1971 m. gruodžio 3 d. Margininkų klebonas kun. Petras Orlickas buvo nubaustas už tai, kad pažeidė LTSR baudžiamojo kodekso 143 straipsnį — žaidė su vaikais, tinklinį!
Kauno raj. administracinės komisijos nutarime parašyta, jog kun. Orlickas dirbo su vaikais (sportavo, žaidė tinklinį), rodė diafilmus ir t.t.
Ateistai ir partiniai darbuotojai ilgą laiką tarsi nematė vaikų, kurie aikštelėje prie kolūkio kontoros nekultūringai žaisdavo, keikdavosi. Šitai pamatė klebonas ir įrengė tinklinio aikštelę. Čia nesikeikdavo net didžiausi išdykėliai.
Kas privertė sunerimti Kauno raj. valdžią, partinius darbuotojus ir kai kuriuos mokytojus? Per vieno mokinio laidotuves buvo pastebėta bažnyčioje daug mokinių. Mokytojai bandė net už rankų mokinius išvesti iš bažnyčios. Be to, Mišioms patarnaudavo keletas berniukų. Direktorei nepavyko, nors ji labai stengėsi, atitraukti vaikus nuo altoriaus. Tada, kaip įprasta, tarybinei mokyklai į pagalbą atėjo raj. valdžios pareigūnai. Etatiniai ar neetatiniai saugumo darbuotojai, tiksliai nežinome, nufotografavo vaikus prie altoriaus, kad jie nesumanytų išsiginti savo „nusikaltimo". Į mokyklą atvažiavo valdžios pareigūnai ir surengė tardymą. Mokiniai ilgai buvo kamantinėjami. Kai kurios motinos, nesulaukdamos grįžtančių vaikų iš mokyklos, atėjo jų ieškoti. Pasipiktinusios vaikų terorizavimu, išsivedė juos namo.
Klebonas valdžios atstovų buvo perspėtas, kad neužsiimtų su vaikais, tačiau šis labai gerai žinojo Kristaus paliepimą: „Leiskite mažutėlius pas mane", ir dėl jų buvo pasiryžęs pakelti bet kokią auką.
1971.XII.3 kun. P. Orlickas iškviečiamas į Kauno raj. administracinį nuobaudų komisijos posėdį. Čia jam pateikiamas kaltinimas, kad žalojąs tarybinį jaunimą, ir paskiriama 50 rub. pabauda. Į klebono pasiaiškinimą, kad sportuoti jam net gydytojai patarę, komisijos pirmininkas S. Jančiauskas replikavo: „Gali žaisti su šeimininke." Per visą posėdį pirmininkas buvo netaktiškas, grubus.
Kaip ir reikėjo laukti, tuojau kun. Orlickas iš Margininkų parapijos buvo iškeltas. Tai daroma Religijų reikalų tarybos (RRT) įgaliotinio iniciatyva — pašalinamas iš parapijos veiklus kunigas, kad ateistai sėkmingiau galėtų griauti mokinių tikėjimą.
Baudomis, tardymais, net kalėjimais ateistinė valdžia siekia laimėti sau Letuvos jaunimą. Be abejo, tai kraštutinės priemonės, bet jos neretos. Jų tikslas — prigąsdinti kunigus, kad jie apleistų savo pareigas, ir atgrasyti vaikus nuo bažnyčios. Kartais laimima.
Paskutiniuoju metu pastebimas priešingas reiškinys — persekiojimas užgrūdina tiek kunigus, tiek tėvus bei mokinius. Vis daugiau atsiranda kunigų, kurie rizikuoja net laisve, bet neina į kompromisus su sąžine, vis daugiau atsiranda tėvų, kurie pradeda suprasti, kad vaikus reikia ginti nuo visokios rūšies prievartautojų, kurie jėga stengiasi išplėšti tikėjimą, kurie karjerą stato aukščiau už žmoniškumą ir tėvų teises. Vis daugiaus atsiranda mokinių, kurie išdrįsta viešai klasėje pareikšti savo įsitikinimus arba kritikuoti ateistų teiginius.
Tikėjimo persekiojimas vis labiau griauna valdžios autoritetą, nes visiems darosi aišku, kad jis vykdomas ne paskirų ateistų iniciatyva, bet partijos ir tarybinės vyriausybės spaudimu.
Ar neatėjo laikas baigti tikinčiųjų diskriminaciją, norint bent kiek susiaurinti prarają tarp kompartijos ir tikinčios visuomenės?
