Kaunas. 1984 m. kovo 4 d. būrelis jaunimo, susirinkęs iš skirtingų Lietuvos vietų prie šv. Kazimiero karsto šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje, meldėsi, skaitė eilėraščius, giedojo giesmes.
1984 m. birželio mėnesio pradžioje saugume, darbavietėse ir mokyklose už dalyvavimą šv. Kazimiero jubiliejaus minėjime ir ten atliktą programą prasidėjo tardymai.
Iš Kauno 7 vid. m-klos saugumietis Jonas Matulevičius tardymui į saugumo komitetą išsivežė pradinių klasių mokytoją Laimutę Truskauskaitę. Čekistui nepatiko, kad L. Truskauskaitė dalyvavo šv. Kazimiero minėjime Vilniuje, priekaištavo, kam rašo kaliniams laiškus — keletas jų, nepasiekę adresatų, gulėjo kabinete ant stalo. J. Matulevičius vertė L. Truskauskaitę rašyti pasiaiškinimą, pažadant pakeisti savo elgesį. Tardomoji, paaiškinusi, kad taip elgtis, jos įsitikinimu, yra kiekvieno kataliko pareiga, rašyti bet kokius pasižadėjimus atsisakė. Supykęs čekistas pagrasino galįs L. Truskauskaitę įmesti į rūsius ir ten kartu su žiurkėmis išlaikyti 3 paras. Po dviejų valandų trukusio tardymo, pažadėjęs greita susitikime, kur „bus kita kalba", čekistas J. Matulevičius L. Truskauskaitę paleido.
Kaunietę Vilę Masytę už dalyvavimą šv. Kazimiero jubiliejaus minėjime griežtai įspėjo Kauno Mažylio medicinos mokyklos vadovybė.
Antaną Žilinską tardė ir auklėjo Kauno Sanautoūkio įpareigoti asmenys.
Su Jolanta Grebliauskaite pokalbį pravedė Kauno mėsos kombinato atstovai.
Kauno klinikų administracija nuogąstavo dėl Giedrės Cibauskaitės ir Ilonos Šupenytės.
Saugumiečiams ir auklėtojams labiausiai nepatiko prie šv. Kazimiero karsto sakomi eilėraščiai, ypatingai paskutinis:
Tauta prisiekia tau, Kazimierai šventasis,
Kapais didvyrių, kankinių krauju!
Visuos piliakalniuos įžiebsim ugnį naują —
Jokiems engėjams Lietuva nepasiduos!
Tylėjo Nemunas, šimtmečiais sukaustytas,
Ilgėjos Nemunas ir laisvės ir audrų . . .
Tegul prakirs žaibai negandų naktį juodą!
Tegul pravirks liūtimi ir sąnašas kalčių nuplaus.
Tauta prisiekia tau, Kazimierai šventasis,
Stovėt po kryžiumi ir laukt aušros . . .
* * *
Utena. 1984 m. pavasarį Utenos rajono parapijų komitetų nariams kalbėjo RRT įstaigos atstovas. Aiškino, kokie dideli nusikaltėliai yra kunigai — Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius, kurstė komiteto narius perimti iš klebonų parapijų valdymą.
Lektorius piktinosi prof. Kun. P. Rabikausko pasisakymais per Vatikano radiją apie šv. Kazimierą. Prelegentui ypatingai nepatiko prof. kun. P. Rabikausko pareikšta nuomonė dėl istorijos mokslų kandidato doc. V. Lauraičio straipsnio „Kaip Kazimieras tapo ,šventuoju' " („Komjaunimo tiesa", 1982.X.23). Esą ne kunigų reikalas vertinti istorikų darbus bei spręsti ar teisingai ateizmo propaguotojams pripažinti mokslo laipsniai.
* * *
Polekėlė (Radviliškio raj.). 1984 m. kovo 4 d. Polekėlės bažnyčioje buvo švenčiami šv. Kazimiero atlaidai. Vietinė valdžia nerimavo, kad atlaidai nevirstų iškilmingu šv. Kazimiero jubiliejaus minėjimu. Kolūkio pirmininkas pasiuntė vieną moterį pas Polekėlės kleboną kun. K. Daknevičių prašyti, kad atlaidų dieną nebūtų procesijos ir svečių kunigų. Klebonas paaiškino, jog atlaidų iškilmių nemenkins ir bus visa, kas privalo būti. Atlaidų dieną prieš bažnyčios duris stovėjo saugumiečių mašina. Civiliai apsirengę vyrai stebėjo pamaldas, ypač procesiją ir joje dalyvavusį jaunimą.
