Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P.Anilioniui
Kaišiadorių vyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS
Mes, Kaišiadorių vyskupijos kunigai, pritardami Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komiteto raštui, rašytam 1978.XII.25, dėl 1976 metais paskelbtų Religinių susivienijimų nuostatų, pareiškiame, kad šiais Nuostatais tikinčiųjų katalikų diskriminavimą Tarybų Lietuvoje norima paversti įstatymu. Iš kasdieninio mūsų darbo turima medžiaga ir faktai šitai patvirtina. Pvz., labai neseniai Molėtų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Gančerienė, sušaukusi rajono kunigus, remdamasi Nuostatais, reikalavo neleisti vaikams patarnauti per pamaldas, draudė kunigams grupiniu būdu egzaminuoti vaikus, ruošiamus Pirmajai Komunijai. Be to, reikalavo iš kunigų, kad be rajono leidimo atlaidams nekviestų kitų kunigų.
Mes pareiškiame, kad Religinių susivienijimų nuostatai yra aiškiai diskriminaciniai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai:
a) jie neišreiškia Lietuvių tautos, kurioje yra apie 70 proc. tikintys katalikai, valios bei interesų;
b) jie visiškai ignoruoja per šimtmečius susiklodavusi lietuvių tautos kultūrinį palikimą;
c) šie Nuostatai tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios kanonų teisei, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtai Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, Helsinkio Baigiamojo Akto įsipareigojimams.
Šie Nuostatai tikinčiuosius ir Katalikų Bažnyčią Lietuvoje pastato į aiškiai priešingą padėtį, kokios reikalauja iš tikinčiųjų ir kunigų bažnytinės teisės kanonai. Jei tarybų valdžia Katalikų Bažnyčiai egzistuoti leidžia ir dažnai primena, kad ji į kanoninę Bažnyčios veiklą nesikiša, tai kodėl Nuostatai savo esme stato tikinčiuosius į koliziją?
Todėl mes ir pareiškiame: tais atvejais, kai valstybiniai administraciniai organai reikalaus iš mūsų elgtis priešingai Katalikų Bažnyčios teisiniams nuostatams, mes paklusime Bažnyčios kanonams, o ne LTSR Konstitucijos priešingiems ir tikinčiųjų teises diskriminuojantiems Religinių susivienijimų nuostatams.
Ta pačia proga dar kartą prašome panaikinti Kaišiadorių vyskupijos pilnateisio vyskupo V.Sladkevičiaus ilgametį trėmimą ir grąžinti jį į Kaišiadorių vyskupijos valdymą.
1979 m. vasario 11 d.
Pareiškimą pasirašė 42 kunigai:
Jonas Pilka, Alfonsas Šatas, Petras Laškauskas, Mykolas Balnys, Bronislovas Bulika, Vilius Cukuras, Zenonas Navickas, Jonas Kaušyla, Juozapas Manilaitis, Petras Šiugžda, Marijonas Petkevičius, Jonas Tomkus, Vysk. Vincentas Sladkevičius, Antanas Arminas, Bronislovas Novelskis, Vytautas Sudavičius, Juozapas Stasiūnas, Jonas Zubrus, Pranciškus Venskus, Juozapas Ansevičius, Edvardas Kraujelis, Petras Valatka, Jonas Jonys, Alfonsas Ažubalis, Ignas Milašius, Bronislovas Klimas, Stasys Lindė, Aleksandras Alkovikas, Stanislovas Kiškis, Juozapas Gylys, Juozapas Masalskis, Albinas Šilkinis, Stanislovas Stankevičius, Antanas Jurgilas, Jonas Žvinys, Petras Laškauskas, Petras Budrauskas, Česlovas Zažeckas, Jonas Voveris, Zigmantas Stančiauskas, Jonas Danyla, Jonas Mintaučkis, Antanas Jurgilas.
