Septyni šimtmečiai prieš Kristų parašytoje pranašo Izaijo knygoje skaitome: „Štai Viešpats paskelbė iki pat žemės pakraščių: „Sakykite Ziono dukrai: 'Štai tavo Gelbėtojas ateina!'(Iz 62,11). O tuojau po Kristaus gyvenimo Šventojoje Žemėje apaštalas Paulius parašys: „Pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms. Jis išgelbėjo mus <...> per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (Tit 3, 4).
Krikščioniškasis pasaulis, švęsdamas pasaulio Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimą, džiūgauja ir su dangaus angelais gieda: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2,14).
Evangelija pasakoja apie pirmuosius žmones, aplankiusius tik ką gimusį Gelbėtoją. Tai buvo paprasti Betliejaus piemenys, kurie išgirdę angelo žinią apie Dovydo mieste gimusį Mesiją, ragino vieni kitus: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“ (Lk 2,15). Nubėgę jie rado ėdžiose paguldytą Kūdikį ir šalia jo Mariją, Juozapą. Piemenys tapo pirmaisiais Gerosios Naujienos skelbėjais; žmonės įdėmiai klausėsi jų pasakojimo apie šventosios nakties įvykius.
Katalikų, Stačiatikių ir Evangelikų liuteronų bažnyčių Lietuvoje kreipimasis dėl Dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo
Vėl atnaujinus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto svarstymą Lietuvos Respublikos Seime, norime išsakyti mūsų nesikeičiančią poziciją, išreikštą dar 2011 metų gegužės mėn. 17 d. komunikate.
Ir toliau solidarizuodamiesi su nevaisingais sutuoktiniais norime priminti, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradėjusiam unikaliam asmeniui privalo būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Raginame nepritarti siūlomam perteklinių embrionų sukūrimui, jų šaldymui ir – prisidengiant “išėmimo iš apyvartos” terminu – jų sunaikinimui, pasibaigus saugojimo užšaldžius laikui.
LKB Kronikos leidybos metai sutapo su skaudžia Bažnyčios priespauda. Ji ypač buvo sunki dėl to, kad mes, tikintieji žmonės, kentėjome, o laisvasis pasaulis buvo užsiėmęs savomis problemomis ir beveik niekam nebuvo įdomu, kas dedasi už "geležinės uždangos“. Juolab, kad apie tą gyvenimą laisvasis pasaulis beveik neturėjo informacijos.
Dabar mes turime daug žiniasklaidos priemonių, tame tarpe ir katalikiškų, turime žodžio, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Galime būti krikščionys ir pagonys, budistai ar ateistai, ir, atrodo, tuo galime tik džiaugtis. Visuomenės informavimo priemonės tiesiog išnarsto mus supančių įvykių visus kaulelius. Tačiau šitame informacijos sraute yra daug tamsos - negatyvizmo ir netiesos. Labai dažnai pinigai nulemia tai, kad kai kurie faktai beveik nutylimi, o kiti iškraipomi. Pakankamai daug yra tendencingos informacijos apie Bažnyčią, Lietuvos laisvę ir vertybinius dalykus.