1980 m. gruodžio 16 d. Kelmėje įvyko Gemos-Jadvygos Stanelytės teismas. Saugumas norėjo, kad šis procesas įvyktų niekam nežinant, — nebuvo pranešta net artimiausiems giminėms. Ankstų rytą, dar tamsoje, prie teismo durų susirinko būrys Gemmos bičiulių. Kai prie teismo sustojo pilka kalėjimo mašina, kažkas iš Gemos draugų, prasiskirsčius milicininkams, prišoko prie geležinės kalėjimo mašinos ir garsiai sušuko prie pat automašinos durų plyšio: „Gmma! Gemute! Mes su tavimi!".
Atvažiavusieji greitai sužinojo, kur yra teismo salė ir skubiai sugužėjo į vidų. Teismo darbuotojai neramiai žvilgčiojo į salėje sėdinčius, o po kurio laiko atėjo solidnus veikėjas ir milicininkas ir visus išvarė iš salės sakydamas, kad toje salėje bus kita byla, o Stanelytės teismas būsiąs vėliau. Išvaryti žmonės nuėjo į teismo pirmininko kabinetą ir čia sužinojo, kad Gemmos teismas būsiąs 12 valandą ir jis įvyksiąs pirmininko kabinete. Išvaryti teisiamosios draugai ir pažįstami sustojo ant teismo laiptų ir koridoriuje, nes lauke buvo šalta ir drėgna. Žmonių prie teismo rinkosi vis daugiau ir daugiau, — suvažiavo iš tolimiausių Lietuvos kampelių: kunigai, jaunimas, pagyvenę žmonės. Visi norėjo patekti į teismo salę, bet milicija griežčiausiai saugojo teismo duris. Atvažiavę kunigai — A. Svarinskas, S. Tamkevičius, V. Vėlavičius prisistatė kaip TTG Katalikų Komiteto nariai ir prašė leisti pasimatyti su teismo pirmininku. Tačiau jokie įrodinėjimai, jokie reikalavimai nesuminkštino liaudies valdžios — milicija kunigus neįleido net pro duris į koridorių. Galiausiai apgaulės būdu daugelį laukiančiųjų pavyko išvilioti prie kitų durų iš lauko pusės — saugumiečiai sakė, jog per jas bus leidžiami į salę ir, kurie pirmieji stovės prie tų mažųjų durų, tie pateks į salę.
ses. Gema Stanelytė
Pagaliau prasidėjo teismo posėdis. Į salę, iš kurios apgaule ir grasinimu buvo išvaryti atvažiavusieji, pro administracinį įėjimą suėjo apie 10 liudininkų ir saugumo pakviestieji, — viso apie 60 žmonių. Į salę įleido taip pat Gemmos seserį. Be to, pamatę prie durų stovintį šiaulietį M. Jurevičių, jam leido dalyvauti teismo procese. Visi kiti laukė gatvėje.
Teismo kolegijai pirmininkavo teisėjas Raziūnas, prokuroras Murauskas. Teisiamajai atsisakius advokato, pastarasis apleido salę.
Teismui prasidėjus, už langų pasigirdo bendrai gatvėje kalbamas rožančius. Tuomet teismą nutraukė, kaltinamąją išvedė, ir lauke prasidėjo tikinčiųjų gaudymas, stumdymas ir tąsymas. Kadangi buvo suvažiavę labai daug milicijos ir saugumiečių, jie lengvai susidorojo su žmonėmis. Buvo suimtas kun. Juozas Zdebskis, Saulius Kelpša ir Petras Gražulis. Iš jų atėmė laikrodžius, diržus ir kt. ir įstūmė į nešvarias kameras.
Visą susirinkusią gausią minią milicija pervijo net į kitą gatvės pusę ir nieko neprileido net iš tolo prie teismo durų.
Nubloškus tolyn minią, į salę vėl buvo įvesta teisiamoji Stanelytė, lydima trijų su automatais ginkluotų kareivių.
G. J. Stanelytė kaltinama 240 str. už veltėdžiavimą ir 199 str. 3 d. už viešos tvarkos pažeidimą.
Pakviesti liudininkai: Tytuvėnų apyl. pirmininkas, Kelmės raj. autoinspektoriai ir kt. liudijo, jog G. Stanelytė 1979 m. rugpjūčio 26 d. vadovavo eisenai iš Tytuvėnų į Šiluvą. Vienintelis liudininkas, Panevėžio Autobusų parko vairuotojas Čerška, tuo metu važiavęs keleivine mašina pro Tytuvėnus, paliudijo teisingai, sakydamas, kad eisena nedaug tesutrukdė judėjimą. Žymiai daugiau laiko sutrukdė autoinspekcija, betikrindama automašinas. Tačiau autobusas vis vien į paskirties punktą atvyko laiku. Teismas buvo labai nepatenkintas Čerškos liudijimu ir jam net pagrasino.
Teisiamoji Stanelytė drąsiai pareiškė, kad ji organizavusi ir dalinai vadovavusi eisenai todėl, kad jai brangios senos Lietuvių tautos tradicijos. Eiseną paskatino organizuoti klystantis Lietuvos jaunimas. Lukiškių kalėjime praleisti penki siaubo mėnesiai tai puikiausiai patvirtino. Čia ji susidūrusi su jaunimu, praradusiu bet kokius idealus, bet kokį žmoniškumo jausmą.
Kadangi teismas kaltino teisiamąją, kad eisena įžeidusi ateistų jausmus, o taip pat, jog ji buvusi be leidimo, į tai kaltinamoji atsakė, kad jeigu eisena būtų buvusi ne religinė, niekam ji nebūtų užkliuvusi. O dėl įžeistų ateistų jausmų, ji paaiškino, kad ateistai dažniau užgauna tikinčiųjų jausmus per televizijos laidas, literatūrą ir kt., o jie tačiau nebaudžiami.
Kaltinimui dėl veltėdžiavimo trūko įrodymų.
Paskutiniame žodyje G. Stanelytė pasakė: „Esu giliai religinga. Nors laisvė labai brangi, bet tikėjimas man brangesnis už laisvę".
Teismas nuteisė G. J. Stanelytę trims metams bendro režimo lagerio.
Teismo proceso metu, nors oras buvo šaltas ir drėgnas, bet lauke minia nesiskirstė, bet vis augo ir augo. Einantieji pro šalį klausinėjo, kokį nusikaltėlį teisia ir sužinoję, kad teisiama už religiją, už eiseną į Šiluvą, nenorėdavo tikėti ir daugelis pasilikdavo stovėti, norėdami sužinoti, kaip visa baigsis. Atvažiavę tolimą kelią, neprimigę, nevalgę, pastirę nuo šalčio, išstovėjo visą dieną gatvėj. Nors vakarop pradėjo smarkiai lyti, tačiau niekas nesiskirstė.
Tikintieji labai nerimo dėl nekaltai suimtųjų ir, nesulaukdami juos paleidžiant, parašė protestą. Po juo pasirašė 60 žmonių. Tik vėl bėda: nebuvo kam jį įteikti, nes prie jokio viršininko milicija neprileido. Kas tik prisiartindavo prie pareigūnų, tuos vydavo šalin, apšaukdami juos „banditų išperomis", apipildami necenzūriškais žodžiais, o bandančius ieškoti tiesos — stumdė, grasindami susidoroti su jais.
Pasibaigus teismui ir išvažiavus kalėjimo mašinai į gatvę, minia pradėjo mesti gėles ant mašinos ir šaukti: „Gema! Mylim! Gmma! Mylim!"
Nors kalėjimo mašina išvažiavo, bet minia nesiskirstė — laukė suimtųjų. Galiausiai vienas po kito grįžo suimtieji. Tikintieji triukšmingu entuziazmu sutiko grįžtančius iš milicijos, o kun. Juozui Zdebskiui dar gatvėje įteikė gėles, ir čia pat minia išsiskirstė.
* * *
LKPCK Sekretoriui P. Griškevičiui
Nuorašas: Kelmės raj. Vidaus reikalų skyriaus Viršininkui
Pareiškimas
1980 m. gruodžio 16 d. mes, žemiau pasirašiusieji asmenys, atvykome dalyvauti viešame Jadvygos Stanelytės teismo procese. Milicija ir saugumiečiai nė vieno iš mūsų į teismo sale neįleido — visus nuvijo net nuo teismo rūmų, o tris asmenis: kun. J. Zdebskį, Saulių Kelpšą ir Petrą Gražulį be jokios priežasties suėmė. Ta proga mes išreiškiame protestą, kad tarybiniai pareigūnai grubiai laužo LTSR Konstituciją ir įstatymus.
Reikalaujame nedelsiant paleisti sulaikytus asmenis. Pasirašė: E. Šuliauskaitė, L. Bružaitė, A. Montvilaitė, A. Ramanauskaitė, kun. A. Svarinskas, A. Kaušilienė, N. Sadūnaitė, Z. Vasauskienė, M. Gavėnaitė, B. Staniulytė, J. Kerbelytė, V. Vaičiūnas, J. Kuodytė, B. Mališkaitė, J. Jankauskienė, R. Kabkaitė, G. Drungilaitė, R. Tamašauskaitė, O. Kavaliauskaitė, N. Šukevičiūtė, A. Kiaulevičiūtė, J. Šileikis, A. Umbrasaitė, A. šukytė, B. Dakninienė, P. Stankūnienė, B. Mušeliūnienė, E. Petrylaitė, C. Ulevičienė, P. Darjenytė, M. Klimkaitė, E. Drungelienė, J. Meškauskienė, O. Dranginytė, V. Grincevičiūtė, Č. Meškauskas, L. Stankūnaitė, M. Bieliauskaitė, B. Miniotas, B. Griciūtė, R. Teresiūtė, E. Žygaitė, D. Dambrauskaitė, L. Pelionytė, E. Žilienė, B. šauklienė, L. Briliūtė, V. Žiezdrytė, R. Bumbliauskaitė, G. Mačenskaitė, M. Genytė, D. Meškauskaitė, G. Buzaitė, P. šiaulytė, J. Petkevičius, A. Augustinavičiūtė, P. Žąsinas, T. Steponavičiūtė, B. Briliūtė, A. Stukienė, kun. J. Razmantas, B. Valaitytė, kan. B. Antanaitis, kun. S. Tamkevičius, D. Dukauskaitė, J. Baužaitė, B. Vazgelevičiūtė, J. Judikevičiūtė.
