2006-07-23
Buvęs KGB tardytojas, dabar LR Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas Valstybės dieną buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino medaliu. Generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barakauskas, remdamasis LGGRT ir VS departamento duomenimis teigia, kad dirbdamas KGB, Antanas Stepučinskas tyrė tik kriminalines bylas, ir jam netaikomi apribojimai dirbti valstybės tarnyboje.
Pareiškiame, kad A. Stepučinskas dirbo kaip KGB tardytojas, tiriant A. Patackui 1986.07.29iškeltą bylą Nr. 09-2-012-86 (1986.09.27 išskirtą bylą Nr. 129) pagal LTSR BK 1991 straipsnį (“Antitarybinė propaganda ir agitacija”). Taigi, byla buvo toli gražu ne kriminalinė. A. Stepučinskas tardė tuomet jau suimtą A. Patacką ir jo žmoną Nijolę Patackienę bei atliko kitus tardyminius veiksmus. Tad LGGRT centro ir VSD išvada yra netiksli. Jo, kaip tardytojo, pavardę ne kartą galima aptikti ir “LKB kronikos” pavardžių sąvade.
Tai – juridinė reikalo pusė. Nekvestionuojame aukštų institucijų sprendimo leisti A. Stepučinskui dirbti valstybės tarnyboje. Manome, kad juo daugiau gabių žmonių gali dirbti valstybės labui, tuo valstybei ir jos piliečiams geriau. Tikime jo bendradarbių prokurorų teigimais, kad A. Stepučinskas pavyzdingai atlieka pareigas, turi neeilinių nuopelnų tiriant svarbias kriminalines bylas. Manome, kad 16 nepriklausomybės metų yra pakankamas laiko tarpas susikurti naujai biografijai.
Aš, Algirdas Patackas, asmeniškai neturiu nieko prieš Antaną Stepučinską . Atvirkščiai, tardymų metu mačiau sumišusį jauną žmogų , nerodantį ideologinio aršumo , ir gal jau pradedantį susivokti kur pakliuvo (ko negalima pasakyti apie kitus tardytojus). Tačiau biografijos faktas lieka faktu. Juk tuo pačiu metu, kiti tokie patys jauni žmonės elgėsi visai kitaip – rizikuodami viskuo, kas svarbu jaunam žmogui, stojo į kitų barikadų pusę, ir istorija niekada nepadės tarp jų lygybės ženklo.
Tačiau šioje istorijoje yra svarbesnių dalykų nei vieno asmens problemos. Aukštas pareigūnas, - Prezidentūros kancleris Osvaldas Markevičius pareiškė: “Žinojome, kad Stepučinskui netaikomi įstatymo numatyti apribojimai, todėl ir nusprendėme skirti valstybinį apdovanojimą…”, nes, apdovanojant kolektyvą, “išskirti vieną būtų negražu(…). Dabartiniai nuopelnai svarbesni nei buvęs biografijos faktas”.
Negražu, ponas kancleri, yra nesuvokti , ypač užimant tokias pareigas, kad valstybės apdovanojimas yra kai kas daugiau nei padėka už sąžiningą triūsą. Valstybės apdovanojimas – tai garbės ir tiesos kategorija; tai, kas lotyniškai vadinama “Virtus”; tai žymuo, įvertinantis pilietinę, moralinę ir socialinę brandą; įvertinantis gyvenimą, vertą statyti pavyzdžiu. Juk niekas netrukdė jauną gabų teisininką apdovanoti tarnybine linija, kas ir buvo padaryta. Lietuvos valstybė jau apdovanojo buvusius KGB bendradarbius, padarydama išimtis – leidžiama dirbti.
Linkime jaunam perspektyviam teisininkui ieškoti išeities iš susidariusios situacijos, į kurią jis pateko gal ir ne savo valia.
Mūsų nuomone, išeitis yra – ištaisyti klaidą, parodyti tikrąją pilietinę ir moralinę brandą, atsisakant apdovanojimo.
Bernardinai.lt
Šaltinis: 
