Šilalė. 1981 m. sausio 21 d. į Šilalę atvyko RRT įgaliotinis Petras Anilionis. Susikvietęs viso rajono parapijų bažnytinių komitetų atstovus, rajono deputatus, aiškino jiems tarybinius įstatymus: negalima vaikų mokyti tikėjimo tiesų grupėmis, draudžiama vaikams, neturintiems 18 metų, patarnauti mišioms, adoruoti, giedoti bažn. chore ir t.t.
Viešai pareiškė, jog Šilalės vikarui kun. Vytautui Skipariui atims kunigystę.
Nevočių aštuonmetės mokyklos mokytojas Uksas paklausė: „Kas gali sutramdyti Šilalės vikarą?" Įgaliotinis patarė kreiptis į tardymo organus.
***
Šakiai. 1981 m. kovo 10 d. į Šakių rajono vykdomąjį Komitetą buvo sukviesti rajono apylinkių pirmininkai, mokyklų direktoriai ir parapijų komitetų atstovai. Paskaitą lektorius Murnikovas skaitė apie tai, kad kunigai nesilaiko tarybinių įstatymų, kad parapijų komitetai privalo juos kontroliuoti, jog šie negrobstytų lėšų ir t.t. Po paskaitos žmonės pateikė keletą klausimų: kodėl bažnyčios už elektrą moka po 25, o ne po 4 kap., kodėl buvo uždaryta Klaipėdos bažnyčia, kodėl nėra religinės spaudos? . . Atsakydamas lektorius pilstė iš tuščio į kiaurą.
LTSR Prokurorui
1980 m. gruodžio mėn. 16 dieną atvykau į Aukščiausiąjį Teismą, kur vyko viešas V. Skuodžio, G. Iešmanto ir P. Pečeliūno teismo posėdis. Nesant vietų posėdžio salėje, aš stovėjau vestibiulyje ir kalbėjau su vienu iš liudytojų (operatoriumi iš Televizijos studijos) apie jo tėviškę. Čia prie mūsų priėjo aukštas rudu kostiumu vyriškis ir piktai pradėjo šaukti man, kodėl aš tardau žmones, ir pareikalavo išeiti. Aš atsakiau, kad teismas nepriklausomas, ir kiekvienas pilietis turi teisę čia ateiti, ir paklausiau, kas jis toks esąs. Vyriškis, man neatsakęs, pakvietė milicininkus, kad mane išvestų. Aš pakartojau, kad teismas yra nepriklausomas, ir jis neturįs teisės čia ant manęs šaukti. Vyriškis rudu kostiumu, griežtai įsakė leitenantui ir trims seržantams mane išmesti per duris. Milicininkai užlaužė man rankas, smogė man į nugarą ir išstūmų į gatvę pro duris taip grubiai, kad net nuplėšė laikrodžio apyrankę.
Man pareikalavus, kad nupirktų naują laikrodžio apyrankę, v. leitenantas Stepanovas man pagrasino: „Aš tau kai nupirksiu, tai daugiau nieko nenorėsi".
Vėliau aš, grįžęs į vestibiulį, sėdėjau ir skaičiau laikraštį. Prie manęs priėjo vyras, prisistatė esąs teismo tarnautojas ir pradėjo šaukti: „Išeik iš čia, tu gadini orą, tu milicininkui į pirštą įkandai! Rašyk pareiškimą", — rodydamas pirštu, kreipėsi į milicijos seržantą, ir toliau ant manęs šaukė: „Išeik iš čia! Tu lietuvis ar ne? Jeigu lietuvis, — tai išeik iš čia". Neapsikęsdamas to rėkimo, pažadėjau po 15 minučių išeiti ir išėjau.
Kaunas. 1981 m. sausio mėn. inžinierius Vytautas Vaičiūnas, gyv. Kaune, Hipodromo gt. Nr. 46 bt. 35, pasiuntė pareiškimą Lietuvos KP CK sekretoriui P. Griškevičiui (nuorašus — Raseinių raj. „Naujas rytas" ir „Komjaunimo tiesos" laikraščių redakcijoms), kuriame pasisako prieš minėtuose laikraščiuose išspausdintą straipsnį „Atviras pokalbis su jaunimu", aprašantį procesiją — eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą.
Pirmosiomis straipsnio eilutėmis autorė E. Skudrienė teigia, jog „tiems, kurie dalyvavo toje sumaištyje, o juo labiau organizatoriams, širdies neskaudina sunkiai dorojamas derlius laukuose. Šiandien jie sotūs". Savo pareiškime inž. Vytautas Vaičiūnas įrodo, jog tikintieji Lietuvoje sudaro didesnę pusę gyventojų, jie dirba gamyklose, žemės ūkyje, tuo pačiu straipsnio kaltinimai pasidaro nepagrįsti.
Tūkstantinė minia, sausakimšai užpildžiusi Šiluvos bažnyčią, liudija, kad „žmogus gyvas ne vien duona. Reikia arti, sėti, pjauti, bet negalima į žmogų žiūrėti kaip į darbinį jautį ar penimą kiaulę". Vytautas Vaičiūnas nesutinka su straipsnio autore, jog pamokslo metu buvo išvardinti blogiausi jaunimo darbai. Tai grynas prasimanymas. Pamoksle buvo kalbama apie besaikį girtavimą ir moralinį palaidumą. Jaunimas buvo raginamas būti šių dienų Valančiais, įsijungti į tautos blaivinimo darbą, susigrąžinti prarastąsias vertybes: jaunuomenės skaistumą ir šeimų patvarumą. „Argi tautos nublaivinimo ir nusikalstinimo darbą reikia nustumti kažkur į kalno papėdę? Ar tai kenkia visuomenės ir valstybės interesams?" — klausia Vytautas Vaičiūnas.
Vytautas Vaičiūnas
Garliava. 1981 m. vasario 21 d. Garliavos vid. mokyklos Nr. 1 direktorius Nausėda, išsikvietęs X kl. mokinį Vytautą Gluoksnį, pradėjo klausinėti, ar tikrai tiki į Dievą, lanko bažn. chorą, groja vargonais. Mokinys nesigynė, tuomet mokyklos direktorius pareiškė: „Negalima! Tu komjaunuolis!" „Galiu iš komjaunimo išstoti", — nepasimetė dešimtokas. Direktorius pasiūlė rašyti pareiškimą.
Vasario 26 d. V. Gluoksnis vėl buvo iškviestas. Į mokyklą buvo iškviesta ir mokinio motina. Direktorius primygtinai reikalavo motiną paveikti sūnų, jog šis atsiimtų pareiškimą dėl išstojimo iš komjaunimo organizacijos. Gąsdino, kad, jei neatsiims, bus perduotas aukščiau, niekur nejstos. Motinos akyse vadino sūnų bukapročiu, sakėsi neatstos tol, kol sūnus giedos ir gros bažnyčioje.
***
1981 m. vasario 27 d. Garliavos vid. mokyklos direktorius Nausėda po pamokos pasiliko 7 kl. mokinį Egidijų Blockį. Teiravosi, ar lanko bažnyčią, patarnauja mišioms. Klausinėjo, kas daugiau tarnauja. Vaikas tylėjo. „Ko tyli, liežuvį prarijai, žado netekai?! Vis tiek viską žinome, mes bažnyčioje turime savo agentų!" — barėsi direktorius. „Jei viską žinote, tai kam dar klausiate?" — atsiliepė Egidijus. Atėjusios mokytojos padėjo direktoriui tardyti ir barti septintoką.
Nočia. 1981 m. sausio mėn. Baltarusijoje, Varanavos rajone, buvo apiplėšta Nočios bažnyčia. Vasario mėn. buvo išplėšta Rodunės bažnyčia: išniekintas tabernakulis, išlaužtos durys, pavogti kilimai, paveikslai ir apie 10,000 rub.
***
„Aušra" Nr. 23, Nr. 24.
„Vytis" Nr. 6.
„Tiesos kelias" Nr. 16, Nr. 17.
„Blaivybėje — jėga" Nr. 1. Leidnys pasirodė 1981 m. — Blaivybės metais. „Blaivybinio entuziazmo ugnelei visuomenėje kurstyti, gerai patirčiai publikuoti, blaivybės aktyvistams suburti, blaivinimo fronto veiklai plėsti organizuojamas šis kuklus leidinukas", — rašoma įžangoje. Leidinys „Blaivybėje — jėga" — blaivybės propaguotojas ir jos šauklys.
„LKB Kronika" sveikina entuziastus, kurie, gelbėdami alkoholyje skandinamą Lietuvą, ryžosi leisti taip reikalingą leidinį „Blaivybėje — jėga".
* * *
Petras Plumpa (Čistopolio kalėjimas), Petras Paulaitis (Mordovija), Sergiejus Kovaliovas (Permės sr.), Viktoras Petkus (Permės sr.), Balys Gajauskas (Permės sr.), Vladas Lapienis (tremtis Tėjoje), Algirdas Statkevičius (Černiakovskio spec. psich. ligoninė-, Antanas Terleckas (Permės sr.), Julius Sasnauskas (Vilniaus saugumo kalėjime), Povilas Pečeliūnas (Permės sr.), Vytautas Skuodis (Mordovija), Anastazas Janulis (Mordovija), Povilas Buzas (Permės sr.), Gintautas Iešmantas (Permės sr.), Gemma-Jadvyga Stanelytė (Sverdlovsko sr.), Genovaitė Navickaitė ir Ona Vitkauskaitė (Panevėžio lageryje) ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti.