LIETUVA AMERIKOS VALSTYBĖS DEPARTAMENTO RAPORTE
Neseniai Amerikos valstybės departamentas pasiuntė kongresui metinį raportą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Tame raporte pirmą kartą atskirai pateikiami pranešimai apie Baltijos valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Trumpoje istorinėje apžvalgoje pastebima, kad Lietuva turi ilgą valstybinę tradiciją, užsimezgusią viduramžiuose ir kad nuo 14 šimtmečio Katalikų Bažnyčia yra suvaidinusi centrinį vaidmenį puoselėjant lietuvių tautos įsitikinimus ir papročius. Nurodoma, kad K.Bažnyčia ir dabar aktyviai dalyvauja lietuviam stengiantis išsikovoti savo teises ir palaikyti savo tradicijas.
1932 m."Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" atšventė savo dešimties metų sukaktį.
Toliau apžvalgoje aptariamas nepriklausomybes laikotarpis. Nurodoma, kad nepriklausomos Lietuvos likimas buvo nulemtas 1939 m. Tarybų Sąjungai ir nacių Vokietijai pasirašius slaptą Molotovo-Ribentropo sandėrį. Kaip ir kitos Pabaltijo valstybės 1940 m. Lietuva buvo prievarta įjungta į TSRS. Pastebima, jog 40-41 m. bei 45-52 m. laikotarpiais beveik 500.000 lietuvių buvo išvežti į Sibirą ir į kitas tolimas T.Sąjungos sritis. Taip pat pastebima, jog vis dėlto ginkluota rezistencija Lietuvoje tęsėsi maždaug 10 m. po II pasaulinio karo.
Toliau raporte pastebime, kad, aneksavusi Lietuvą, T.Sąjunga dėjusi pastangas užgniaužti visą nepriklausomą politinę veiklą, persekiojama religinė veikla, net trukdomi ir grasinami tikinčiųjų vaikai.
Be to pastaraisiais metais įvykę keli įtartini katalikų kunigų užpuolimai, keli kunigai buvo nužudyti. Raporte pastebima, jog yra kaltinimų, kad puolimus organizavęs saugumas. Raporte nurodoma, jog per pastaruosius dvejus metus žmogaus teisių padėtis Lietuvoje pablogėjusi. Sovietų rėžimas, bijodamas nepriklausomos politinės veiklos persimetimo iš Lenkijos, yra ėmęsis griežtų priemonių apriboti ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu, pasak raporto, Lietuvos ekonominė padėtis pablogėjusi, ypač maisto produktų ir kai kurių plataus vartojimo prekių atžvilgiu.
Toliau raporte klek išsamiau nagrinėjama Lietuvos žmogaus teisių ir ekonominė padėtis. Jame taip rašoma:
Būta daug pranešimų iš Lietuvos apie šios rūšies teisių pažaidimus. Rimčiausių tarpe yra pranešimai apie kelių katalikų kunigų mirtis įtartinomis aplinkybėmis. Vėliausias atvejis yra kun. Br.Laurinavičiaus, Lietuvos Helsinkio grupės nario mirtis l98l m. gruodžio mėnesį. Kiek anksčiau, 1981 m. rugpjūčio mėn. mirė kun.Leonas Mažeika, o 1980 m. spalio mėn. mirė kun. Leonas Šapoka. Visi šie kunigai buvo kritikuojami oficialioje spaudoje ir nesiliauja kaltinimai, kad sovietų saugumas buvo įsivėlęs jų mirtyse. Sovietų pareigūnai Lietuvoje dažnai naudojasi teisingumo santvarka žmogaus teisių veikėjams represuoti - nubausdami juos kalėjimu, priverstiniu darbu, tremtimi bei uždarymu psichiatrinėse ligoninėse. Lietuvos Helsinkio grupės nariai ypač dainai buvo šių represijų aukos. Du nariai: Vytautas Skuodis ir Algirdas Statkevičius turi teisę į JAV pilietybę, tačiau sovietų rėžimas atsisako tai pripažinti. 1980 m. gruodžio mėn. Vytautas Skuodis buvo nubaustas 3 metams griežto rėžimo stovyklos ir 5 metams vidaus tremties. Jo žmonai grasinama... Statkevičius, būdamas psichiatrinėje, buvo nuteistas už akių priverstiniam gydymui, uždarytas į Černiachovskio psichiatrinę ligoninę. Be to, kaip pastebima raporte, dažnai trukdomos religinės apeigos privačiuose butuose. Saugumas kai kada trukdo net ne religinius tikinčiųjų susibūrimus.
Toliau apie pagarbą, civilinėms ir politinėms teisėms valstybės departamento raporte taip rašoma:
Lietuvoje spaudos cenzūra griežta, tačiau nepaisant rėžimo kontrolės spaudos srityje, nesiliauja rodytis pogrindžio leidiniai, nušviesdami religinės laisvės apribojimus, žodžio ir kultūrinės išraiškos laisvės susiaurinimus ir kitų teisių pažeidinėjimus. Be "LKB Kronikos" leidžiami ir kiti pogrindžio leidiniai, jų tarpe "Aušra" ... /toliau nenugirsta/... "Lietuvos ateitis" ir "Perspektyvos". Asmenys, apkaltinti jų leidimu bei p1atinimu, nubausti kalėjimu, darbo stovykla, tremtimi ir priverstiniu psichiatriniu gydymu. Dažniausiai kaltinami antisovietine agitacija ir propaganda.
Religinė veikla griežtai ir kai kada net smurtu represuojama. Be puolimų prieš katalikų kunigus, trukdomos religinės eitynės, naikinamos Šventos vietos, Bažnyčios pareigūnams draudžiama eiti savo pareigas. Pranešta apie daugeli atvejų, kaip trukdomi ir bauginami įvairaus amžiaus vaikai bandant atgrasyti juos nuo lankymosi pamaldose arba kitose religinėse apeigose. Per pastaruosius dvejus metus puolimai prieš Lietuvos K.Bažnyčią yra suintesyvėję, turbūt, sovietams bijant Bažnyčios dėl jos vaidmens kaip pagrindinių teisių gynėjo ir tautinių nuotaikų šaltinio. Dėl religinių ir politinių priežasčių Lietuvoje priešinamasi karinei prievolei sovietų armijoje,y pač karinei tarnybai Afganistane. Sovietų rėžimas neleidžia nei prievolės atidėti, nei pasirinkti sąžinės sumetimais arba dėl religinių įsitikinimų kitokių tarnybų. Paimtieji į kariuomenę, kurie priešinosi tarnybai Afganistane, dažnai žiauriai traktuojami ir jiems grasinama karo teismu, apkaltinant krašto išdavimu.
Valstybės departamento raportas pažymi faktą, kad 1981-82 m. smarkiai suvaržytas keliavimas užsienin, ypač po to, kai Lenkijoje išsivystė "Solidarumo" darbininkų sąjūdis. Pranešama, kad Lietuvos-Lenkijos siena ilgiem laikotarpiam buvo uždaryta. Taip pat smarkiai varžoma emigracija.
Raporte pastebime, kad Lietuva iš visų Pabaltijo valstybei yra labiausiai Žemes ūkio kraštas. Ir nors nuo sovietų okupacijos kraštas pramoninamas, maždaug pusė darbo jėgos tebedirba žemės ūkio srityje.
Raporte taip pat pastebima, kad, kaip ir kitose Pabaltijo valstybėse, Lietuvoje buvo gana aukštas pragyvenimo standartas. Tačiau pastaruoju metu pieno produktų gamyba pradėjusi nebepatenkinti paklausos ir grūdų derliai buvo menki. Maisto stoką paaštrino sovietų rėžimo reikalavimai padidinti maisto siuntas Lenkijai.
Baigiant rašoma, kad stiprios tautinės nuotaikos ir K.Bažnyčios jungiantis vaidmuo yra padėję išlaikyti drugelį lietuvių socialinių ir kultūrinių tradicijų. Vis dėlto ateistinės ideologijos brukimas, priverstinio kolektyvizavimo bei pramoninimo politikos poveikis buvęs rimtas. Smerkus kultūrinės ir religinės veikios slopinimas privertęs nemažai lietuvių eiti į pogrindį, kur jie patenka į tiesioginį konfliktą su režimu. Be to, neseniai paskelbti nurodymai dėl rusų kalbos naudojimo bei mokymo mokyklose Ir aukštojo mokslo institucijose yra sukėlę baiminimąsi, kad dedami pamatei kalbinio rusinimo politikai. Pastebima, kad tik maždaug trečdalis rusiškai kalbančių slavų ateivių pramoksta lietuvių kalbos.
/"Amerikos balsas",1983.III.l/