Rugsėjo 10d., 15val. Visuotinis profsąjungos susirinkimas.
Dalyvavimas būtinas.
Susirinkimas vyko nuo 15,15 , 16,30 val. Dalyvavo 120-140 žmonių. Viso Jaunimo teatre 183 darbuotojai.
V. Bogušio, D. Tamulevičiūtės ir A. Aukštiejaus kalbų tekstai nepilni - ne viskas kūrybiškai įrašyta. Pasisakymai neredaguoti.
J. VAITIEKAITIS (aktorius, profsąjungos pirmininkas):
Dienotvarkėje šiandieną klausimas dėl šių metų rugpjūčio 23 d. vykusio nacionalistinio sambūrio Vilniuje, kuriame dalyvavo mūsų darbuotojas Vytautas Bogušis. Apie šį sambūri skaitėte spaudoje, matėte televizijoje. Ir mūsų teatro kolektyvas apsvarstys Vytauto Bogušio dalyvavimą.
ŽUKAS (Valstybinio Jaunimo testro direktorius):
Ryšium su tuo, kad visuose respublikiniuose laikraščiuose matėme mūsų darbuotojo nuotrauką ir dalyvavo sambūryje, ir pakliuvo į nuotrauką, taip sakant, nepaskutinėse ten buvo eilėse, todėl ir pakliuvo. Ką gi apie Boguši kaip žmogų galima susidaryti charakteristiką, nes iš Valstybės saugumo komiteto gautas raštas, ir aš jį trumpai pakomentuosiu (Rugsėjo 8 d. aktoriai ir Bogušis buvo supažindinti su visu tekstu.)
Dar besimokindamas Antano Vienuolio mokykloje, jau tada jo dienotvarkė je buvo antitarybinė propaganda priešiška Tarybų Sąjungai veikla.1978-80 metais pasirašė eilę šmeižikiškų, ideologiškai kenksmingų dokumentų, kurie vėliau buvo perduoti į antitarybines organizacijas. Taip sakant, 1980 m.balandžio mėnesį su Bogušiu buvo kalbėta kompetitinguose saugumo organuose, tačiau šis savo nacionalistinės veiklos, reiškia, nemetė; po to jis yra pasirašęs visą eilę dokumentų nacionalistinio charakterio, teigdamas šmeižikišką informaciją Maskvoje užsienio korespondentams ir Maskvos antivisuomeniniams centrams, elementams reiškia, kurie po to dokumentus persiuntinėdavo į užsienį. Ne kartą jis susidūrė su užsienio turistais. Birželio 20 d.1984m. jis vėl buvo įspėtas Valstybės saugumo komitete. Tų pačių metų rugsėjo buvo kviestas į Vilniaus miesto prokuratūrą profilaktiniams pokalbiams. Buvo už antitarybinę veiklą įspėtas ir 1982 m. Tačiau savo veiklos nenutraukė. Taip, vot, paskutiniu metu jis aktyviai bendrauja su užsienio, kurie atstovauja antitarybianiams centrams. Atrodo, taip išverčiau, taip gerai. Jis buvo vienas iš iniciatorių šio įvykio Vilniuje rugpjūčio 23-čio. Buvo ši žinia buvo spaudoje. Pasisakė užsienio radijas ir kiti antitarybiniai centrai, kurie turi atvirą nacionalistine, antitarybinę liniją. Pagal radijo pranešimus iš užsienio, kaip sakant, kartu su recidyvistais, nacionalistais, tokiais kaip Sadūnaitė, Cidzikas, Terleckas, jis pasirašęs kviečiantį organizuoti šią demonstraciją Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, šalia šv. Onos bažnyčios. Pats aktyviai dalyvavo su visa savo šeima, rodos, lyg taip išverčiau. Dalyvavo su visa savo šeimyna.
Draugai, šį įvykį keletas savaičių mini spauda, girdime tarybinių žmonių pasisakymus, pasipiktinimus. Mūsų teatras, taip sakant, daugianacionalinis, statowi spektakliai broliškų tautų autorių ir užsienio, vopščie, rodome broliškose respublikose ir išvažiuojam į užsienį, ir mums tokie nacionalistiniai, taip sakant, reiškiniai nesiskaitytini. Teatras, draugai, yra ideologinė organizacija. Klausimai, kuriuos mums spręsti auklėjant tarybinį žmogų, tarnauti tarybinei tėvynei, tikrai yra labai reikšmingi ir bendrai mūsų kolektyve yra žmogus, kuris teršia mūsų vardą. Jeigu jis dirbtų kažkur kitur, gal kokioj gamykloj, ar taip, gal taip nebūtų ryšku, bet kadangi kolektyvas kovojantis už visa nauja, už tai, kad mūsų respublika Tarybų Sąjungos sudėtyje. Bogušis teatrui yra tik našta ir jis pats turi tai suprasti. Ir kaip jis čia mums anksčiau sakė, kad Lietuva jam labai brangi ir taip toliau, išeitų į kokį kitą kolektyvą, kad negadintų mūsų teatro vardo, suprastų, kad nereikėtų gadinti visų mūsų gyvenimo. Na, ką gi, aš galvoju, kad ir kiti pasisakantys, kas šiandieną pasisakys, laiko mes turim mažai, reikiamai įvertins poelgius ta linija, kuri yra draugo Bogušio sąmonėje, ir girdėjote kaip tik šiandieną apie šitą sambūrį vakare per mūsų televiziją transliuos pagamintą filmą. Siūlau visiems pasižiūrės, kad dar kartą įsitikintumėte savo, kaip sakant, pozicijas.
I. VAITIEKAITIS:
Ačiū. Kas norite pasisakyti? Karalienė, prašau.
M.KARALIENE (aktorė, buvusi partijos sekretorė, dabar liaudies kontrolės pirmininkė)
- Šiuo metu, kai visa mūsų šalis gyvena persitvarkymo laikotarpį, šiuo metu, kai bet kuriam kolektyve, įstaigoje, įmonėje, darbovietėje, taip pat ir mūsų teatre palietė persitvarkymas. Šiuo metu, kai kiekvienas kolektyvas ir mūsų šalis turi aibes problemų, savus trūkumus, problemas. Aišku, tas problemas spręsime ir mes privalom, mūsų vaikai, mūsų jaunimas, mūsų anūkai spręs tas problemas, šalins tuos trūkumus. Aš šitam kolektyve esu vienas atstovų, kurio gyvenime teko patirti, kas yra buržuazinė valdžia, Aš buvau vaikas, gyvenau Klaipėdoje. Aš atsimenu gėdingą istorini faktą, kai fašistinė Vokieti ją okupavo, užgrobė Klaipėdos kraštą. Toliau aš atsimenu laikotarpį karo metu, okupacijos, pokario metus. Atsimenu pokario laikotarpį taip pat. Buvo labai daug suklaidintų žmonių, mūsų Lietuvos jaunimo, kuris daugelis nepažinojo, kas yra Tarybų valdžia, turėjo savo klaidų. Dėka balsų iš anapus, taip, dėka balsų iš anapus, kurie skatino priešintis Tarybų valdžiai, kovoti prieš ją, Jie laukė savaitėm, dienom, kad ateitų amerikonai ir išlaisvintų Lietuvą. Ką gi? Jau praėjo laiko daug, mes dabar gyvename Tarybų Lietuvoje, mes džiaugiamės mūsų laimėjimais, mūsų gražiais miestais, mūsų kaimais. Šiuo metu nebėr vaikų, kurie basom eina į mokyklą. Nebėr vaikų, kur vienas užsideda batukus o kitas ant pečiaus guli tam, kad kitą savaitę jis galėtų tuos batukus apsiauti ir eiti mokyklą. Išgražėjo mūsų miestai, pagerėjo mūsų buitis, problemos mūsų dabar kaip įsigyti kokį daiktą, kaip įsigyti daiktą, kurio, galbūt, kaimynas neturi. Mes džiaugiamės gražia Lietuva, jos pasiekimais. Deja yra tokių faktų: nežinau, kokiom idėjom jie tiki, ko jie laukia, bet mane stebina, kad šiuo persitvarkymo metu visa tribūna, kur dabar viešuma yra mūsų, gyvenimo pagrindas, viešą tribūną pasinaudojo antitarybiniai, antivalstybiniai, antivisuomeniniai sluoksniai. Tai labai baugu. Džiūgauja, mes žinome iš spaudos, klausomės radijo, džiūgauja mūsų priešai. Žinot, ir labai tai skaudina taip. Jeigu pas buvo kokių problemų, galėjo spręsti su mumis, reikštis susirinkimuose, bet jie tylėjo. Valgo jis tai duoną mūsų, taip! Tėvynė, tėvynė geografinė jo čia. aš suprantu - ten gal nostalgijos kankinami išeiviai jie kuria savo planus, savo Lietuvą. Jie gali klysti, kažką daryti, bet jis tai savo savo Tėvynėje. Čia, pat, vietoj, Lietuvoj. Tegul jis pats atsako tai, ką jis galvoja, bet aš negalvoju, taip galvoti juokinga būtų. Mūsų nutylėjimu, tai neeilinis faktas, o mūsų nutylėjimu, man atrodo, kad aiškiausiai naudojasi mūsų priešai. Aš smerkiu Jo ir visos organizacijos elgesį ir iš tikrųjų savo kredo pagalvoti, kur jo vieta, tik aišku, kad ne mūsų teatro kolektyve.
J. VAITIEKAITIS:
- Ačiū, Maryte, Prašom, kas dar? Gal pasisakys jo tiesioginis viršininkas vyr.energetikas Arvydas Jonuška?
A.JONUŠKA:
- Rugpjūčio 23-čio dieną suorganizuotos ekstremistų, reiškia, kurie reiškėsi nacionalistiškai, antitarybiškai ir tame sambūryje dalyvavo, vadinasi, reiškia mano kolega inžinierius Vytautas Bogušis, darbe savo pareigas, vadinasi, atlieka gerai. Šita nežinojau, kad jis reiškia, tokių nacionalistinių pažiūrų. Darbe savo pažiūrų niekad nereikšdavo. (Garsiau! replika iš salės) Jis padarė gėdą visam šitam, tai yra, mūsų kolektyvui. Tai naudinga ir užsienio Vakarų radijoms, kurios kurstė nacionalistines antitarybines nuotaikas. Bogušis turėjo pagalvoti, reiškia...nu...nu... Aš kaip ir visi, smerkiu, toks nesuderinamas Bogušio elgesys su mūsų kolektyvu.
J.VAITIEKAITIS:
Ačiū, kas dar? Gal Mertinas?
MERTINAS (aktorius, komjaunimo sekretorius)
- Kaip komjaunimo sekretorius, aš, gal būt, kalbėsiu jauniausio kolektyvo vardu. Gaila, kad mūsų kolektyve atsirado žmogus, kuris dalyvavo tuose įvykiuose. Kaip sakoma, jie buvo gražiausioje Vilniaus vietoje, turiningiausioje. Man tik įdomu, kada tavo sąmonėje įvyko pakitimai? Iš matymo mes pažįstami, sveikinamės, šnekamės, o tavo mintyse yra kažkas. Galėjai būti geru komjaunuoliu, bet netapai. Pasirašiai raštą, ar tikrai tu jį pasirašei? Ir bendrai -ko tu nori? O dabar mes sužinom - tikrai mūsų teatras vedantysis respublikoje ir ne tik respublikoje, žinomas ir užsienyje. Iš tikrųjų, aš nieko nežinojau, tik pamačiau tavo veidą laikraštyje ir labai nustebau. Ir štai mes turim svarstyti blogą poelgį, gaila. Ir aš, komjaunuolių vardu, smerkiu nederamą elgesį ir man atrodo - iš tikrųjų tau nedera dirbti teatre. Norėčiau išgirsti tave.
J. VAITIEKAITIS:
- Ačiū. Vytautai, ar kalbėsi?
V.BOGUŠIS (inžinierius):
- Žinoma, būtinai! /.../ gavote KGB nurodymus, raštą ir bandoa mane svarstyti?! Liūdniausia, kad jūs, inteligentai, gavę kvailą stalinistišką instrukciją, puolate aklai vykdyti. O juk nė vienas iš jūsų taikos demonstracijoje, skirtoje paminėti Hitlerio-Stalino aukas, nedalyvavote. Jūs, draugai, nepersitvarkėt, kaip ir nepakeitėt stalinistiškos mąstysanos./.../ Juk tai anonimas tik blankas iš KGB, nei parašo, nei antspaudo. Tai ne juridinis dokumentas, o pigus popiergalis,/.../ Jeigu pažeidžiau Konstituciją ar baudžiamąjį kodeksą, įstatymus tam yra juridinės instancijos. Bet, kaip matote, aš čia. Kaltinimas antitarybine veikia man nesuprantamas./.../1976 m. A.Vienuolio mokykloje rašėme rašinį tema "Sekime komunistų pavyzdžių". Aš parašiau ir pa rodžiau komunistinius veikėjus negatyvius ir pozityvius ir pasiūliau pakeisti pavadinimą - "Sekime gerų komunistų pavyzdžiu" Rašinį lietuvių kalbos mokytoja atidavė į KGB rankas. Po to KGB mašina sukosi labai greitai. Dabar kiekviename laikraštyje pilna apie niekadėjus, nusikaltėlius partiečius. Tiesos niekada nevengiau ir nevengsiu, ir visiškai nesvarbu, ar tai patinka KGB ar nepatinka. Sakyt tiesą mano pareiga./.../Kreipimąsi pasirašiau ir esu vienas iš organizatorių./.../ rugpjūčio 23 dieną paminėt budelio Stalino aukų ėjau ir eisiu, kol būsiu gyvas. Tai mano pareiga./.../ Jeigu Hitleris žudė, tai pasmerktas visame pasauly, tiek Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje. Visame pasaulyje aukoms pagerbti pastatyti paminklai./.../ Budelis Stalinas išžudė tūkstančius, milijonus aukų - tai ką, užmerkt akis ir šypsotis, juoktis? Visiems žinoma, kiek išžudė mūsų tautos inteligentijos, šviesiausių protų./ Gal užteks mūsų tautai Varlamų? /.../ Nepamirškim išnaikintos, suniokotos mūsų tautos kultūros, istorijos. Prisiminkim, ką budelis Stalinas padarė su genetikos mokslu, generalitetu, karininkija, literatūra, menu. Tūkstančius, milijonus galima išvardinti Stalino nužudytų nekaltų aukų./.../1946 m. Balio Sruogos "Dievų miškas" ir tas apšauktas antitarybiniu, jog autorius tyčiojasi iš kalinių... Deja, savo kūrinio taip ir neišvydo. Balys Sruoga mirė 1947 o "Dievų miškas" šviesą išvydo 1959 m. Daug galima išvardinti inteligentų, nukankintų, nužudytų./../ Jūs, aktoriai, kultūros skelbėjai, nė vienas nedalyvavot taikos demonstracijoje, o bandot smerkti, purvais drabstyti. Gerai apgalvokit, nestatykit sau istorinio gėdos stulpo, kad nebūtų gėda prieš savo vaikus, anūkus. Baigiau, kas turit klausimų?
J. VAITIEKAITIS:
-Taip, ačiū. Kas dar norit pasisakyti?
D. TAMULEVIČIŪTĖ (vyriausioji režisierė)
- Aš,
J. VAITIEKAITIS:
- Vyriausioji, prašom!
D. TAMULEVIČIŪTĖ:
- Tu tik 59-tų metų gimimo. Ką tu išmanai apie Stalino sukas?
Tu jų nematei. O ka Amerika kalba, tai šlykštu /.../ kurstytojai. Taip, daug kas nukentėjo stalinizmo laikotarpyje. Aišku, mūsų spauda perlenkė, išpūtė tris savaites, per didelę reklamą padarė, nusibodo. Tačiau ten, kur nacionalizmas – baisu /.../ kas įvyko Lenkijoje, ką padarė "Solidaromas", Kai buvom - teatrai tušti, niekas jų nelanko, jokios kultūros, viskas užgęso. Tik spekuliacija, badas, apatiški žmonės, sužlugdyta ekonomika. Ne,ne nepritariu visam šiam! Ne, tikrai nepritariu ir niekados pati nedalyvaučiau.
J.VALTIEKAITIS:
- Ačiū. A,svečias, prašom!
ATSTOVAS (?) Iš Vilniaus miesto Partijos komiteto:
- Taip, aš buvau kaip partijos atstovas ir viską mačiau.
Nemeluok, Boguši, saugumo rašte teisybė parašyta, aš viską žinau.
(salėje triukšmas: "Kas jis toks? Prisistatyk, pavardė?!)
J. VALTIEKALTIS:
- Draugai, netrukdykit, duokit pasisakyti - tai svečias iš Partijos komi- teto.
ATSTOVAS:
- Taip, aš rugpjūčio 23 d. buvau nacionalistinėje, antitarybinėje demonstracijoje ir viską mačiau, o tu, Boguši, nesišypsok! Matau, kaip tave suėmė nervai... Sakau nesišypsok! (Vėl replikos: "Kas jis toks? Kokia pavardė, prisistatyk!")
J.VAITIEKAITIS:
Draugai, tylos! Duokit pasisakyt! (Salėje šurmulys)
ATSTOVAS:
- Vilniuje dabar 90 tautybių ir visi gali gyventi, dirbti. Niekas netrukdo. Tik nacionalistai, ekstremistai, tokie kaip Bogušis, trukdo ramų gyvenimą. Užsienio radijų suorganizuota nacionalistų demonstracija. Tai daro jis už dolerius, parsidavė. Nesišypsok, nesišypsok, žinau ir tavo globėją Klimaitį! Draugai, Jis Kaune žydus šaudė, tokie ir organizavo, ir dalyvavo. (Vėl replikos: "Kada jis prisistatys?" Juokas, triukšmas, "Tyliau!"), Taip, Boguši, mačiau ir girdėjau, kaip to antitarybinę kalbą sakei, tai ko ginissi? Ir teisingai reikia vyt tave iš tokio darnaus kolektyvo, iš teatro!
V.BOGUŠIS:
- Dar vienas akivaizdus melo pavyzdys: aš kalbos tikrai nesakiau! Tai - šlykštus melas! (Replikos, juokas)
A. VENCLOVAS (gaisrininkas):
- Taip, draugai, jūs visiškai nepersitvarkėte. Taip ir nesugebėjot pakeisti stalinietiškos mąstysenos. Ne vienas nebuvot, o smerkiat. Panašiai buvo smerkiamas, pagal Saugumo nurodymus, Pasternako "Daktaras Živago"... Niekas neskaitė, bet smerkė. Svarbu, mažne, rodiklis. Labai gailiuosi, kad nedalyvavau 23-ios dienos demonstracijoje. Tikrai po viso šito balagano gailiuosi nedalyvavęs! Visapusiškai pritariu ir palaikau Vytą.
A. AUKŠTIEJUS: (inžinierius)
-/.../ Na ir kas, kad jis 59-ųjų gimimo. Tai nereiškia, kad nesuprato netiesos. Juk po karo išaugo trys kartos, visos sugadintos./.../ Mes net nesugebame išklausyt oponento nuomonės, nors Gorbačiovas moko mus nepalikt baltų dėmių istorijoje. Gal Vytas ir teisus, bet mes iš kart nenorime suprasti. Jeigu darbininkas gamina broką, tatai mes nesiimam jo auklėti, viešai smerkti. O dabar kalba- vykim mes ji iš čia! Bet jūs pagalvokit kur mes jį vysim, pagalvokim, kur išeis su juodu bilietu, kas ji dirbt priims? O kas bus jo vaikams? Tai ką - viską nurašyt? Jeigu mūsų teatras tikrai yra toks pirmaujantis, tai iš tikrųjų /.../ nenaudinga jį vyt /.../ neturit teisės. Reiškia, mes patys netvirti ideologiškai. (Salėje triukšmas).
J.VAIΤIΕΚΑITIS:
- Kol kas dar jo niekas neveja, kol kas dar ji saugo profsąjunga. (Salėje juokas)
A.AUKŠTIEJUS
-Gerai, duokit man pabaigt. Taip iš tikrųjų, dabar susijaudinęs. Bendrai susirinkimo esmė neaiški, kokiu klausimu /.../ Ir tiek dabar spaudoj straipsnių apie pakantumą, vadinasi, apie auklėjimą, o ką - jūs suprantate tik apie tokį auklėjimą? Prisiminkim Leniną, paimkit jo raštus ir paskaitykit/../ Žydų tautybės žmonės man labai patinka, daug metų kartu dirbau /.../ Žydai sako: nepalaikei, nepaturėjai - nepirk. Tai ką čia tuščiai svarstyti ir, nieko nežinant, smerkti /.../
J. VAITIEKAITIS:
- Ačiū, gerai. Tiesa, nebus taip juoda, kaip tu pasakojai. Kiekvieną pilieti, jeigu jis yra profsąjungos narys, saugoja dar kol kas profsąjungos įstatai. Kaip dar atleist, atleisti bet kaip negalima, ir mes šito klausimo nekeliam. (Salėje juokas, kandžios replikos profsąjungos adresu). Tylos! Aš siūlyčiau vis dėlto nutraukt susirinkimą, nes mums vakaro darbas, o laiko liko nebedaug.
Aleksandras BRITENKOVAS (inžinierius)
-Aš trumpai. Vytą aš pažįstu gerai. Aš dabar nesuprantu Vytas sako viena, partijos atstovas - kita. Čia reikia konkrečiai. Jis sakė, kad pasirašė po deklaracija ir sakė, kad ten parašyta "prašom susirinkti ir paminėti", o kad ten antitarybinė šito jis nesakė. Nežinau, gal kam nors reikėtų parodyti šitą deklaraciją. Kaip čia suprasti, kaip čia gaunasi? Taip pas mus kursuose (marksizmo-leninizmo vakar paklausiau profesoriaus Bernotėno ir jam papasakojau apie būsimą pasmerkimą. Profesorius paaiškino, kad mes neturimme teisės smerkti ir liepė papasakoti, kuo baigsis. Tai ką aš jam galėsiu pasakyt, kad pats nieko nesuprantu? O kas čia pasakyta? - Nieko. Va, pavyzdžiui, Januška visą savaitę atsiprašinėja Vytą: "Atleisk, nepyk, kad tave smerksiu. Kitaip negaliu - liepė valdžia, Butė... (Juokas, plojimai, Jonuška pakyla, nori kažką sakyti). Vytą pažįstu, geras specialistas, jau kokie 5-6 metai dirbam kartu. Nežinau, nemačiau, kad susitikinėtų su kažkokiu užsienio veikėju. Betgi vistiek, jeigu žmogus koks nors chuliganas, tai matytųsi, o dabar šitiek metų - jokio nacionalizmo nemačiau. Jis kaip tik labai girdavo Gorbačiovą. (Triukšmas. Butė bando taisys padėti)。
BUTĖ (direktoriaus pavaduotojas):
-Negalvojau visiškai šnekėti, kaip sakoma, be čia replika ir man, kaip sakoma. Charakterizuojant blogą žmogų visų pirma, nežinau kaip kas ką gali charakterizuoti, bet, tarp kitko aš esu jo šito padalinio vadovas. Visų pirma, manęs irgi niekas, vot, niekas neklausia. Nors jis ir labai pavyzdingas darbuotojas, a vistiek tai yra eilinis darbuotojas ir nereikėtų, vadinasi, šito išpūsti, reiškia, kas įvyko, kodėl įvyko ir kam visa tai šita reikalinga. Čia labai keista, kaip sakoma, čia Jaunimo teatro, reiškia, mes šitą dvasią tokią labai keistą. Vot būtent prie tokių gyvenimo pozicijų, kada visi neturėjo kažkaip ar dešinę, ar kairę, vyko, reiškia, pokarinis laikotarpis, reiškia. Ir aš įsitikinęs, kad nė vienas iš jūsų, čia dalyvavusių nesat taip nukentėjęs. Čia nesat pokarinis, kad tėvai sušaudyti. Galėtų vot šiandieną Radzevičius papasakot. Vot buržuaziniai nacionalistai sušaudė jo tėvą. Ar mums bendrai reikalingas nacionalizmas šiandieną, kad jis sugrįžtų? 99 tautybių šiandien gyvena Vilniuje žmonių. Tai kas tada turi, kokia nacija turi, kaip sako, imti viešpatauti, kaip sakoma? Kur kitus dėti? Ne, tai paimkim, šnekėkim, juk tai mūsų naudai. Šitie buržuaziniai, šitie nacionalistai, jie negali, jie suorganizavo. Šita neorganizavo draugas Žilinskas, šitas kolekcionierius, kuris rado Lietuvai progos, šita na rado, rado savo santaupų, kaip sakoma, šita, grąžint šita Lietuvai, kuris įdėjo, sakoma, visą savo gyvenimą, darbą, lėšas grąžino Lietu vai, jis myli šitą Lietuvą, nu jam nėra kitos. Mes visi žinome, vot Žilinskas, ir mes ji gerbsim, kaip sakoma, su padėka vot jo reprodukcijas, taip.
Ar pas mus stalinizmo aukoms atminti nėra spektaklių? Pasižiūrėkime. Va tokie, kaip šitas "Ilga kaip šimtmečiai diena", šita "Keturiese...šita (Juokas, replikos) taip "Keturiese vidurnaktį". Netrukdykit. Jūs kalbėjot, dabar vot aš kalbu. ("Tai nesusikalbėk"- balsas iš salės). Ir prašau vėl nenutraukinėt. Pas mus šita, vapšče, patriotini jausmą galima išreikšti ir kitaip, tai vienas dalykas. O antras dalykas...Prašom netrukdyt, nenutraukinėt (Juokas, kalbos) Taip kas buvo, mes šiandien neslepiam, pasižiūrėkim, prašom, toki, prašom, filmą, kuris pas mus ėjo "Atgaila" ("Nenurodinėk, ką žiūrėti, ir geriau už pati supratom" iš salės) Labai atsiprašau, aš jūsų nepertraukinėju. Tai va esmė, esmė skaitau yra ta, kad mums nereikalingas nacionalizmas. O kodėl jis buvo šita tris savaites prieš su tokie pompa reiškia, taip sakoma, organizuojamas. O būtent todėl, kad tarptautiniuose santykiuose, reiškia, vot atsirado kažkoks tarptautiniuose santykiuose atšilimas, reiškia, kad parūpo būtent dabar, iškilo klausimas dėl branduolinio karo likvidavimo problemų, dabar, kada raketos gali būti išvežios iš Europos.
O kad niekas nedraudė, Latvijoje ir Estijoje inspiravo, tiesiog kabinėjosi prie žmonių ir norėjo sukelti muštynes, po to, kad visam pasauliui pasakytų, kad nepamirštum. Vot, draugai, kada peršingus įgabeno mums, šitie, į Europą... /"O Jėzau, taip pat Bogušis įgabeno!" triukšmas, juokas. "Jonai, nutrauk, užtenka kausyt!", "Palaukit, duokit, duokit žmogui pasisakyt..."/ Aš viso labo tik keturias minutes... Peršingus, draugai, įgabeno tiktais... (Juokas salėje... "Bogušis, jau žinom!..)
J.VAITIEKAITIS:
-Reikia arčiau, prašom prie įvykio. (Juokas, triukšmas)
Butė:
- Taip, smerkiu, smerkiu visą šią akciją.
Jaunimo testro darbuotojai juokdamiesi išeina iš salės. Kažkas šūktelėjo: "Boguši, žiūrėk, kad rytoj neliktų peršingų Europoje..."
Vilnius, 1987.IX.11.
REDAKCIJOS PASTABA. Atsiprašome skaitytojus, kad šio susirinkimo aprašymas primena apsurdo teatro spektaklį... Juo labiau džiaugiamės, kurie meta iššūkį apsurdiškai tarybinio gyvenimo tikrovei.