Septyni šimtmečiai prieš Kristų parašytoje pranašo Izaijo knygoje skaitome: „Štai Viešpats paskelbė iki pat žemės pakraščių: „Sakykite Ziono dukrai: 'Štai tavo Gelbėtojas ateina!'(Iz 62,11). O tuojau po Kristaus gyvenimo Šventojoje Žemėje apaštalas Paulius parašys: „Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms. Jis išgelbėjo mus <...> per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (Tit 3, 4).
Krikščioniškasis pasaulis, švęsdamas pasaulio Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimą, džiūgauja ir su dangaus angelais gieda: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2,14).
Evangelija pasakoja apie pirmuosius žmones, aplankiusius tik ką gimusį Gelbėtoją. Tai buvo paprasti Betliejaus piemenys, kurie išgirdę angelo žinią apie Dovydo mieste gimusį Mesiją, ragino vieni kitus: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“ (Lk 2,15). Nubėgę jie rado ėdžiose paguldytą Kūdikį ir šalia jo Mariją, Juozapą. Piemenys tapo pirmaisiais Gerosios Naujienos skelbėjais; žmonės įdėmiai klausėsi jų pasakojimo apie šventosios nakties įvykius.
Beraščiai piemenys daug ko nežinojo, ką mes šiandien žinome apie Dievo Sūnaus Įsikūnijimą ir gimimą Betliejuje. Nuodėmė padarė mus tremtiniais, praradusiais teisę sugrįžti į amžinąją tėvynę, tačiau Dievo gerumas mūsų nepamiršo ir nutiesė kelią grįžti į Tėvo namus. Tuo Keliu tapo Betliejaus Kūdikis.
Dėl to Jėzaus Gimimo šventė yra sklidina nedirbtino, tyro džiaugsmo. Dėl to ir žmonijos metai skaičiuojami iki Kristaus ir po Kristaus gimimo.
Sveikinu visus, kuriems Jėzaus Kristaus Gimimo šventė yra panašiai brangi, kokia ji buvo pirmiesiems Betliejaus Kūdikio draugams ir visų amžių ištikimiems Jėzaus sekėjams.
Kiekvienam iš jūsų linkiu Kristaus nešamos ramybės ir tikro džiaugsmo, kurio neužtemdytų dabarties negandos. O jų yra daug. Artimuose Rytuose pasaulio galingieji iškylančias problemas bando spręsti bombų pagalba. Daug bėdų turime ir savo Tėvynėje, užtvindytoje alkoholiu, narkotikais ir palaido gyvenimo propaganda. Ir visa tai vadinama laisve. Tai ne laisvė, bet pati baisiausia vergija. Jėzus Kristus gimė Betliejuje ir mirė ant kryžiaus, kad mus iš tos vergijos išvaduotų.
Šiemet Jėzaus Gimimo šventė ypač yra brangi, kadangi pradėję švęsti Dievo Gailestingumo metus, gilinamės į šį brangiausią tikėjimo slėpinį. Apie Dievo gailestingumą rašoma kiekvienoje Šventojo Rašto knygoje. Visa tai, ką skaitė izraelitai ir tik šiek tiek suvokė, Jėzaus asmenyje išsipildė akivaizdžiai ir su kaupu. Žmonės realiai pajuto Dievo meilę, kai Jėzus mokė, gydė, laimino ir leidosi nukryžiuojamas, kad būtų sunaikintos mūsų nuodėmių skolos.
Kalėdų varpai budina žmonių širdis ir ragina susimąstyti, ką Dievas, be galo mylėdamas kiekvieną žmogų, yra padaręs dėl kiekvieno iš mūsų. Kiekvienas galime pasakyti: Jėzus atėjo į žemę ir dėl manęs, kad būčiau išgelbėtas ir amžinai laimingas.
Švenčiant Jėzaus Gimimą, reikia atsakyti į kelis egzistencinius klausimus. Pirmasis, kaip mes atsiliepiame į Dievo meilės pasibeldimą į mūsų širdis? Esame laisvi rinktis. Galime su Betliejaus piemenimis skubėti prie ėdžių, kuriose guli dieviškasis Kūdikis, jam nusilenkti ir atsiliepti į jo meilę, tačiau galime likti abejingi, sakydami, kad mūsų biznis, pramogos ar stikliuko draugai yra svarbesni už Betliejaus Kūdikį. Antrasis klausimas, ar Dievo gerumo paskatinti, mes bandome skleisti gerumą ir gailestingumą savo aplinkoje? O gal užsidarę savo savimeilės kiaute, mąstome tik apie savo interesus? Tokia nuostata tikrai būtų nesuderinama su Betliejaus Kūdikio dvasia.
Dievo gailestingumas skirtas visiems; jis ieško ir tų, kurie šiandien dar yra abejingi Meilei. Mes galime būti Dievui abejingi, bet Dievas niekuomet nėra abejingas žmogui; jis ieško kiekvieno žmogaus, nes kiekvieną myli ir kiekvieną nori padaryti laimingu.
„Tavo Gelbėtojas ateina!“,– pasitik Jį su Betliejaus piemenų džiaugsmu ir meile!
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
