir, vėl atstovėjęs eilėje, sumoki muitą, 100% knygos vertės. Tuomet su abiem popieriais (leidimu ir kvitu) eini į Vilniaus centrinį paštą. Ten, jei reikia, sulaukęs eilės, atiduodi leidimus, knygą įpakuoja ir paima siuntimo mokestį, kuris kartais prašoka knygos kainą. Taigi ir su leidimu į užsienį siunčiamoji knyga pabrangsta trigubai. Ir niekas negarantuoja, kad adresatas ją gaus.
Kam reikia šios biurokratijos ir popieriaus eikvojimo, ne mums spręsti. Turbūt laisvė suderinama su "tvarka" ir iš to dar gaunama pelno. Siuntimo laisvė yra, bet siunčiama turi būti "tvarkingai", apėjus visus kryžiaus kelius ir valstybei sumokėjus muitą.
Autorius ir vertėjas, nors leidimo privalo, bet nuo muito mokesčio atleidžiamas.
Tarybiškai propagandinės knygos svetimomis kalbomis siunčiamов be leidimo.
T. ŽOLYS
REDAKCIJOS PASTABA, Labai apgailestaujame, kad, nesąžiningo asmens suklaidinti, "Aušros" 39 nr. publikavome eilėraštį "Sugrįžimas" kaip S. Nėries priešmirtinį kūrinį. Paaiškėjo, kad tikrasis minėto eilėraščio autorius yra Antanas Valantinas. Eilėraštis buvo išspausdintas "Pranciškonų pasaulyje" 1936 m. 4. nr.