Lietuvos TSR prokurorui,
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Apaštališkajam
Administratoriui vyskupui Liudvikui Poviloniui
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Kun. Alfonso Svarinsko,
Viduklės R.K. parapijos klebono,
PAREIŠKIMAS
Šių metų rugsėjo 2 d. (sekmadienį) apie 10 vai. Raseinių rajono prokuratūra įteikė šaukimą atvykti rugsėjo 3 d. į Lietuvos TSR prokuratūrą Vilniuje, Gogolio g. 4, kab. 56.
Kitą dieną 16 vai. jau buvau nurodytu adresu. Saugumo organų priežiūros prokuroras Bakučionis, kuris dar 1961 metais mane teisė už akių Vilniuje (tuo kartu buvau Mordovijos lagery), padarė „ypatingai pavojingu recidyvistu", apvilko dryžuotais konclagerio rūbais su visomis baisaus režimo pasekmėmis, nuvedė pas Lietuvos TSR prokuroro pirmąjį pavaduotoją A. Novikovą. Pastarasis mane apkaltino dviem punktais:
1. Visuose mano pamoksluose raudona gija eina antitarybiškumas. Ir paaiškino, kad, sakydamas žodį „bedievis", turiu mintyje tarybinę valdžią.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. lapkričio 13 d.
Nr.24
Lietuvos KP Centro Komitetui
Nuorašai: Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Ilgus pokario metus Lietuvos katalikai veltui klebeno įvairių valdžios įstaigų duris prašydami tikintiesiems gyvybiškai reikalingo katekizmo. Atsakymas visada būdavo neigiamas. Sunku būdavo suprasti keistą užsispyrimą neduoti leidimo išleisti bent 30 puslapių tikybos pirmamokslį. Vieniems šitai primindavo, kad Lietuvos ateistai nelabai tiki savo ideologijos moksliškumu, jeigu bijo, kad vaikiškas katekizmas gali sugriauti ateistinio marksizmo pagrindus, kitiems primindavo caro laikus, kada buvo draudžiama lietuviška spauda, apie ką vysk. Antanas Baranauskas anuomet rašė: „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda, tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda".
1979 m. pradžioje padėtis pasikeitė, pradėta plačiai kalbėti, kad tarybinė valdžia leisianti Lietuvos katalikams atsispausdinti reikiamą kiekį katekizmų.
