Stasė BELICKIENĖ

Minėjimo Birštono viešojoje
bibliotekoje dalyviai. Kairėje –
direktorė Alina Jaskūnienė

Povilas ir Onutė Buzai, kurių
namuose buvo lyg ir spaustuvė.
Čia buvo dauginami pogrindiniai
leidiniai. Viduryje – Stasė Belickienė

Kan. Vytautas Vaičiūnas
buvo sukonstravęs
dauginimo aparatą

 

Šiemet minime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, pradėtos leisti 1972 metais, 35 metų ir žurnalo „Rūpintojėlis“, pradėto leisti 1977-aisiais, 30 metų jubiliejus.

Jau tapo tradicija Birštono viešojoje bibliotekoje paminėti šių leidinių jubiliejus: „Katalikų Bažnyčios kronikos“ 20 metų jubiliejus buvo paminėtas 1992-aisiais, vėliau, 2002 metais – „Rūpintojėlio“ 25-metis. Šiemet bibliotekoje G.Mačiutės iniciatyva surengta paroda apie pogrindžio spaudos istoriją.

Gegužės 8 dieną, minint Spaudo atgavimo dieną, Birštono viešosios bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės iniciatyva, padedant klebonui mons. Jonui Dalinevičiui, buvo surengtas susitikimas su „LKB kronikos“ ir „Rūpintojėlio“ leidėjais bei platintojais. Dalyvavo „LKB kronikos“ redaktorius arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, „Rūpintojėlio“ redaktorė s. Benvenuta Ada Urbonaitė, kan. Vytautas Vaičiūnas, menotyrininkė Alė Počiulpaitė, laikraščio „XXI amžius“ redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos vadovė Livija Šiugždienė, birštoniečiai, šių leidinių platintojai Povilas Buzas, Albinas Grigonis, Stasė Belickienė. Atvyko savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Tėvynės sąjungos pirmininkas Vytautas Šeškevičius ir daug Birštono gyventojų.

Arkivyskupas S.Tamkevičius pasidalijo prisiminimais apie „LKB kronikos“ leidimo pradžią, bendradarbius. Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtis blogėjo, kunigai buvo baudžiami už vaikų katechizavimą, tikintieji, ypač inteligentai, buvo persekiojami už bažnyčios lankymą, net šalinami iš darbo. Reikėjo ginti naikinamą Bažnyčią, tikinčiųjų teises.

Simno parapijos vikaras kun. S.Tamkevičius, pasitaręs su vysk. V.Sladkevičiumi ir gavęs jo palaiminimą, pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d., ir „Kronika“ ėjo iki 1989-ųjų pasiaukojusių bendradarbių dėka. Ji greitai pasiekė užsienį, ten buvo verčiama į kitas kalbas, platinama, atskiri straipsniai skaitomi per Vatikano radiją.

Kai kun. S.Tamkevičius buvo įkalintas lageryje, redaktoriaus pareigas ėjo kun. Jonas Boruta (dabartinis Telšių vyskupas), redaguojant daug padėjo kun. Kazimieras Ambrasas (tada buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas). Tarp bendradarbių buvo P.Plumpa, V.Lapienis (dabar sulaukęs jau 100 metų), daug seserų vienuolių: B.Mališkaitė, N.Sadūnaitė, E.Šuliauskaitė, B.Briliūtė ir daug kitų seserų, kunigų ir pasauliečių.

Apie žurnalą „Rūpintojėlis“ pasakojo menotyrininkė A.Počiulpaitė, daug padėjusi s. Benvenutai leidžiant ir redaguojant šį leidinį. Tai buvo krikščioniškos minties leidinys, supažindinantis visuomenę su krikščionybės esme, jos didžiosiomis vertybėmis. Žurnalo leidimą rėmė daug pasauliečių ir kunigų bei vienuolių. Pirmuosius numerius redagavo buvęs pedagogas K.Šapalas, daug padėjo kunigai J.Šalčius, L.Kunevičius, J.Lauriūnas, buvusi Politechnikos instituto dėstytoja F.Kasputytė, gydytojas (tada dar studentas) D.Stakišaitis.

Pogrindžio spauda – tai ne vien periodiniai leidiniai. Jau 1958 metais s. Benvenuta mašinėle perrašė A.Maceinos „Jobo dramą“, o vėliau ir kitas jo bei kitų filosofų knygas (S.Šalkauskio, J.Girniaus ir kt.). Taip pat buvo perrašomos ir platinamos kun. J.Šalčiaus parašytos knygos apie vysk. M.Reinį, kun. M.Krupavičių, prel. K.Olšausko bylą ir daug kitų. Perrašinėjant knygas aktyviai darbavosi ir s. Loreta Teresė bei jos mama Janina Paulavičienė (abi jau išėjusios amžinybėn).

Prienuose ir Birštone taip pat buvo krikščioniškos veiklos ir spaudos dauginimo bei platinimo židinių. Vadovaujant kunigams S.Tamkevičiui ir J.Zdebskiui, Prienuose susibūrė būrelis žmonių, kurie gilinosi į tikėjimo tiesas, diskutuodavo įvairiais klausimais.

Būrelis rinkdavosi Paprienėje, pas Liudą Šulinskienę ir Zuzaną Eidukevičienę, Bačkininkų kaime – pas Reginą Buzienę. Vėliau šis būrelis išaugo į Eucharistijos bičiulių sambūrį, vyko susirinkimai, buvo dalijamasi periodiniais leidiniais („LKB kronika“, „Aušra“, „Rūpintojėlis“ ir kitais) bei įvairiom knygom. Birštone, Julijos ir Albino Grigonių namuose, buvo perrašinėjamas „Rūpintojėlis“, kai kurie „LKB kronikos“ numeriai. O pas Povilą ir Onutę Buzus buvo lyg ir spaustuvė. Tuometinio inžinieriaus V.Vaičiūno sukonstruotu dauginimo aparatu „Era“ Povilas daugino „LKB kroniką“, „Rūpintojėlį“, „Aušrą“ ir kitus leidinius, kurių daugumą perduodavo Anastazui Januliui, o dalį išdalydavo vietiniams bendraminčiams.

Prie pogrindžio spaudos platinimo prisidėjo ir tuometinis Birštono klebonas kun. Marijonas Petkevičius. Jis rašė straipsnius į „Rūpintojėlį“, kurį laiką redagavo leidinį „Tiesos kelias“.

Pogrindžio periodinė spauda, skelbdama pasauliui apie Bažnyčios persekiojimą, buvo ne tik ginklas prieš persekiotojus, bet ir dvasiškai ugdė pačius tikinčiuosius. Tai buvo duona jų sieloms. Tiek periodiniai leidiniai, tiek filosofų knygos, ypač A.Maceinos, padėjo susiorientuoti tame melo pasaulyje, pasirinkti savo gyvenimo pagrindu tikras krikščioniškas vertybes, jomis gyventi ir jas perduoti jaunajai kartai.

Dėkojame pogrindžio spaudos leidėjams už pasiaukojimą, už ryžtą kentėti persekiojimus, kalinimus. Tai jų dėka ateizmo siautėjimo naktyje mums švietė tiesos ir gėrio žiburys.

Birštonas

 

© 2007 „XXI amžius“

Šaltinis: