Laugaliai. Senelių-invalidų prieglaudoje neleidžiama pasikviesti kunigo, todėl daugelis miršta be sakramentų, nors ir prašo kunigo. Pavyzdžiui, 90 metų Agnietei Brazauskaitei ir 85 metų jos seseriai Ievai prieglaudos vadovybė nepatenkino prašymo — neleido pasinaudoti kunigo religiniais patarnavimais.
Kaltinėnai. Vidurinėje mokykloje tikintys moksleiviai yra prievartaujami — verčiami rašytis į ateistines organizacijas. Mokytoja Sinkevičienė IV klasės mokinei Birutei Buivydaitei liniuote stipriai rėžė per delną, kodėl ši nestojanti į pionierių organizaciją. Pati Birutė pasakojosi, kad po to sukalbėjusi tris „Sveika Marija", ir skausmas praėjęs.
Pajūris. Vidurinės mokyklos mokyt. Valavičienė garsi ateizmo fanatikė. Kartą, pajuokdama Švč. Sakramentą adoruojančias mergaites, sakė: „Ko jūs ten einate keliais apie klebonėlį?"
1973.IV.6 Šilalėje mokinių tėvų susirinkime mokyt. Valavičienė kalbėjo, kad tėvai „negadintų" savo vaikų— nevestų jų į bažnyčią. Moterys pradėjo šaukti, kad jos susirinkusios išgirsti apie vaikų elgesį ir mokslą, o nesąmonių neklausysiančios. Paskaitininke turėjo apleisti tėvų susirinkimą.
Šakiai. Šios parapijos vikaras kun. Gvidonas Dovydaitis 1973.V.4 pasiuntė Šakių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojai, saugumo viršininkui ir rajkomo sekretoriui tokio turinio pasiaiškinimą:
1973 balandžio 24 buvau iškviestas į Šakių rajono vykdomąjį komitetą pas rajono pirmininko pavaduotoją D. Noreikienę, kuri drauge su saugumo viršininku ir partijos sekretoriumi mane smarkiai išbarė.
Kitą dieną į rajono vykdomąjį komitetą buvo iškviestas Šakių dekanas kun. J. Žemaitis, kuriam įsakyta manęs neleisti į Plokščius atlikinėti religinių apeigų, be to, pagrasino uždrausti man sakyti pamokslus.
Nors rajono pareigūnų verčiamas skubotai parašiau pasiaiškinimą, bet jis buvo neišsamus, todėl noriu pilniau atsakyti į visus kaltinimus, kuriuos laikau neteisingais.
1) Buvau kaltintas, kad Plokščiuose rekolekcijų metu š.m. balandžio 16 d. vakare susirinkusiems tikintiesiems pasakiau pamokslą.
Ilgesniam laikui susirgus Plokščių parapijos klebonui kun. J. Adomaičiui, J. E. vysk. Labukas raštu Nr. 364 pavedė Šakių dekanui ir man aptarnauti Plokščių parapiją. Kadangi sekmadieniais ir kitomis religinėmis šventėmis pasilikti savo parapijoje būdavo patogiau pačiam klebonui, tai atlikti religines apeigas Plokščių bažnyčioje dažniausiai siųsdavo mane. Man reikėdavo atlikti visas liturgines apeigas, taigi ir pamokslus sakyti.