Kriokialaukis (Alytaus raj.). 1983 m. liepos mėn. 13 d. ir 25 d. Vilniaus saugume buvo tardomas Krokialaukio parapijos klebonas, TTGKK narys kun. Vaclovas Stakėnas. Tardytoją Pilelį domino tokie klausimai: Kada susipažinote su kun. Sigitu Tamkevičium? Kiek esate girdėję jo pamokslų ir kokiom progom pasakytų? Kokias problemas savo pamoksluose lietė kun. S. Tamkevičius? Kas pakvietė stoti į TTGKK narius? Kokiu tikslu įstojote į komitetą? Ar dabartiniu metu dar laikote komitetą veikiančiu? Kodėl vengiate rašyti pareiškimą, jog nedalyvausite komiteto veikloje?"
Kun. V. Stakėnui atsisakius rašyti atsistatydinimo iš komiteto pareiškimą, per kelias valandas tardytojas įrodinėjo, jog komiteto veikla yra antivalstybinė. Bandė primesti, jog komiteto tikslas tarnauti Vatikanui, „Laisvės" ir kitoms užsienio radijo stotims.
Tardytojas Pilelis tardymą baigė grasinimu: „Jei ir toliau kovosit beprasmę kovą, pažiūrėsim, kas laimės!"
Paskutiniu metu saugumas masiškai sulaiko siunčiamus kaliniams ir tremtiniams laiškus.
Labai retai gaunami laiškai ir iš lagerių: iš kun. A. Svarinsko gauti vos keli laiškai.
Negauna laiškų tremtyje Julius Sasnauskas ir kiti. Jų siunčiami laiškai į Lietuvą taip pat nepasiekia adresatų.
Kartą tardomai jaunuolei saugumiečiai prasitarė, jog laiškai į lagerius esą trukdo perauklėti kalinius.
Čia pateikiame mus pasiekusio Viktoro Petkaus laiško ištrauką:
„Iš tikrųjų žmogus pajungė gamtą, užvaldė planetą, prakirto langą į kosmosą, bet ar jis nuo to tapo laimingesnis? Žmogus pats sukėlė jėgas, kurių jau nebegali suvaldyti. Tad ar tie progreso teigėjai nepadarė didžiulio vingio į šalį, nepaniekino tikrųjų dvasinių vertybių? Jie neapčiuopė, kur sukoncentruota pagrindinė žmonijos išmintis, nepasinėrė į gilumą, o vien tik metėsi į techniką. Ir rezultatas: technikoje padaryti didžiuliai atsiekimai, o kaip su žmogumi? Juk vienas žmogus nuo kito skiriasi pirmiausia savo vertybių, troškimų, idealų struktūra, o ne tuo, kaip jis manipuliuoja ta ar kita technika.
TSKP CK Generaliniam sekretoriui
Nuorašas: LKP CK pirmajam sekretoriui
Lietuvos TSR kunigų
P a r e i š k i m a s
Prieš 30 metų ir anksčiau, asmenybės kulto laikais, kai kurie Tarybų Sąjungos vadovaujantieji asmenys manė, kad komunizmo nebus galima įgyvendinti be prievartos ar grasinimų. TSKP XX suvažiavimas tai gėdingai taktikai padarė galą: ištuštėjo ir užsidarė daugelis lagerių, į savo kraštą sugrįžo tremtiniai, vėl susijungė išdraskytos šeimos, — ir nuo to kultūrinis bei ekonominis gyvenimas nė kiek nesumenkėjo, bet priešingai — pakilo.
Labai gaila, kad ne visos asmenybės kulto laikų anomalijos buvo panaikintos — kai kurios jų dar ir šiandien egzistuoja. Viena iš tokių anomalijų yra sąžinės ir religijos laisvių varžymas, religijos niekinimas ir prievartinė ateizacija. Kad visa tai yra tikriausia anomalija, aiškiai rodo pats gyvenimas, šiandien Europoje yra ištisa eilė socialistinių valstybių, kuriose tos anomalijos beveik nejaučiama: kur tikintieji nei mokyklose, nei darbovietėse nediskriminuojami, kur leidžiama gausi religinė spauda ir kur vis dėlto kultūrinis ir ekonominis gyvenimas žengia ne lėtesniu žingsniu, negu pas mus.
Vilnius, š.m. slaptame „Informaciniame biuletenyje" Nr. 1 buvo patalpinta LKP CK sekretoriaus P. Griškevičiaus kalba apie aktualius kovos su klerikaliniu ekstremizmu klausimus ir partinių organizacijų uždavinius, ateistiškai auklėjant respublikos gyventojus.
Partijos vadovas pradžioje duoda bendrą apžvalgą apie Lietuvos Bažnyčią. Džiaugiasi, kad daugelis dvasininkų yra lojalūs valdžiai. Tačiau yra dalis nusiteikusių ekstremistiškai, kurie į savo pusę stengiasi patraukti kitus kunigus, ypač jaunus. Bendrą toną ideologinėms diversijoms duoda Vatikanas.
Partijos sekretorius ypač puolė Popiežių Joną-Paulių II-jį už jo nuolatinį palankumą Lietuvos Bažnyčiai. Paminėjo, kad daug kunigų atvažiuoja iš užsienio ir bando pravežti į Lietuvą priešišką literatūrą. Jie ir nupirkę kun. A. Svarinskui, kun. S. Tamkevičiui ir kt. kunigams lengvąsias mašinas.
Piktų žodžių nepagailėjo ir TTG Katalikų komitetui. Jie esą skatina rašyti visokius pareiškimus ir nesilaikyti Religinių susivienijimų nuostatų.
Žitomyras. 35 metų amžiaus Žitomyro bažnyčios vargonininkė Zofija Bieliak buvo nuteista 5 metams kalėjimo ir 5 tremties už skleidimą informacijos apie Dievo Motinos pasirodymą Fatimoje.
* * *
Ryga. 1983 m. rugsėjo 10 d. į Šiluvos atlaidus iš Rygos važiavo du autobusai maldininkų (maždaug 60 žmonių), tačiau tikslo nepasiekė — netoli Šiluvos jie buvo sustabdyti autoinspekcijos. Pareigūnai klausinėjo, kas organizavo kelionę ir dėl ko į Lietuvą važiavo melstis. Kelionės organizatore prisipažino Konstancija Cimanovskaja. Visiems buvo įsakyta grįžti atgal. Kadangi žmonės nesutiko, buvo išlaipinti ir Šiluvą pasiekė maršrutiniais autobusais, o iš jų išsinuomotus autobusus milicininkai palydėjo iki Lietuvos-Latvijos sienos ir įsakė vairuotojams daugiau tokiu tikslu į Lietuvą nevažinėti.
„Lietuvos ateitis" Nr. 6. Periodinis jaunimo leidinys pasirodė šių metų gegužės mėnesio pabaigoje. Jame gvildenamos tautinės bei šiandieniam Lietuvos jaunimui aktualios problemos.
* * *
„Lietuvos ateitis" Nr. 7, dedikuotas nuteistam kun. Alfonsui Svarinskui, pasirodė rugsėjo mėnesio pabaigoje. Leidinyje plačiai aptariamas kun. A. Svarinsko teismas bei kun. S. Tamkevičiaus areštas; atspausdintas tikinčio Lietuvos jaunimo kreipimasis į užsienyje gyvenančią lietuvių jaunuomenę.
* * *
„Aušra" Nr. 35 (75). 1983 m. vasario mėnesį pasirodė pogrindžio leidinio „Aušra" 35-tasis numeris. Leidinyje ypatingo dėmesio susilaukia straipsnis „Aušrai" šimtas metų", kuriame išsamiai nušviečiama ta aplinka, kurioje po 19 metų spaudos draudimo pasirodė pirmojo lietuvių laikraščio „Aušra" numeris. Ji — lietuvių atgimimo pradžia, pirmas sąmoningas žingsnis į savo ateitį. Tai, anot prof. Biržiškos, didžiausia pasaulyje revoliucija, kokių istorija težinanti — sukilimas vos pradedančios susiprasti tautelės prieš didžiulę rusų-vokiečių-lenkų santarvę", — rašoma leidinyje. „Aušra" Nr. 35 reiškia protestą dėl kun. Alfonso Svarinsko suėmimo; supažindina skaitytojus su lietuviais kaliniais Mordovijos 385/3-5 zonoje. Leidinyje nemažai vietos užima straipsnis „Keturiasdešimt metų (1904-1944)", kuriame apžvelgiamas ekonominis Lietuvos gyvenimas, kultūrinė krašto veikla.