1979 m. birželio 23 d. joninių išvakarėse jaunimo būrelis susirinko prie bedievių rankomis išniekintos Paveisnininkų bažnytėlės. Saulei leidžiantis su kryžiumi ant pečių, giedodamas ir garsiai kalbėdamas rožančių, jaunimo būrelis patraukė link tos vietos, kur kažkada buvo planuojama statyti bažnyčia. Su viltimi tylų vakarą skambėjo malda, tarsi šauksmas prikelti tautą.
Po keliolikos minučių iškilo gražus didelis kryžius, ant kurio užrašyta: „Viešpatie, atnaujink mūsų Tautos veidą!"
Greitai sujudo Lazdijų saugumas ir milicija ieškoti kryžiaus statytojų, šitokio uolumo gaudant chuliganus milicija niekada neparodo.
Liepos 2 d. iš namų į Kapčiamiesčio milicijos skyrių įgaliotinis VI. Kavaliukas atvežė 10 kl. mokinį Antaną Ramanauską. Mokinys buvo tardomas, gąsdinamas, kad su juo susidorosią, jei jis tylėsiąs. Milicijos įgaliotinis klausinėjo, kas organizavo, kas darė, kas šventino, statė, iš kur buvo susirinkę tiek daug jaunimo. Berniukas gynėsi nieko nežinantis.
— Nebaigsi vidurinės mokyklos ir būsi išvežtas į vaikų koloniją, — gąsdino inspektorius Kavaliukas. Išleisdamas namo, įgaliotinis įsakė net tėvams nepasakoti apie įvykusį tardymą.
Liepos 5 d. 14 vai. į Žibūdų namus (Menciškės kaime) saugumo mašina atvyko girtas saugumietis J. Zinkevičius ir tas pats milicininkas Kavaliukas. Pirmiausia užsipuolė motiną, kad ji blogai auklėjanti vaikus, nes jie eina į bažnyčią, o štai 23 d. pastatė kryžių. Zinkevičius reikalavo pakviesti sūnų Romą ir dukrą. Kai motina paklausė, ar jau toks didelis nusikaltimas pastatyti kryžių, kad net milicija ieškanti nusikaltėlių, Zinkevičius atrėžė:
— Tai daugiau nei žmogžudystė!
Romas buvo uždarytas į kambarį ir prasidėjo grasinimai:
— Tu užrašei ant kryžiaus! — šaukė įtūžęs saugumietis ir užsimojęs portfeliu grasino:
— Kai duosiu į snukį, tai aš tau atnaujinsiu veidą! Tardytojai gąsdino kaip išmanydami: pašalinusią iš mokyklos neleisią niekur įstoti mokytis, pasiusią į pataisos namus, pasodinsią į kalėjimą, primušią. Kai nieko nepešė gąsdinimais, berniuką įgrūdo į mašiną ir išsivežė į Kapčiamiestį. Veždami per mišką, baugino primusus palikti miške, tačiau Romas meldėsi ir visai nekreipė į juos dėmesio.
Kapčiamiesčio milicijos skyriuje tardymas užtruko porą valandų. Išleisdami prigrasino apie tardymą niekam nepasakoti.
Sekančią dieną Romas Žibūda dar buvo iškviestas į Lazdijų saugumą. Ten jį niekino, kad patarnauja Mišioms, klausinėjo, kur galvoja stoti baigęs vidurinę mokyklą, reikalavo pasakyti pavardes kitų berniukų, kurie patarnauja Mišiose. Išleisdami pasakė, kad teksią susitikti dar ne vieną kartą.
***
