2012 m. kovo 17 d
Prieš keturiasdešimt metų dienos šviesą išvydo „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“. Pogrindinis leidinys, erzinęs KGB ir pasauliui parodęs tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje.
Vienas pagrindinių Kronikos leidėjų, dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius akcentuoja, kad jeigu ne bičiuliai disidentai Maskvoje, „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“ nebūtų pasiekusi tarptautinės bendruomenės ir žiniasklaidos. LRT laidoje „Įžvalgos“ S. Tamkevičius ir garsus disidentas Sergejus Kovaliovas rimtai ir su šypsena pasakojo, kaip su sovietais žaidė katės ir pelės žaidimą.
„Norint Kroniką perduoti į Vakarus, pirmiausia, mūsų žvilgsnis nukrypo būtent į Maskvą. Antrasis kelias buvo problematiškesnis. Tai – atvykstantys į Lietuvą emigrantai. Kai jie svečiuodavosi Vilniuje, Kaune, Trakuose ar Druskininkuose, mes juos tiesiog gaudydavome. Emigrantams būdavome paruošę mikrofilmus su Kronikos numeriais. Juos reikėdavo perduoti kaip nors užmaskuotai, pavyzdžiui, įvyniojus į saldainio popierėlį arba paslėpus dantų pastoje, kokiame nors suvenyre ir pan.“ – apie įtampos kupinas akimirkas, kaip „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“ pasiekdavo Vakarus, pasakojo arkivyskupas S. Tamkevičius.
Su lietuviais disidentais artimai bendravęs S. Kovaliovas 1974-aisiais buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Palaikyti teisiamo bičiulio į Lietuvą atvyko kitas garsus rusų disidentas Andrejus Sacharovas. Rezistentų kova su režimu vėliau buvo perteikia populiariame amerikiečių filme.
„Tame filme rodoma, kad Sacharovas Vilniuje prie teismo pastato bėga paskui mane vežančią mašiną, beldžia į sienelę ir šaukia: „Serioža, Serioža...“ Nieko panašaus, žinoma, nebuvo ir negalėjo būti. Niekas nematė tos mašinos, kuria mane išvežė ir niekas paskui ją nebėgo“, - vaizdžiai apie emocijas, patirtas po daugelio metų žiūrint minėtą filmą kalbėjo S. Kovaliovas.
S. Kovaliovas šypsosi prisiminęs, kaip sovietų teismai jam stengėsi priskirti visus „nusikaltimus“ ir išdaigas, kurias tik iškrėsdavo nerimstantys rusų disidentai.
„Mano byloje buvo net septyniolika punktų, kuriais siekė apkaltinti. Tarp jų – ir „Gulago archipelagas“... Garbės žodis, aš tikrai nerašiau „Gulago archipelago“. (Juokiasi – red. past.) Mes visi žinome, kas ją iš tiesų parašė“, - juokaudamas, kad mielai pasisavintų garsųjį A. Solženicyno veikalą, kalbėjo S. Kovaliovas.
Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kur S. Tamkevičius slėpdavo Kronikai ruošiamą medžiagą ir kaip S. Kovaliovo žmona nepažino konspiraciniais tikslais persirengusios disidentės Nijolės Sadūnaitės, kuri buvo atvykusi į Maskvą su svarbia užduotimi.
