(Lietuviškas variantas)
Skiriama kun. ROKUI PUZONUI (Kun. Rokas ir dvi jo seserys yra gimę Sibiro tremtyje)
Grįžta pilni ešelonai,
Suka į vakarus kelias...
- Šitaip gėlyte, tironai,
Iš po jos pado kelias!
Grįžtančių dainos pribrendo
Dešimtim ilgesio metų.
Stelbia "Lietuva brangi"
Nykų dundėjimą ratų...
O iš vagono galinio,
Kur vien jaunimas mūsų,
Atneša vėjas galingą
"Lietuvą gražią be rusų"...
Iš vystyklų prie krūtinės
Dairos dvi klausiančios akys.
Grįžta jie, Sibire gimę,
Tėviškėn, jos dar nematę...
Grįžta kaip šventosios ugnys
Didžio Šeštadienio naktį,
Kaip jų neužvertė pusnys?!
Kas dengė delnu jų dagtį?
Viešpatie, jūrą praskyręs,
Kaip mes suprantame Žydus..
"Stoj, streliatj būdu! - ausyse...
Nelaisvės jau peržengtos ribos!..
Trinksi liūdnos patrankos -
Kremlius tirono štai verkia...
Bet nebegyvos jau rankos,
Katorgai kūdikius smerkę!
Kas ten išdrįsta kalbėti,
Kad iš mirties nesikelsim?!
Savo kančiom iškentėtom
Kapo mes dangtį pakelsim!
Šachtų juodų Karagandoj,
Miško kirtimų Irkutske
Antkapiai, girdite, skeldi!
Girdite? Laikas pabusti!
Tildo tremtinių dejonę
Grįžtančio traukinio ratai -
Saulę Tėvynės malonią
Laisvės gėlė jau mato!
Gieda vagone jaunimas -
Didina garvežio spartą...
Senas, paliegęs kaimynas
Pusbalsiu bando pritarti:
"Lietuva mūsų Tėvyne!.."
Nori daina pasiguosti,
Bet džiovininko krūtinė
Čia pat kraujais užsikosti...
Ant šiltos motinos kelių
Gelsvų plaukų aureolės
Gaubiamos melsvas akelės
Laimina grįžtančius brolius..
Pro užmirštų faraonų
Griūvančius biustus jie grįžta...
Ką jie mums parveža, žmonės? -
Dvasios skeveldras, ar ryžtą?
1985.V.3.