ŠAUKSMAS Į TAUTA
Alkoholizmas traukia mūsų tautą vis į didesnį dvasinį ir medžiaginį skurdą ir kančias. Dėl neblaivumo tauta netenka daug gyvybių, didėja ligonių skaičius, gausėja invalidų eilės. Vis plečiamas ligoninių tinklas alkoholikams gydyti. Masiniai šeimų išsiskyrimai. Gimdomi nepilnaverčiai kūdikiai. Visa tai stumia tautą į išsigimimą. Viso to akivaizdoje mes negalime nieko neveikti. Kitaip būtume kalti prieš sąžinę, prieš ateinančias kartas, kurios mus kaip nevykėlius pasmerktų už nesirūpinimą tautos egzistencija.
Nors paskutiniųjų metų blaivinimo pastangos buvo neorganizuotos, be plano ir ne visur pasireiškė, vis tik kova prieš alkoholizmą pradėta. Laikas įsakmiai ragina - nevėluokime, nes didelis pavojus visko netekti. Tad visi vieningai ir vienu planu tęskime tautos blaivinimo darbą. Gana jau išsisukinėjimą, beviltiškumo, vergiško verkšlenimo, bailumo, kad nieko negalima padaryti. Dievas sunkesniuose laikuose duoda ir didesnių malonių. Tik mums reikia veikti. Apatija ir neryžtingumas nieko neduos.
Todėl mes buriamės į Blaivybės sąjūdį. Jis neturi jokio politinio aspekto, jisai ne organizacija, o tik nuoširdus humanizmas ir krikščioniška meilė gelbėti ir gelbėtis nuo alkoholizmo. Sąjūdžio dalyviai pasiryžę, nepaisydami pajuokų, neapykantos, spaudimo, net kentėjimų, skleisti ir kitiems pagelbėti skleisti blaivybės šviesą.
Popiežius Jonas Povilas II 1983 m. balandžio 22 d., kalbėdamas Lietuvos vyskupams, laimino, pagyrė, kad pradėta kova prieš alkoholizmą. Mes tęsime tą kovą iki pergalės. Maži, silpni esam, bet Dievo vardu eisime milžinų žingsniu. Tad šaukiame visų pirma trokštantį tiesos ir gėrio jaunimą ir visus kitus įsijungti į blaivybės darbą, kartu į pilnavertį gyvenimą. Blaivybės sąjūdžio dalyviai
1984 - Šv. Kazimiero Jubiliejiniai Metai.
BROLIAI KUNIGAI!
Daug žmonių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų, vargsta ar žūva alkoholizmo vergijoje. Alkoholizmo žala pakankamai aiški.
Yra kunigų, kurie nuoširdžiai, kiek galėdami, skelbia tautai abstinencijos-blaivybės reikalingumą ir savo pavyzdžiu bei darbu remia. Bet yra ir tokių, kurie tuo reikalu nieko nedaro, net praktiškai girtavimą palaiko. Tai rodo Lietuvos katalikų atsišaukimas, kuriuo Lietuvos katalikai 1977 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į Lietuvos vyskupus prašydami, kad iš klebonijų būtų pašalintas alkoholis, kad vaišės būtų ruošiamos blaivios. Taip pat katalikai pasauliečiai, kreipdamiesi į vysk. L. Povilonį 1983 m. išreiškė prašymą, kad kunigai labiau stengtųsi palaikyti abstinencijos-blaivybės reikalą. Pats popiežius Jonas Povilas II, pagirdamas 1983 m. Lietuvoje pradėtą blaivinimo darbą, išreiškė norą, kad jis būtų tęsiamas.
Mes, išgyvendami savo atsakomybę už mums pavestųjų sielas, suprasdami, kad vaišinimosi alkoholiniais gėrimais papročiai veda į girtavimą, o girtavimas į alkoholizmą, žinodami, kad kunigas, kaip dvasinio gyvenimo vadovas, privalo eiti priekyje tų, kuriems vadovauja, visam laikui turime ryžtis:
1. Nenaudoti ir nevaišinti aplankančių ar svečių svaiginančiais gėrimais (bent stipriais).
2. Įtikinančiai prašyti tikinčiuosius, kad nenaudotų svaigalų per šermenis, laidojimus, mirusių minėjime.
3. Skatinti besituokiančius, krikštijančius, kad savo svečių nevaišintų svaiginančiais gėrimais (bent stipriais).
4. Mūsų galimybių ribose palaikyti žmonėse abstinencijos- blaivybės dvasią.
5. Stebėti daromų pastangų pasėkas ir dalintis patyrimu.
6. Savaitėje vienos dienos brevijoriaus maldas skirti blaivybės intencija.
Maloniai kviečiame brolius kunigus prisidėti prie šios blaivinimo ir atgailos iniciatyvos, o gerbiamus vyskupus ir vyskupijų valdytojus nuoširdžiai prašome išreikšti pritarimą ir suteikti palaiminimą.
Sąjūdžio dalyviai kunigai
1984.V.31 - Šv. Kazimiero Jubiliejiniais Metais.
LIETUVOS VYSKUPAMS IR VYSKUPIJŲ VALDYTOJAMS
1980-ieji metai buvo garsinami Blaivybės metais. Tuo buvo pradėta nuoširdžiai rūpintis mūsų gyvenimo sublaivinimu.
Aišku, negalima pradėjus darbą sustoti ar žvalgytis atgal, o reikia būtinai ji tęsti toliau. Kad blaivinimo pastangos būtų vieningos ir sėkmingai augtų, maloniai prašome Ekscelencijas Vyskupus ir vyskupijų Valdytojus patvirtinti blaivininkų sąjūdžio (ar brolijos) mūsų siunčiamus nuostatus, arba suformuluoti kitus, kad turėtume gaires tautos blaivinimui.
Pasirašė Sąjūdžio iniciatoriai ir rėmėjai.
1984.V.31 - Šv. Kazimiero Jubiliejiniai Metei.
BLAIVYBĖS SĄVOKA IR APIMTIS
Blaivybė yra saugojimasis bet kokio apsvaigimo alkoholiu. Blaivybė pasitarnauja kūno sveikatai ir saugo žmogų nuo sunkios persigėrimo nuodėmės.
Blaivybę galima skirstyti į tris rūšis: abstinenciją, nenaudojimą stiprių spirituotų gėrimų ir išgėrimų normavimą.
Iš čia seka trejopo laipsnio blaivininkai:
1. Abstinentai tai tie, kurie ryžtasi nevartoti jokių svaiginančių gėrimų. Reikia būti abstinentais vaikams iki 16 metų, moterims, laukiančioms ir maitinančioms kūdikius, žmonėms, siekiantiems tobulesnio gyvenimo, taip pat alkoholikams, kurie gydosi nuo alkoholizmo.
Abstinencijos nelaužo, kurie alkoholį naudoja kaip gydomąją priemonę (vaistus).
2. Tikrieji blaivininkai tai tie, kurie ryžtasi nevartoti spirituotų gėrimų (degtinės gaminių, konjakų, likerių, spirituotų vynų), tačiau leidžia sau išgerti ne dažnai ir ne po daug natūralaus alaus ir nespirituotų vynų.
Tie blaivininkai remiasi popiežiaus Pijaus IX bule ir vysk. M. Valančiaus statutu. Tai vidurio kelias, kuris užlaiko vaišingumą ir apsaugo nuo pasigėrimo.
Prie vysk. Valančiaus tą blaivybę turėjo užlaikyti visi blaivininkai. Šiandien pritiktų ta blaivybė dvasininkams, mokytojams, vadovams, jaunimui, moterims.
3. Nuosaikieji blaivininkai tai tie, kuriems leidžiame visi gėrimai vartoti, bet ne po daug, retai ir reikale, vengiant bet kokio apsvaigimo.
Trukmės atžvilgiu abstinentei ir tikrieji blaivininkai gali pasiryžti visam amžiui arba terminuotai, o nuosaikieji tiktai visam amžiui.
Tikrieji ir nuosaikieji blaivininkai neprisideda prie sudėtinių išgėrimą (skladkų).
SĄJŪDŽIO VADOVYBĖ
Nors blaivybės sąjūdis nėra organizacija, bet pirmon eilėn jam vadovauti turi Bažnyčios atstovai, nes girtavimas nesuderinamas su sielos išganymu. Tai aiškiai pabrėžia apaštalas Povilas I.Kor.6,10. Blaivybės skelbimas yra evangelizacijos dalis. Blaivybės eigą tikrina dvasinė vadovybė.
SIEKIAI IR PRIEMONĖS
Blaivybės sąjūdis siekia sublaivinti tautą, suteikti jai pilnesnį dorovinį gyvenimą ir iš jo kylantį džiaugsmą.
Sąjūdis stengiasi palaikyti geras krikščioniškas tradicijas ir išsilaisvinti iš blogų girtavimo įpročių. Todėl blaivina krikšto, jungtuvių vaišes, mirusių budynes, gedulingus pietus.
Nevartoja alkoholio darbo metu. Kad blaivininkai ištvertų ir sėkmingai siektų tų tikslų, jie stengiasi būti pavyzdingais katalikais sekmadieniais ir šventėmis lankyti bažnyčią, kas 1-3 mėnesius eiti išpažinties, pagal galimybę už blaivybę kalbėti rožančiaus maldą.
PRIĖMIMAS Į BLAIVININKŲ GRETAS
Kiekvienas geros valios katalikes gali būti priimamas į blaivybės sąjūdį. Priima dvasininkei ar jų įgalioti pasauliečiai. Reikia stengtis įsijungti į blaivybę jaunose dienose - nuo 9- 12 metų. (Kai kur priimami Pirmosios Komunijos dieną). Jei leidžia aplinkybės, reikia užsirašyti į Blaivybės knygą ir padaryti pažadą negerti. Pažadas gali būti viešas (kunigui prie altoriaus priimant) ir privatus, individualus. Kartais užtenka duoti žodį, kad negersi ir pasivesti Švč. M.Marijos globai, sukalbant "Sveika, Marija" maldą.
Pažado tekstai gali būti tokie:
1. Pasižadu visai negerti alkoholinių gėrimų ir stengsiuosi skatinti prie blaivybės kitus. Tai derysiu savo ir kitų sielų skaidrinimui bei tėvynės gerovei. Tepadeda man Visagalis Dievas ir tegloboja Švč. M. Marija. "Sveika, Marija"...
2. Pasižadu negerti stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės gaminių, spirituotų vynų), silpnesnius (alų, natūralų vyną) vartoti saikingai ir nedažnai. Skatinsiu ir kitus prie blaivybės mūsų pačių, šeimų ir tėvynės gerovei. Tepadeda man...
3. Pasižadu visą amžių tik retai, nedaug ir reikale tevartoti alkoholinius gėrimus ir neprisidėti prie sudėtinių išgėrimų.
Tepadeda man...
Nepraktikuojantiems katalikams ir netikintiems, jei norėtų užsirašyti į blaivybę, užtenka pažado.
Tinka įsijungiantiems į blaivybę įteikti nors paveiksliuką su pažado žodžiais.
Jei blaivininkas pradeda girtauti ir nesistengia pasitaisyti, jis, perspėjus, išbraukiamas iš Blaivybės knygos.
BLAIVYBĖS ŠVENTĖS IR BLAIVININKŲ PAGERBIMAS
Blaivininkai švenčia metuose du kartus blaivybės šventes. Tiktų jas švęsti: Švč. M.Marijos Nekalto Prasidėjimo šventėje ir šv.Kazimiero dieną ar pirmą kovo mėn. sekmadienį. Blaivybės skleidėjus ir blaivininkus dera pagerbti jų vestuvėse, naujagimių krikštynose ir laidotuvėse.
Malda
Viešpatie, į Tave kaip vaikas į Tėvą, šaukiuosi - padėk, kad būčiau blaivus kaip šv.Kazimieras, kad aš, mano namų židinys ir mano tauta neįžeistų Tavęs ir nekentėtų dėl girtavimo.
Švč.M.Marija, Gailestingumo Motina, globok ir vesk mus blaivybės keliu. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.