RUOŠIAMAS TEISMINIS SUSIDOROJIMAS SU ALGIRDU PATACKU
1986 m. gegužės 22 d. Valstybės saugumo komiteto darbuotojai kartu su savo parankiniais taip vadinamais kviestiniais - padarė eilę kratų Kauno m. ir Kauno raj. katalikų butuose. Kratos buvo vykdomos tariamai tiriant bylą Nr. 08-... -86 dėl "šmeižtiškos literatūros gaminimo ir platinimo Vilkaviškio mieste", o tikrumoje, kaip vėliau paaiškėjo, norint sudaryti bylą katalikų veikėjams Kaune. Prokuroro sankcija kratoms vykdyti buvo duota 1986 m. gegužės 20 d. (pasirašė Novikovas).
Kratyti buvo sekantys katalikų atstovai, daugiausia kauniečiai (kratyto ar tardyto asmens gyvenamoji vieta nenurodyta, jei jis gyvena Kaune).
1. PATACKAS Algirdas, inžinierius. Kratą darė Saugumo komiteto tardymo skyriaus vyr. tardytojas majoras Rainys kartu su kitais 3 saugumiečiais (kratoje taip pat dalyvavo "kviestiniai" Dzenis Gintaras, gyv. Kaune, Vytenio g. 12-54, ir Kumstis Artūras, gyv. Kaune, TSRS 50-mečio pr.,41-29). Krata tęsėsi nuo 7 val. 40 min. iki 10 val. 50 min. Paimta daug religinės ir tautinės, istorinės ir kitokios literatūros: J.Cicėno "Paskutinė auka", brošiūra "Kunigui Ambraziejui Jakavoniui", straipsnis-laiškas vyskupams "Krikščionybė ir skaistybė" (5 egz.), keletas vieno lapo apimties bukletų "Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui", straipsnių rinkinys "ETHOS - baltų kultūra ir savimonė", mašinėle atspausdinti K. Bradūno eilėraščiai, rankraštis "Lietuvos krikštas kaip esminis baltų istorijos posūkis", istorinių šaltinių-vertimų iš lotynų kalbos ir kitų kalbų rinkinys "Kultūra ir civilizacija (I t.), savilaidinė knyga "Seinų-Suvalkų kraštas", Lietuvos žemėlapis, kino juosta, 7 magnetofoninės juostos ir kasetės, gyd. Pov. Butkevičiaus, J.Bieliauskienės nuotraukos, pal.Mykolo Giedraičio paveikslinė nuotrauka, didelis medinis senas kryžius (darytas amžiaus pradžioje žymaus liaudies skulptoriaus V.Svirskio). Po kratos Patackas Algirdas nuvežtas į saugumą ir tardytas 9 val.
2. PATACKAS Antanas, buvęs žemės ūkio akademijos docentas. Kratą darė Vilniaus saugumo komiteto darbuotojai plk. Česnavičius ir papulk. Pilelis su trimis kitais saugumiečiais. Dalyvavo dar du "kviestiniai". Krata tęsėsi 6 val. Paimta per 40 objektų, tarp jų savilaidinė literatūra: "Birštono- prelato K.Olšausko byla", "Kunigas Ambraziejus Jakavonis, 1886-1986 (3 egz.), "Motiejus Gustaitis", "Seinų-Suvalkų kraštas", "Palaimintasis Mykolas Giedraitis, 1485-1985", "Vyskupas Mečislovas Reinys" įvairūs užrašai, ranka ir mašinėle rašyti, kišeninis kalendorius 1984 m. su užrašais, daug fotonuotraukų, rašomoji mašinėlė. Pas Patacką Antaną krata daroma antrą kartą. Pirmą kartą buvo kratytas 1977 m. balandžio mėn po to, kai 1976 m. jis buvo atleistas iš darbo už tai, kad Baltarusijos TSR lietuviams padėjo išlaikyti jų tėvų kalbą. Po kratos (dabartinės) nuvežtas į saugumą buvo tardomas apie leidinius "Kun. Ambrasiejus Jakavonis", "Atskirtoji Lietuva" (kuriuos, saugumiečių tvirtinimu, galėjo parašyti Antanas Patackas) ir ryšius su Baltarusijos lietuviais.
3. MARTINAITIS Paulius, inžinierius. Kratai vadovavo saugumo komiteto leit. Nalivaika, dalyvavo pulk. Aleinikovas ir dar du saugumiečiai su dviem "kviestiniais". Krata tęsėsi 3 val. Paimta "Atskirtoji Lietuva" (I d.) ir "Lietuvos nepriklausomybės likvidavimas". Garaže rastas dauginimo aparatas (neveikiantis) labai pradžiugino saugumiečius. Po kratos saugume buvo tardomas apie dauginimo aparatą, paimtą savilaidinę literatūrą.
4. KIMBRYS Petras, menotyrininkas. Kratą darė vyr.leit. Stepučinskas ir dar 3 saugumiečiai, dalyvaujant dviem "kviestiniams". Krata tęsėsi 4 val. Paimta savilaidinė literatūra, tame tarpe "Lietuvių kalbos istorija"(2 egz.), "Atskirtoji Lietuva" (I ir II dalys), "Bjauriosios žąsys" (rusų k.), užsienyje leista literatūra, tame tarpe filosofo A.Maceinos veikalai "Niekšybės paslaptis" (2 egz.,mašinėle spausdinta ir dauginta), "Esminiai dabarties klausimai", "Asmuo ir istorija", A. Solženicyno knyga "Gulago salynas" (nežinia kaip patekusi į P.Kimbrio butą per kratą, nes jis pats apie ją sužinojo tik atradus ją), nepriklausomybės laikais išleista A.Šapokos "Lietuvos istorija", kun. Gutausko "Didžiųjų bendrijos tėvų mintys", Br. Kviklio daugiatomio veikalo "Lietuvos bažnyčios" 3 t. "Kauno vyskupija", Romo Kalantos fotografija, magnetofoninės kasetės, užrašų knygutės (3 vnt.) ir kita.
5. ŠIUGŽDA Edvardas, inžinierius. Kratai vadovavo vyr.leit. Grudzinskas, dalyvavo dar trys neprisistatę saugumiečiai, taip pat "kviestinis" S.Čiupaila (nestatutinis saugumo darbuotojas, oficialiai dirbantis Kauno m. Lenino raj. Komjaunimo komiteto įskaitos sektoriaus vedėju; jo "darbas" ten susideda iš popieriukų komjaunuolių kortelių -kilnojimo). Krata tęsėsi 6,5 val. Išvartytos visos knygos, žurnalai, sąsiuviniai, nuotraukos, daiktai. Paimta: "Kun. Ambrasiejus Jakavonis, 1886-1986", katekizmas "Dievas ir žmogus" (išleista Romoje 1952 m.).( Šį katekizmą paimti nurodė "kviestinis" Čiupaila, nors prieš tai atvykę trys aukštesnio rango saugumiečiai buvo nurodę katekizmo neimti), Br. Kviklio daugiatomio veikalo "Lietuvos bažnyčios" 4 t.-"Panevėžio vyskupija", 36 sąsiuviniai religinio veikalo (vertimas iš lenkų k.), 7 arkiv. Jurgio Matulevičiaus nuotraukos, TTG Komiteto nuotraukos ir kitos fotonuotraukos. Po kratos apie 6 val. tardytas saugume apie pažįstamus Vilkaviškyje (tame tarpe apie Kelmelių šeimą, pas kurią buvo daryta krata prieš mėnesį), draugus ar pažįstamus Kaune, kažkokius susirinkimus.
6. KELPŠA Saulius, gyv. Jonučiuose, Kauno raj. Paimta įvairi religinė literatūra, magnetofonas.
Be to, buvo padarytos kratos be prokuroro sankcijos. Šią egzekuciją patyrė:
7. RAMOŠKA Gytis, fotografas. Prieš tai jį ištardžius, padarytos kratos metu paimta daug fotonuotraukų, mikrofilmų, knygų, rankraščių.
8. URBONAITĖ Adelė, pensininkė. Kratą darė pulk.Aleinikovas ir dar kitas neprisistatęs saugumietis 23 d. (t.y. sekančią dieną po pagrindinių kratų). Paimta dvi rašomosios mašinėlės ir savilaidinė literatūra "Kun. Ambrasiejus Jakavonis" (2egz.), "Šaltinėlis" prie geležinkelio" (apie Alksnėnus) ir "Šv. Marijos apsireiškimai Jugoslavijoje", B. Paskalio "Mintys" (liet. vertimas), "Maldos mokykla", eilėraščiai ir kt. Po kratos buvo nuvežta į saugumą, buvo tardoma (tardytojas Aleinikovas) apie spausdinimą.
Kratyti,o po to nuvežti į saugumą asmenys po blankaus apklausinėjimo dėl ryšių su Vilkaviškio byla, ryšių, kurių nebuvo (išskyrus tai, kad Šiugžda Edv. pažįsta Kelmelių šeimą, nes dažnai važinėja į Vilkaviškį, kur gyvena jo tėvai), tardomieji šantažo keliu buvo verčiami prisipažinti kažkokius nusikaltimus: susirinkdavę, tardavęsi, kažką rašydavo, ruošdavę ir pan. Ypač buvo puolamas Alg. Patackas. Jau pirmosios apklausos metu jam buvo inkriminuota almanacho "Ethos" parengimas, "Vilties" redagavimas, bendradarbiavimas "Aušroje" ir kt.
Šalia įvairiausių kaltinimų, tardomiesiems buvo primetami įvairūs pasaulėžiūriniai ir religiniai klausimai, neužmirštant pabrėžti, kad religija neuždrausta, "galite tikėti, galite ne". Pavyzdžiui, buvo liečiama popiežiaus Jono Pauliaus II asmuo(("Ko jūs garbinate Jį, jis juk nori Lietuvą prie Lenkijos prijungti", "jis gi šitą gaivalą "Solidarumą" iškėlė į paviršių"), šv. Kazimieras ("Koks jis šventasis, jis gi, būdamas karaliumi (?!), nužudė 80 tūkstančių baudžiauninkų"). Saugumiečiai įtikinėjo, kad tardomieji susirinkę kalbėdavo, būk tai dabar naikinama kultūra, įrodinėjo, kad kunigai nesilaiko celibato, yra homoseksualistai, stoja į kunigus "dėl pinigėlių", kad kunigai-ekstremistai kiršina žmones, kiša supuvusius pagalius "mums" į ratus; pokerio kunigai laimino žudynes.
Pirmąją ir antrąją kratų dieną, o taip pat sekančiomis dienomis, be kratytųjų į saugumą buvo iškviesti arba atvežti ir ten tardyti sekantys žmonės:
9. ALIŠAUSKAS Vytas, filologas (V.22). Iš jo reikalauta nutraukti bet kokius ryšius su Algirdu Patacku, Algiu Saudargu, Petru Kimbriu.
10. SAUDARGAS Algis, matematikas (V.22). Tardė Meiliulis (apie 2 val.) apie Algirdą ir Antaną Patackus, savilaidinius leidinius "Atskirtoji Lietuva", "Ethosą", minėjo "Viltį", kažkokį laišką gyd.Pov. Butkevičiui.
11. SAUDARGAITĖ Aušra, tardyta V.23 apie 2 val. Klausinėjo apie Alg. Patacką, buvo primesta kad jos brolis Algis Saudargas jos bute organizavo kažkokius susirinkimus, minėjo dalyvavusiųjų pavardes.
12. RAIŽYTĖ Aldona, bažnyčios tarnautoja (V.23(?). Tardyta apie Saulių Kelpšą ir kt.(?)
13. ZIMKUS Rimantas, architektas (V.23). Tardytas apie P.Martinaitį, Alg. Patacką ir kt.
14. MATULIS Rimantas, filologas, gyv. Vilniuje, tardytas V.23. Tardė pulk. Baltinis ir Šiaudinis, apie 2,5 val. Klausinėta apie Alg. Patacką, P.Kimbrį,kitus asmenis. Saugumiečiai pateikė įvairiausių klausimų iš kur Alg. Patackas nupjovė kryžių, kas redaguoja "Aušrą" ir kt.
15. CIDZIKAS Petras, inžinierius, gyv. Vilniuje (V.23?) - apie Alg. Patacką (Kitomis žiniomis, P. Cidzikas tardytas nebuvo).
16. JUOZAITYTĖ Gaudenta, gydytoja, gyv. Vilniuje (V.23,o gal vėliau) -ką žinanti apie Alg. Patacką.
17. RUKŠA Vladas, skulptorius. (V.24 tardė Sujeta). Klausinėjo apie P.Kimbrį, Alg. Patacką ir kt. Tardymas įgaudavo grėsmingą charakterį, kai tardomasis tiesiog iššaukiančiai pareikšdavo protestą prieš tardytojo veiksmus.
18. URBONAITĖ Adelė (V.29). Ją tardė pakartotinai, neva dėl rašomųjų mašinėlių grąžinimo iškviesta. Tardė Aleinikovas, Pilelis.
Gegužės mėnesį buvo tardyti ir kiti asmenys net iš tolimesnių miestų.
X
Po "pirmojo turo" sekė antrasis apie birželio mėn. vidurį buvo tardyti šie asmenys:
19. PRAPIESTIS Juozas, inžinierius, gyv. Vilniuje. Tardytojas apgaule, pasakęs, kad kratos metu pas Alg. Patacką rastas jo ranka rašytas straipsnis, išgavo "prisipažinimą", kad tą straipsnį perdavė Alg. Patackui (su kuriuo jau nesimatė eilę metų).
20. KURKLINSKIENĖ, gydytoja. (Tardė Aleinikovas, VI.9). Klausinėjo ar pažįsta Alg. Patacką. Saugumietis teigė, būk tai jos bute vykdavo susirinkimai, paskaitos, kurias skaitė Alg. Patackas. Netgi ir jos duktė, būk tai, skaitė paskaitą apie lietuvių kalbą (?! Tai bent nusikaltimas!)
21. KURKLINSKAS Ramūnas. (Tardė Aleinikovas, VI.9). Tardė apie paskaitas, kurios būk tai vykdavo jo motinos bute.
22. MISIŪTĖ Adelė, inžinierė (VI.9). Tardytojas Aleinikovas reikalavo prisipažinti, kad ji dalyvavusi 1984 m. kažkokiame susirinkime, vykusiame Alg. Patacko bute K. Petrausko gatvėje. Kai tardomoji pasakė, kad Alg. Patacko nepažįsta ir jo bute niekada nebuvusi, saugumietis pradėjo šaukti, sakydamas, kad ir vėl neteks darbo, kaip anksčiau, po ano susirinkimo, ir aplamai Kaune nebus jai vietos (iš tikrųjų A.Misiūtė 1985 m. dėl neaiškių priežasčių buvo atleista iš darbo).
23. KUDIRKA Vladas, buvęs Žemės ūkio akademijos vyr. dėstytojas.
24. REKAŠIUS Arūnas.
25. VOLSKIS Vytautas, inžinierius (VI.18, tardė Pilelis). Klausinėjo apie Algirdą ir Antaną Patackus, Adelę Urbonaitę.
26. JANULIS Prutenis, Žemės ūkio akademijos dėstytojas. Jį klausinėjo apie P.Kimbrį, Alg. Patacką. Tardytojas šaukė, kad savo ryšiais su šiais asmenimis žeminąs tarybinio dėstytojo vardą...
27. BANEVIČIŪTĖ Jūratė, studentė, Kvotė Pilelis,ar ji parašė straipsnį apie kun. Alf. Svarinsko teismą, kam ji perdavė? 7 val. trukęs grubus tardymas išvargino merginą, ir ji pripažino, kad jos aprašymą apie minėtą teismą matė gyd. Pov. Butkevičius.
28. BUTKEVIČIŪTĖ Ramunė, gydytoja, gyv. Salake (VI.10, tardė Pilelis). Klausinėjo, ar pažįstanti Alg. Patacką. Atsakius, kad nepažįsta, saugumietis labai nervinosi, ką tardomoji kaip gydytoja pasakė, kad reikia laikytis ramiau, nes ji pas tardytoją pastebi progresuojantį tiką.
29. SIMUTIS Liudas, buvęs politkalinys. Tardyta apie jo "Atvirą laišką klierikams", ar pažįsta Alg. Patacką.
30. TERESIUS Adas, gyv. Garliavoje.
31. FEDERAVIČIENĖ Birutė, pensininkė. Teiravosi apie Antaną Patacką, jo ryšius su Baltarusijos lietuviais.
32. LAZAUSKAS Jonas-Algirdas, buvęs žemės ūkio akad. dėstytojas. Jo klausė apie Antaną Patacką.
33. JUSEVIČIUS Antanas, restauratorius.
34. LUKAUSKAS Kostas, darbininkas.
35. PETRUŠONIS Vytautas, architektas. Tardytas apie straipsnio, skirto M.K. Čiurlioniui, ("Kultūros barai", 1985, Nr.9) bendraautorių P.Kimbrį.
36. VAIVASIENĖ Dalija. Tardyta apie paskaitą, kurią jos bute, būk tai, skaitė Alg. Patackas, dalyvaujant 17 žmonių. Tardomoji atsakė, kad to negalėjo būti, nebent kai ji sirgo, ir jos brolis, turintis raktą nuo buto, įleido žmones. Išsiaiškinus, kad saugumiečiai Daliją sumaišė su Daiva, tardymas buvo nutrauktas.
37. Adys ...(pavardė nežinoma). Tardytojas teiravosi, kaip V. Svirskio kryžius patekęs į Alg.Patecko butą, ar tikrai Adys jį atgabeno ten.
Be minėtų asmenų, birželio mėn. buvo tardyti ir kiti. Visus tardomuosius kvotė daugiausia apie Patackus, ypač apie Algirdą.
Pats Algirdas Patackas buvo iškviestas į Vilnių pas tardytoją Pilelį birželio 23-24 d.d. Pilelis yra labai klastingas tardytojas. Jis dedasi geru, humanišku, pažada, kad "viskas bus gerai", tuo būdu sugebėdamas nežinantį saugumiečių klastos tardomąjį pagauti "ant meškerės". Toksai Pilelis pasirodė ir Algirdui Patackui, kuris, matyt, patikėjo saugumiečio humaniškumu. Paklaustas, ką gali pasakyti apie nelegalų leidinį "Lietuvos ateitis", Algirdas atsakė, kad kažką panašaus matęs pas gyd. Pov Butkevičių. Pilelis paedvejojęs tuoj puolė kaltinti Alg. Patacką "Lietuvos ateities" redagavimu, būk tai Jis rinko medžiagą į leidinį, be to, sudarė rinkinį "Ethos".
Liepos 29 d. į Vilnių buvo iškviesti abu Patackai-tėvas ir sūnus. Antaną Patacką tardė du saugumiečiai - Urbonas ir Nalivaika. Urbonas pagal rastus kratos metu duomenis stengėsi įrodyti, kad Patackas Antanas parašė ir su kitais padaugino savilaidines knygas "Atskirtoji Lietuva" (I ir II d.), "Seinų-Suvalkų kraštas", "Kun. Ambraziejus Jakavonis" ir kitus kūrinius. Patackas tai paneigė.
Patackas Algirdas, liepos 29 d. vežamas į Vilnių, visai nesitikėjo, kad bus areštuotas. Saugumo tardytojai Pilelis ir Urbonas apkaltino jį "šmeižtiškų leidinių" gaminimu ir platinimu, ir suėmė kaip pavojingą nusikaltėlį. Patackui Algirdui pateiktas kaltinimas pagal Lietuvos TSR BK 199 str. 1 d.: "sistemingas skleidimas žodžiu žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių tarybinę valstybinę santvarką, taip pat gaminimas ar platinimas tokio pat turinio kūrinių rašytine, spausdinta ar kitokia forma". Alg. Patackas buvo apkaltintas šiuo nusikaltimu, nežiūrint į tai, kad nei pas jį nei pas kitus kratytus asmenis nebuvo rasta jokios inkriminuojančios kontrrevoliucinės medžiagos, tame tarpe jokių "antitarybinių" leidinių "LKB Kronikos", "Aušros", taip pat "Lietuvos ateities", kurios redagavimu apkaltinamas Algirdas Patackas. Kratos metu pas jį rastas rinkinys-almanachas "ETHOS - baltų kultūra ir savimonė", kurio surinkimu jis irgi kaltinamas, neturi net krislelio taip vadinamo "šmeižtiško pobūdžio". Tai grynai mokslinių straipsnių rinkinys etnografijos, filologijos, kultūros klausimais.
X
Suėmus Algirdą Patacką, po mėnesio prasidėjo nauji "trečiojo turo" tardymai. Naujai tardyti buvo šie asmenys:
38. BANEVIČIŪTĖ Jūratė (VIII.29). Ją tardė pulk. Česnavičius ir Kauno saugumietis Meiliulis. Saugumiečiai norėjo įtikinti Jūratę, kad ji perdavusi Alg. Patackui straipsnį apie kun. Alf. Svarinsko teismą. J. Banevičiūtė tai paneigė, sakydama, kad jos dienoraštį, kuriame buvo minimas šis teismas, matė a.a. gyd.Butkevičius. J.Banevičiūtė taip pat paneigė, kad jos motina, dirbanti prie dauginimo aparato, daugino Alg. Patacko užsakytą literatūrą. Tardymas tęsėsi apie valandą.
39. ŠIUGŽDA Edvardas. Rugsėjo 4 d. jį tardė Vilniuje Nalivaika (apie 4 val). Klausinėta apie ryšius su Vilkaviškio klebonu, Vilkaviškio gyventojais Danute ir Antanu Kelmeliais, ką žino apie kauniečius Antaną ir Algirdą Patackus, Petrą Kimbrį. Tardytojas klausė, ar Algirdas Patackas nedavė "Ethos‘ą", "Lietuvos ateitįs", ar nežino, kas pastarąjį leidinį redaguoja. Edvardas Šiugžda atsakė, kad tokios knygos nežino. Klausinėjo, ar Alg. Patackas nerašęs straipsnių. Saugumietis tvirtino, kad pas Šiugždą E. kratos metu rastą brošiūrą "Kun. Ambrasiejus Jakavonis" parašė ir padaugino Antanas Patackas, ir jeigu tardomasis neigia gavęs ją iš Patacko (Antano ar Algirdo, tardomasis taip ir nesuprato, ką turi omenyje tardytojas), tuo pačiu leidžia suprasti, kad Patackas ją platino, nes tardomasis gavo brošiūrą iš trečio asmens, kuriam perdavė, matyt, Patackas. Tardomajam buvo pasakyta, kad kratos metu iš jo paimta Br.Kviklio knyga "Lietuvos bažnyčios" bus sunaikinta. Į Šiugždos klausimą, kokiu pagrindu ši knyga įeina į uždraustų knygų sąrašą, tardytojas pasimetęs pradėjo teigti, kad "ekspertų" nuomone, ji yra žalinga visuomenei, nes joje yra cituojama "LKB Kronika", kuri Ministrų Tarybos nutarimu yra paskelbta antitarybine. Tada tardomasis atsakė, kad naikinti nėra pagrindo jau vien todėl, kad knyga yra labai vertinga enciklopedinių žinių gausumu, dėl ko, tikriausiai, ji yra netgi "specfonduose", kur ją gali skaityti kiti žmonės. Saugumietis paprieštaravo: jeigu nebūtų pas jus buvusi krata, būtumėte galėjęs šią knygą laikyti, bet dabar, kratos metu ją atradus, teks sunaikinti, o jūs pats, gavęs leidimą, galėsite ją pasiskaityti "specfonde". Tardomasis atsakė, kad leidimą į "specfondą" ne visi gauna, tik "išrinktieji" (tą patvirtino ir pats tardytojas), be to, kam jam rūpintis kažkokiais leidimais, jeigu jis pats turi tokią knygą kaip savo nuosavybę, įsigytą už 70 rb. Toliau saugumietis pasakė, kad lygiai taip pat naikintina Šapokos "Lietuvos istorija", nes ten "netarybiškai" nušviečiama 1919 m. (!), "nors, kaip žinote,-sakė Nalivaika,- šią knygą naudoja mūsų akademikai".
40. KIMBRYS Petras. Rugsėjo 5 d. Vilniuje jį tardė Nalivaika apie 5 val. Saugumietis prisispyręs reikalavo pasakyti, iš kur gavo visą kratos metu paimtą literatūrą. P.Kimbrys atsakė, kad nieko negali pridėti prie ankstesnės apklausos (V.22), kurios metu nurodyti literatūros tiekėjus atsisakė todėl, kad literatūrą jis pats užsiprašydavęs pas juos, ir išduoti dabar juos būtų neetiška. Saugumietis ypatingai reikalavo pasakyti, ar leidinį "Atskirtoji Lietuva" gavo iš Antano Patacko. Kadangi tardomasis to nepasakė, tardytojas pagrasino, kad už atsisakymą duoti parodymus kaip liudytojas gali būti griežtai nubaustas. Taip pat saugumietis klausinėjo apie "Lietuvos ateitį", ar nematęs pas Algirdą Patacką, ar nežino, kas ją redagavęs, ar nematęs Alg. Patacko rašytų straipsnių, ar jo pačio (P.Kimbrio) kas nors neprašė parašyti straipsnių. Tardytojas įrodinėjo, kad dauguma kratos metu iš P.Kimbrio atimtų knygų yra nelegalios, pateikė "aktą", kuriame kažkokia "komisija" iš trijų asmenų (dvi rusiškos pavardės, trečia jo paties, beje, ir jis kalbėjo rusišku akcentu...) "autoritetingai nustatė", kas priklauso prie "kenksmingų" knygų. Į saugumiečio išvedžiojimus, kad Šapokos "Lietuvos istorija" turi būti sunaikinta, tardomasis pasakė: "Jeigu taip, tai ir pas Kauno bibliofilus laužai turėtų liepsnoti dieną naktį..." Toliau saugumietis tvirtino, kad A.Maceinos "Niekšybės paslaptis" irgi reikės sunaikinti. Kai buvo kalbama apie "Atsakymą" į šmeižtišką antireliginį Balkevičiaus straipsnį ("Tarybinė moteris", 1986, Nr. 2 ir 3), tardomasis suprato, kad "ekspertų komisijos" narys Nalivaika, netgi nežinodamas straipsnio autoriaus (jo pasakymu, tai buvo autorė, t.y. moteris), priskyrė "Atsakymą" prie "visuomenei kenksmingų" kūrinių, tuo įtikinamai įrodė, kad, neskaitęs Balkevičiaus straipsnio, Nalivaika nėra kompetentingas spręsti apie "Atsakymo idėjinį kenksmingumą". Juo labiau, tardomojo nuomone, būtent Balkevičiaus straipsnis yra kenksmingas visuomenei, ypač tikinčiai visuomenei, kaip įžeidžiantis tikinčiųjų jausmus. Tardytojas Nalivaika buvo priverstas "akte" pažymėti, kad nėra kompetentingas spręsti apie "Atsakymo" pobūdį. "Nespėjau perskaityti Balkevičiaus straipsnio"- teisinosi saugumietis. "Tai kaip čia išeina?- klausė tardomasis. -Nesusipažinęs su visomis aplinkybėmis, prikabinate kam norite "kenksmingumo" etiketę. Kviečiate pas tardytoją Urboną, o tardo kažkoks Nalivaika". ("Sekretorės klaida" suirzęs pasakė saugumietis). Buvau kviečiamas atvykti į Vilnių dėl kažkokio administracinio tyrimo (taip buvo parašyta šaukime), o čia pasirodo, kad dėl baudžiamosios bylos. Tai ko verta jūsų įstaiga?" -klausė tardomasis.
41. KIMBRIENĖ Brigita. Rugsėjo 5 d. Kaune ją tardė vyr.leit.Stepučinskas, o rugsėjo 8 d. Kauno saugumo komiteto viršininkas Bagdonas ir saugumietis Meiliulis - 2 val. Stepučinskas tardė apie paimtą kratos metu literatūrą ir ar pažįstanti Alg. Patacką. Kimbrienė atsakė, kad pažįstanti tik iš matymo. Antro tardymo metu (IX.8) ją ypač puolė saugumietis Meiliulis dėl turistinių žygių, kuriuose dalyvavo Brigita. Tardomosios įtikinimui saugumietis vardijo visokias smulkias detales, pvz., ar neprisimenanti, kaip žygio metu atsilikusi nuo grupės kartu su kunigu "pogrindininku" Ričardu? Klausinėjo, kaip iš mažų pajamų gali pragyventi, leido suprasti, kad jie žino, jog šeimą "remia kunigai, už tai ir rašomąją mašinėlę įsigijo". "Gal sakysi, kad ją pirkai dėl savo vyro straipsnio apie Čiurlionį "Kultūros baruose" atspausdinimo?" -kamantinėjo saugumietis. Meiliulis, šantažuodamas tardomąją, tvirtino, kad žinojo, kada ji nešėsi iš Alg. Patacko gautą "Lietuvos ateitį" ir tada galėjo suimti. Br.Kimbrienė atmetė saugumiečių kaltinimus.
43. OBELENYTĖ Saulė (?)(apie rugsėjo 24 d.) buvo tardoma apie kažkokią paskaitą, jos suorganizuotą, kurią skaitė A.Saudargas. Tardomoji paneigė, kad tokia paskaita galėjo įvykti jos bute, jai esant. Kai saugumietis pasakė, kad Alg. Patackas suimtas už antitarybinę veiklą, S. Obelenytė pasakė: "Niekada iš Algio negirdėjau jokių antitarybinių pasisakymų ir nemačiau jokios antitarybinės veiklos. Tai - šmeižtas!"
44. SAMBORA Henrikas, architektas. Tardė pulk. Zabulis (apie IX. 23.). Klausinėta apie P.Kimbrį, Alg. Patacką. Tardytojas teiravosi, ar nežino, kaip kunigai ir pasauliečiai ruošiasi švęsti Lietuvos krikšto jubiliejų ar į jubiliejaus programą neįtraukta Mažosios Lietuvos? (Tardytasis H.Sambora yra M.Lietuvos kultūros žinovas, vienas iš "Vadovo po Mažąją Lietuvą" autorių).
45. KURKLINSKIENĖ M.(?), gydytoja. Rugsėjo 24 d. ją 2 val tardė saugumietis Meiliulis, teigdamas, kad jos bute du kartus, lapkričio ir gruodžio mėn. (1985 m.) vyko paskaitos-susirinkimai, kur kalbėdavo suimtasis Alg. Patackas. Tardomoji atsakė, kad Alg. Patacko nepažįstanti ir jos bute jokių paskaitų nebuvo. Saugumietis tvirtino, kad yra liudininkų, kurie prisipažino dalyvavę paskaitose, vykusiose Kurklinskienės bute.
46. KURKLINSKAS V. buvęs Vilniaus universiteto docentas. Jis telefonu iškviestas po žmonos apklausinėjimo, buvo tardomas saugumo Meiliulio. Tardomasis pasakė, kad, grįždamas vėlai, jokių susirinkimų nepastebėjęs. Į klausimą, kada paskutinį kartą ir prieš tai bute buvo jaunimo vakaronės, atsakė, kad tas buvo per 1986 m. Velykas ir per dukters gimtadienį, rugsėjo mėn. Kadangi šios datos nesutapo su saugumiečių duomenimis apie vykusias paskaitas, tardomasis buvo netrukus paleistas.
47. RAZULEVIČIUS Rolandas, matematikas. Rugsėjo 25 d. jį tardė Meiliulis. Šantažo būdu saugumietis išgavo prisipažinimą, kad 1986m. sausio mėn. R.Razulevičius dalyvavo susirinkime pas A.Saudargaitę, kur kalbėjo lingvistiniais klausimais. Saugumiečio spiriamas, tardomasis parašė, kad susirinkime dalyvavo Alg. Patackas ir A.Saudargas (kitų asmenų tardomasis nepažino), iš kurių pirmasis išreiškė kultūrinę pažiūrą, o antrasis -formalistinę. Tardomasis pabrėžė, kad žmonės, kurių buvo keletas, susirinko atsitiktinai, ir tai nebuvo joks prieš valdžią nukreiptas veiksmas.
48. PATACKIENĖ Nijolė, suimtojo Alg. Patacko žmona. Ją tardė rugsėjo 24 d. Meiliulis. Klausinėjo apie Alg. Patacko draugus, kas lankydavosi, ar dabar kas neateina, ar neremia jos. Saugumietis sakė, kad Alg. Patackas kaltinamas paskaitų organizavimu ir medžiagos apie buržuazinius nacionalistus rinkimu.
Nijolė Patackienė maisto perdavimo vyrui klausimu turėjo spalio 3 d. atvykti į Vilnių pas tardytoją Pilelį, kuris, N. Patackienės reikalavimu, apibūdino, kuo kaltinamas jos vyras Alg. Patackas - pogrindinio leidinio nepilnu (?!) suredagavimu. Saugumietis pasakė, kad N. Patackienė bus dar iškviesta tardymui.
49. DAMBRAUSKIENĖ M.(?)..,politkalinio Liudo Dambrausko žmona. Pradžioje kalbėta apie kalinamą vyrą, apie jo sveikatą ("mes nenorime, kad jis mirtų lageryje, parašykite malonės prašymą"), paskiau sekė klausimai apie Alg. Patacką: ar pažįstate, iš kur pažįstate. Tardomoji, nieko nebijodama, apibūdino suimtąjį kaip mokslininką, besidomintį baltistikos problemomis. To ir pakako saugumiečiui.
X
Per kratas ir tardymus nuo 1986 m. gegužės 22 d. iki spalio 14 d. buvo paliesta apie 60 žmonių. Buvo apklausinėti netgi tie žmonės, kurie niekada nepažinojo suimtojo Alg. Patacko, bet tik atsitiktinai kalbėjosi su juo traukiny, autobuse ar gatvėje. Bylos eigoje paaiškėja, koks sekimas toleruojamas Tarybų Sąjungoje ir dabartinėje Tarybų Lietuvoje. Tardytojai vardindavo tardomiesiems, kas kur buvo kokią tai dieną, ką kalbėjo, vardijo jų draugus, pažįstamus, įvairias detales. Kai kurie tardyti ir kratyti asmenys ar jų šeimų nariai pastebėjo, kad jų sekimas buvo vykdomas jau eilę metų, su kai kuriomis pertraukomis. Sekdavo visomis priemonėmis 2-3 mėnesius, paskui darydavo pertrauką, po kurio laiko - vėl totalinis sekimas (darbovietėse, laisvalaikiu, šeimoje, pas draugus, provokatorių pagalba, pasiklausymo priemonių pagalba, automobilių pagalba, radijo pagalba ir pan.). Tas tęsėsi apie 5-6 metus. Susidaro vaizdas, kad tarybinė konstitucija su savo naujais demokratiniais garantuotais įstatymais tėra tik fikcija. Kyla klausimas, ar tokio laipsnio totalinio sekimo pagrindu nebūtų apšauktas "antitarybiniu veikėju" ir pats "tarybiškiausias" žmogus, pvz., M. Gorbačiovas?.. Juk, atmetus 99% visų jo darbų Tarybų valstybės reikalui, bent 1% jo veiksmų ir kalbų (pvz., tai, ką jis sako konfidencialiuose pokalbiuose, kai kurių anekdotų pasakojimas, ministrų atleidimas ir pan.) Valstybės saugumo komitetas turėtų kvalifikuoti kaip antitarybiškus. Tokia yra totalinio sekimo išdava!.
Kadangi per kratas ieškotos "šmeižtiško" turinio literatūros ir jai gaminti priemonių nerasta, o jos gamintojai nesusekti, tad reikėjo pateisinti prieš Maskvą saugumo nuveiktą darbą", sugaišintą laiką ir padarytas išlaidas, vienu žodžiu, pateisinti totalinio sekimo reikalingumą. Reikėjo rasti atpirkimo ožį ir kam nors sudaryti bylą. Tokia pasirinkta auka tapo Algirdas Patackas, kaip turintis įtakos jaunimo tarpe.
Iš Alg. PATACKO biografijos
Algirdas Patackas gimė 1943 m rugsėjo 23 d. Trakuose, 1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto chemijos technologijos fakultetą. Porą metų dirbo gamyboje. Po to įsidarbino Vilniuje Chemijos Institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Buvo surinkęs visą medžiagą kandidatinei disertacijai apginti. Tačiau saugumo nuolatos persekiojamas ir tardomas, pasidarė nepageidaujamas ir instituto vadovybei. Bet nebuvo priežasties atleisti jį iš darbo. Tad sugalvotos pinklės. Geologijos institutas pasiūlė priimtiną jam tarnybą. Algirdas susigundė, perėjo dirbti pas geologus ir... po nepilnų metų darbo buvo atleistas iš tarnybos dėl "etatų mažinimo". Tada 1982 m. pavasarį Algirdas išėjo dirbti į miškus su dalgiu - šienauti ir valyti miško griovius. Žiemomis valydavo miesto gatves. Šiuos darbus dirbo iki arešto š.m. liepos 29 d.
Saugumo kalėjime-izoliatoriuje laikomiems asmenims režimas labai griežtas. Kaliniai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Neleidžiama pasimatyti net su artimiausiais žmonėmis (žmona, tėvais). Kalinys gauna ne visus jam siunčiamus laiškus; nepristatomi jam religinio turinio laiškai. Jei kaliniui kartais leidžiama parašyti laišką, tai jis išcenzūruojamas taip, kad lieka tik tai, kas tardytojui patinka. Maisto produktų pristatymas labai suvaržytas; leidžiama per mėnesį 5 kg; jei nori įdėti pakankamai riebalų, nelieka vietos daržovėms. Esantis izoliatoriuje yra moraliai terorizuojamas: tardomas po kelias valandas per dieną, priešpiet ir popiet. Nuolat kamantinėjimas, kalinys gali pasakyti (t.y. "prisipažinti") tai, ko nebuvo. Gyvenimo sąlygas izoliatoriuje gali tik tas pilnai suprasti, kas jas savo kailiu patyrė. Pagal veikiantį įstatymą tardymas izoliatoriuje negali tęstis ilgiau dviejų mėnesių, bet prokuroras turi teisę pratęsti iki 6 mėn. ir dar ilgiau.
Tokiose sąlygose tardymo metu yra laikomas ir naujasis sąžinės kalinys Algirdas Patackas.
Pastaba: Rašant praleista:
42. PLUMPA Petras, buvęs politkalinys, gyv. Kulautuvoje. Tardytas rugsėjo pradžioje. Į klausimą apie pažintį su Alg. Patacku atsakė, kad tokio nepažįsta.
P. KARNELIS